Veisiejų seniūnija taikosi į kurortinę

Viena didžiausių Lazdijų rajono savivaldybėje Veisiejų seniūnija, nuo seno garsėjanti ūksmingais miškais, gaiviais ežerais ir šiltuoju metu sutraukianti būrius poilsiautojų, netrukus gali tapti dar patrauklesnė. „Siekiame,  kad Veisiejų miestui būtų suteiktas kurorto statusas“, – sakė seniūnas Zenonas Sabaliauskas.

veisiejai, veisieju seniunija

Smagi šventė miesto centre.

Minėtas dar Mindaugo laikais

Veisiejai įsikūrė ne prie Veisiejo ežero, o viename gražiausių Dzūkijos kampelių, Ančios ežero pusiasalyje. Seniūnas Z. Sabaliauskas pasakojo,  kad  įspūdingo, beveik 10 kilometrų ilgio ežero  pavadinimas iš tiesų siejamas su  antimis. Esą žiemą ežere likdavę neužšąlančių properšų, kuriose plaukiodavo būriai ančių, jos taip patikusios žmonėms, kad ežeras gavęs Ančios pavadinimą. Neatsitiktinai ir Veisiejų herbe po sidabriniu riterišku kryžiumi pavaizduotos trys plaukiančios juodos raudonais snapais antys.

Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad vietovė buvo apgyventa jau akmens amžiuje, o Veisiejų pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti XIII a., karaliaus Mindaugo laikais, tačiau Veisiejų įkūrimo metais laikomi 1501-ieji, kai Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras savo medžioklės dvarelį Perelomo valsčiuje padovanojo kunigaikščiui Ivanui Glinskiui.

Tuščių kaimų nėra

Veisiejų seniūnija užima 280 kvadratinių kilometrų. Ploto dydžiu ji nusileidžia tik Kapčiamiesčio seniūnijai. Dabar čia gyvenamąją vietą yra deklaruoja 3 tūkst. 300 gyventojų – 1 tūkst. 100  Veisiejų mieste, likusieji išsibarstę po 64 kaimus. Kad veisiejiškiams būtų patogiau ir greičiau tvarkyti valdiškus reikalus, seniūnija suskirstyta į vienuolika seniūnaitijų, iš kurių net trys yra pačiame mieste. „Gyventojų pastaraisiais dešimtmečiais nepadaugėjo, bet džiaugiamės, kad pavyko išvengti jų mažėjimo ir kaimų tuštėjimo. Seniūnijoje nėra nė vieno kaimo, kuriame nebūtų gyventojų“, – džiaugėsi seniūnas. Jo pastebėjimu, apie penktadalis Veisiejų namų yra tapę vasarvietėmis, į kurias naujieji ar senieji šeimininkai sugrįžta tik šiltuoju metų laiku.

Anot Z. Sabaliausko, Veisiejų krašte dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. „Tai lemia daug veiksnių. Pirmiausia – užimtumas, su verslu mūsų krašte nėra taip gerai, kaip norėtume“, – konstatavo Veisiejuose gimęs,  užaugęs  Z. Sabaliauskas.

veisieju seniunija

Z. Sabaliauskas veisiejiškių šventėje.

Stambių verslo įmonių nėra

Sigito Gedos gimnazijoje šiuo metu mokosi daugiau nei 300 moksleivių, o buvusioje Verslo ir technologijų mokykloje antri metai veikiančiame profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Pietų Lietuvos filiale žinių semiasi per 400 moksleivių. Drauge su jaunuoliais mokosi ir suaugusieji, tobulinantys įgytas profesijas ar atrandantys naujas.

Seniūnijoje nėra stambių verslo objektų, bet darbštūs ir sumanūs dzūkai veiklos idėjų nestokoja: vieni pragyvenimui užsidirba sukūrę privačius prekybos verslus, kiti plėtoja kaimo turizmą, trečius žavi bitininkystė, yra stambių ūkininkų, savo ūkiuose dirbančių su pažangiausia technika ir diegiančių naujausias technologijas, o buvusios tarpkolūkinės organizacijos teritorijoje įsikūrusioje ekonominėje zonoje sėkmingai veikia medienos apdirbimo, pavėsinių gamybos cechai, autoservisas, statybos bendrovė, teikianti transporto ir statybos paslaugas. Veisiejuose su šeimomis kuriasi IT specialistai, galintys dirbti nuotoliniu būdu ir vertinantys gyvenimą su patogumais gamtos apsuptyje.

Pelnė žmonių pasitikėjimą

Ketvirtą dešimtmetį seniūno pareigas einantis Z. Sabaliauskas sako, kad savo darbe vadovaujasi nuostata: reikia dirbti taip, kad žmonėms būtų geriau gyventi, ir taisykle – kai giria, nesipūsti, o kai peikia – nenuliūsti. Būtent toks požiūris į darbą Z. Sabaliauskui pelnė seniūnijos gyventojų pagarbą ir pasitikėjimą.

„Pradėjus dirbti, žmonės buvo geresni ir tolerantiškesni, dabar atsirado daugiau nepasitenkinimo, reikalavimų. Tačiau tai reikia suprasti, jei jie iš valdžios negauna to, kas teisėtai priklauso, normalu, kad pyksta“, – pabrėžė Z. Sabaliauskas. Dirbdamas seniūnu išmoko pastebėti ir vertinti savo krašto grožį, žmonių darbštumą ir geraširdiškumą, griežtai laikytis darbotvarkės.

Gyvenimas verda

Kiekvienais metais Veisiejų seniūnija gražėja, atsiranda vis naujų sporto, kultūros objektų. Vienintelė problema, kurios Veisiejams, kaip ir daugeliui miškingose vietovėse esančių savivaldybių, nepavyksta išspręsti – prasta vietinių kelių būklė.

Šį rudenį pagrindinį besikreipiančių į seniūniją srautą sudaro kompensacijų už šildymą prašytojai. Nuo vidurvasario Lazdijų rajono gyventojai visuomeniniu transportu rajone gali važiuoti nemokamai. „Ateityje susisiekimas taps dar patogesnis, nes savivaldybė įsigis tris elektromobilius, kurių vienas atiteks Veisiejams. Šį automobilį į atokiausią kampelį bus galima  išsikviesti per operatorių arba pagal specialią programėlę“, – apie būsimą patogumą pasakojo Z. Sabaliauskas.

Veisiejai gali džiaugtis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, mieste veikia net du pirminės sveikatos priežiūros centrai – valstybinis ir privatus, gyventojai gali pasirinkti, į kurį kreiptis. Dar vienas patogumas – mieste veikia vaistinė, ko daugelyje Lietuvos seniūnijų centrų jau seniai nelikę ir žmonėms, prireikus vaistų, tenka važiuoti į didesnius miestus.

Buvusios pradinės mokyklos patalpose veikia vaikų dienos centras,  kurį gali lankyti apie 30 vaikų. Europos Sąjungos fondų lėšomis vaikams įrengta šiuolaikiška spalvinga erdvė, kurioje jie ruošia pamokas, mokosi gaminti maistą, įgyja gyvenimiškos patirties. Ten pat socialinių įgūdžių mokosi ir jų tėvai. Tame pačiame pastate įsikūręs Trečiojo amžiaus universitetas, pagyvenusių moterų dailės būrelis „Kuparėlis“, Šeimos centras ir sensorinis kabinetas.

Veisiejuose rengiami menininkų plenerai, į kuriuos susiburia įvairių šalių skulptoriai, medžio drožėjai, dailininkai, poetai, kasmet organizuojamas tarptautinis akordeonistų sąskrydis. Seniūnijos laukuose daug metų su nedidelėmis pertraukomis organizuojama smagi ir prasminga „Pirmosios vagos“ šventė.

Nemažai lankytinų vietų

Vienas lankomiausių objektų Veisiejuose – pirmasis Lietuvoje Ančios ežere 2008-siais sumontuotas muzikinis šviesų fontanas. Vilioja 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas prie Snaigyno ežero, nuo kurio atsiveria įspūdingas Veisiejų seniūnijos peizažas. Dar vienas traukos objektas – Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Veisiejų regioninio parko grupė, į kurios teritoriją patenka net 37 ežerai.

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia yra didžiausia Lazdijų krašte, ji dar vadinama Dzūkų katedra. Jos rūsyje įrengtoje kriptoje ilsisi šventovės fundatorių kunigaikščių Marijos ir Tado Oginskių palaikai. Bažnyčioje galima susipažinti su įspūdinga Šv. Jurgio skulptūrų ekspozicija, o miesto parke žvilgsnį traukia paminklas-biustas esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Lazarui Zamenhofui, kuris gyveno Veisiejuose. Kitais metais veisiejiškiai žada pastatyti paminklą savo kraštiečiui poetui Sigitui Gedai.

Įspūdinga gamta, sutvarkyta infrastruktūra, besiplečiantis paslaugų ir pramogų spektras Veisiejus artina prie jau ne vienus metus siekiamo tikslo – Veisiejų miesto kurortinio statuso. „Tai padės pritraukti dar didesnius turistų srautus. Per COVID-19 pandemiją pastebėjome, kad žmonės, negalėdami išvykti į kitas šalis, labiau pradėjo domėtis savo kraštu, o Veisiejai turi viską, kad būtų patrauklūs poilsiautojams ir turistams“, – įsitikinęs seniūnas Z. Sabaliauskas.

 

D. Barauskienės, Veisiejų seniūnijos ir Lazdijų turizmo-informacinio centro nuotraukos

Rita KRUŠINSKAITĖ

2022.11.10

Susijusios temos – skaitykite: Veisiejų seniūnija, Zenonas Sabaliauskas, lankytinos vietos