Visuomenė atidžiai stebi ir jautriai reaguoja į kiekvieną valdžios sprendimą, reglamentuojantį ūkininkavimą miškuose. Audringą atgarsį sukėlė Vyriausybės nutarimai dėl valstybinių miškų kirtimo normos, valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos pardavimo tvarkos, o pastarąją savaitę – Prezidento vetavimas dėl Miškų įstatymo pataisų. Miškų gynėjų balsas nelieka be atsako, nors kartais jo laukti tenka ilgokai.
Išvada dėl peticijos – beveik po metų
Praėjo metai, kai miškų išsaugojimu susirūpinę piliečiai pradėjo rinkti parašus, reikalaudami sustabdyti Lietuvos valstybinių miškų naikinimą. Peticija buvo inicijuota jaunos politikės, dabar kandidatuojančios Seimo rinkimuose, po pernai rugpjūčio 8 d. Vyriausybės priimto nutarimo „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo“, kuriuo 6 proc. didinama metinė valstybinių miškų kirtimų norma.
„Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014–2018 m.) kirtimų normos, t. y. 11 168 ha ploto, apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame kertamos iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos“, – teigiama peticijoje, primygtinai reikalaujant nekeisti iki tol galiojusios normos ir primenant, kad visuomenė kategoriškai nepritaria tam, jog būtų alinami miškai.
Visą straipsnį skaitykite ŪP Nr. 88, p. 1-3
Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė