Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Vieniems davė dosniai, kitiems – kaip trečiajam broliui

2019/03/13

Nuo stojimo į Europos Sąjungą  įvairioms kaimo plėtros programoms ir žemės ūkiui skirti milijardai. Ar jie padėjo sukurti stebuklą – gyvybingą, klestintį kaimą? Atsakymą mato kiekvienas. Valdžia viltis, kad kaimas suklestės, sudėjo į 2030-uosius, iki tol jau esą tikrai pavyks pasiekti proveržį. Mažųjų ūkių šeimininkai toje perspektyvoje savo ateitį įžvelgia sunkiai, juolab kad eilėje prie investicinės paramos jaučiasi kaip tas trečiasis brolis pasakose ir abejoja paramos lėšų skyrimo skaidrumu.

Paprašė papildomų lėšų

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – viena aktualiausių ir labiausiai aptariamų Kaimo plėtros programos priemonių. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vasarį paskelbė gruodžio mėnesį vykusio paraiškų rinkimo rezultatus.

Šis projektas buvo skirtas didiesiems projektams – paramai iki 200 tūkst. Eur, o jei numatyta statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų – iki 400 tūkst. Eur.

Į numatytą paramos krepšelį – 30 mln. Eur – pretendavo 266 pareiškėjai, atitikę keliamus reikalavimus. Surikiavus juos pagal pirmumo eilę paaiškėjo, kad paramos lėšų užtenka daugiausiai balų surinkusiems 165 projektams, 24,7 mln. Eur sumai.

Paskesnės 40 paraiškų įvertintos vienodu atrankos kriterijų balu (55), iki prašomų beveik 5,4 mln. Eur sumos lėšų trūksta. Tai pareiškėjai iš 26 skirtingų savivaldybių: net keturi iš Kauno r., po du – iš Biržų, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Tauragės, Pakruojo, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Širvintų.

NMA kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kad būtų skirta papildomų lėšų šiems projektams finansuoti, ir vasario 8 d. Programos valdymo komitetas (PVK) priėmė sprendimą skirti trūkstamus 148 207,49 Eur.

Ne pirmą kartą

Toks atvejis nėra pavienis. Papildomų lėšų paprastai prireikia skiriant populiariausias priemones, kai lėšų neužtenka daliai tam tikrą atrankos balų sumą surinkusioms paraiškoms finansuoti.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) administravimo taisyklės (naujausia redakcija žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta pernai spalį) numato: tokiais atvejais NMA atlieka papildomą paraiškų vertinimą ir tuo atveju, jei trūksta žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, kreipiasi į ministeriją. Sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo arba neskyrimo priima PVK.

Praėjusiais metais vienodai balų surinkusiems projektams papildomai finansuoti skirta pagal tą pačią veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (paraiškos teiktos pernai kovo 1 d. – balandžio 13 d., PVK sprendimas priimtas birželio 12 d.). Tąkart papildomai skirta 30 888 Eur paramos lėšų suma.

Papildomų lėšų pernai skirta ir projektams pagal priemonę „Parama asbestinių stogų keitimui“ finansuoti, šiemet – pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ pateiktiems verslo projektams.

Iki 2018 m. gegužės galiojo kita nuostata. 2014–2020 m. KPP administravimo taisyklės numatė: kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma suma viršija žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą planuojamą skirti Programos priemonės paramos sumą, parama gali būti proporcingai mažinama visiems tą patį atrankos pirmumo kriterijų atitinkantiems pareiškėjams.

Pareiškėjui nesutikus įgyvendinti projekto skiriant didesnę nuosavų lėšų dalį, paramos paraiška būdavo atmetama.

Programų valdymo komitetas

KPP valdymo komitetas įsteigtas 2012 m., jo užduotis yra efektyviai ir tinkamai koordinuoti KPP įgyvendinimą.

PVK sudėtis tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu. Pernai, kai ŽŪM buvo aktyviai perstumdomos kėdės ir keičiamos lentelės ant kabinetų durų, komiteto sudėtis buvo keičiama net septynis kartus.

Šių metu PVK vadovauja žemės ūkio ministras G. Surplys, jį pavaduoja viceministras Darius Liutikas. Į Komitetą įtraukta 15 aukštų ministerijos pareigūnų, taip pat pakaitinių narių.

Pagal reglamentą šis komitetas nagrinėja įvairius klausimus, susijusius su Programų parengimu, įgyvendinimu ir joms įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimu, su kaimo plėtros politikos tęstinumu bei sklandžiu perėjimu iš vieno laikotarpio į kitą ir pan.

Iš to paties voko

PVK posėdžiai yra uždari, o protokolai nėra viešinami. Galima nujausti, kieno balsas tokiuose posėdžiuose svariausias.

Pasiteiravus, ar sprendimas dėl papildomų lėšų skyrimo investicijoms į žemės ūkio valdas buvo derintas su žemdirbių savivalda, žemės ūkio ministro patarėjas (taip pat ir PVK narys) Jonas Pupius ministerijos vardu paaiškino: „Dėl papildomų lėšų skyrimo žemdirbių savivaldos organizacijos beveik visada kreipdavosi į Žemės ūkio ministeriją, o be to, ji, kaip vadovaujančioji institucija, yra atsakinga už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą Programai ir jos įgyvendinimą, įskaitant ir efektyvų lėšų panaudojimą. Kodėl nepridėti 148 207,49 Eur, tam, kad būtų galima finansuoti 40 paramos paraiškų?“

Smagu nudžiuginti didesnį pareiškėjų skaičių. Prie pabaigos artėjant finansiniam laikotarpiui, žmonės tikisi pasinaudoti proga, kokios gal greitai nesulauks.

Juk 148 tūkst. Eur – palyginti kukli suma. Deja, ministerijoje nėra stebuklingo avinėlio, kuris barstytų pinigėlius. Papildomos lėšos semiamos iš to paties maišo dugno – eikvojamas paramos priemonės, veiklos srities likutis (Kažin kaip bus su kaimo plėtros politikos tęstinumu ir sklandžiu perėjimu iš vieno laikotarpio į kitą, už kurį atsakingas PVK?).

PVK suteikti aukšti įgaliojimai, tačiau demokratinėje visuomenėje turėtų būti numatyti ir tam tikri stabdžiai. Dabar papildomam projektų finansavimui nėra jokių „lubų“. Nuostabą kelia tai, kad apie ruošiamus panašius sprendimus net formaliai nėra informuojama žemdirbių savivalda.

Kita vertus, nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos nusprendžiama, kurioms į priemonei skirtą voką „ne visai telpančioms“ paraiškoms papildomų pinigėlių skirti, o kurioms ne. Antai jaunųjų ūkininkų ar smulkiųjų ūkių teiktiems projektams jų neatsirado.

Neatsižvelgė į žemdirbių savivaldą

Pravartu prisiminti, kaip buvo ruošiamos „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės, skirtos aptariamam paraiškų teikimo etapui. Jos patvirtintos iki termino pradžios likus vos dešimčiai dienų!

Į investicinę paramą galėjo pretenduoti tik tie pareiškėjai, kuriems informacija apie rengiamas taisykles, numatomus svarbius pakeitimus buvo žinoma. Ministerijos interneto puslapyje, teisės aktų projektų bazėje, knaisiotis gali toli gražu ne kiekvienas ūkininkas.

Kaip pavyko sužinoti, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į ŽŪM su prašymu pailginti paraiškų teikimo terminą. Ministerijai priminė KPP administravimo taisyklių nuostatą, kad priemonių įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki paramos paraiškų arba projektinių pasiūlymų priėmimo termino pradžios, taip pat atkreipė dėmesį į kliūtis, kurios potencialiems pareiškėjams natūraliai kyla gruodžio mėnesį.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad paskutinė gruodžio savaitė yra metinių švenčių laikotarpis, dėl to itin sutrumpėja laikas pareiškėjams parengti kokybiškas paraiškas, verslo planus bei surinkti kitus su tuo susijusius dokumentus. Siekiant, kad būtų pakankamai laiko susipažinti su paramos įgyvendinimo taisyklėmis, įsivertinti pareiškėjų galimybes ir parengti kokybiškas paraiškas bei verslo planus, prašome KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraiškų rinkimo terminą pratęsti iki 2019 m. sausio 21 d.“, – ŽŪR tarybos vardu į ministeriją kreipėsi Rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Rašto kopiją gavo ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Jeigu į šį prašymą būtų atsižvelgta, pretendentų į 30 mln. Eur paramos krepšelį sąrašas būtų kur kas ilgesnis.

Kaip sutarta dėl prioritetų prioriteto

Žemdirbių savivalda dar 2017 m. pritarė ministerijai, kad prioritetas turi būti teikiamas projektams, numatomiems įgyvendinti daugiau iššūkių turinčiuose ar iki šiol mažiau investicinės paramos sulaukusiuose sektoriuose: gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės.

Tačiau lapkričio mėnesį patvirtintose paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėse atsirado prioritetų prioritetas – pieninės galvijininkystės projektai. Jiems numatyta skirti 25 atrankinius balus, o kitų prioritetinių sektorių projektams – 20.

Svarbūs pakeitimai, susiję su lėšų KPP lėšų perskirstymu, nuostatų pakeitimais ir pan., yra derinami su KPP Stebėsenos komitetu. Jam vadovauja žemės ūkio ministras G. Surplys, o jį pavaduoja viceministras D. Liutikas. Į komitetą įtraukta po atstovą iš kitų ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Universitetų rektorių konferencijos, Darbdavių bei Verslo konfederacijų, Mėsos perdirbėjų asociacijos, Vietos veiklos grupių tinklo, Kaimo bendruomenių sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, du atstovai iš asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ ir šeši iš žemdirbių savivaldos organizacijų.

Kaip informavo ministerija, projektų atrankos kriterijų pakeitimai su Stebėsenos komitetu buvo suderinti rašytinės procedūros metu. Beje, dalis komiteto narių tada nepritarė tokios formos procedūrai (paprasčiau tariant, susirašinėjimui el. paštu), nes taip prarandama diskusijos galimybė, o aptariami klausimai yra svarbūs.

Dauguma žemdirbių savivaldos atstovų prieštaravo tam, kad būtų išskirtas vienas sektorius. Pasak ŽŪR vicepirmininko Algio Baravyko, gyvulininkystės sektoriuje neturėtų būti lygesnių už kitus. Paramos reikia visoms gyvulininkystės veikloms, o tokie motyvai kaip laikini kainų svyravimai rinkose neturėtų daryti įtakos skubioms investicijoms į gamybos priemones. Stebėsenos komiteto sprendimas buvo priimtas balsų santykiu 13 prieš 7.

Bręsta „mažųjų“ nepasitenkinimas

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas kol kas patvirtinta tik keturiems pareiškėjams, iš jų dviem – maksimaliai 400 tūkst. eurų sumai. Veikiausiai jiems pernelyg džiaugtis neleidžia ta aplinkybė, kad sumažintas paramos intensyvumas (50 proc.). Investiciniai projektai įkandami ne kiekvienam ūkininkui.

Savo ruožtu mažųjų šeimos ūkių gretose bręsta nepasitenkinimas. Renkami parašai po kreipimusi į ŽŪM dėl smulkiųjų šeimos ūkių žlugdymo. „Parama kaimui ir smulkiems ūkininkams turėtų būti prioritetas, kitaip neliks nei kaimų, nei gyventojų juose“, – pasirašydamas peticiją pažymėjo Romutis iš Rokiškio r. „Atėjo laikas atsisukti ne į stambiuosius, o smulkiuosius, ir būtent iki kokių 200 ha turinčius savininkus, gal net dvigubai finansuoti tuos, kurie negavo jokios paramos“, – nuomonę išsakė ūkininkas iš Kupiškio r. „Esu jaunas ūkininkas, auginu grūdines kultūras ir negaliu pretenduoti į paramą, nes nesurenku balų net iki vertinimo“, –pasiguodė Joniškio r. žemdirbys.

Kad nepasitenkinimas yra pagrįstas, patvirtina naujausi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiami duomenys apie pieno sektorių. Pieno gamintojų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo 11,2 proc. Pieno supirkimas sumažėjo (6,7 proc.) iš 1–5 karves laikančių ūkių (jie sudaro 64 proc. visų pieno gamintojų) ir ypač (8,3 proc.) iš 6–14 karves laikančių ūkių (19 proc. visų pieno gamintojų). Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, vasario 1-ąją buvo įregistruota 255,65 tūkst. pieninių veislių karvių – 5,9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai ištyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...