Virusas įrodė rajonų ligoninių reikalingumą

Greitosios pagalbos automobiliai vis dažniau suka į tolimesnes ligonines, todėl kažin ar tokią paslaugą dar galima vadinti skubia pagalba.

Koronaviruso žemėlapyje ryškiausiai liepsnoja Žemaitija – daugelio šio krašto savivaldybių gyventojams dar iki visuotinio karantino įsigaliojimo teko susitaikyti, jog planinės sveikatos priežiūros paslaugos atidedamos neribotam laikui. Tai, kad didžiausi koronaviruso plitimo židiniai susiformavo būtent rajonų ligoninėse, galima vadinti likimo ironija, tačiau yra ir antroji pandemijos medalio pusė. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rajonų ligonines įpareigojo gydyti vidutinio sunkumo COVID-19 sergančius ligonius, todėl kitiems ligoniams jose vietos nėra.

Pirmiausia išguldė medikus

Šeimos gydytojų klinikos ir pirminės sveikatos priežiūros centrai kiek įmanydami dar stengiasi priimti pacientus ir teikia paslaugas ne vien nuotoliniu būdu, o ligoninės visomis prasmėmis jau tapo koronaviruso bastionais.

Spalio viduryje koronavirusas smarkiausiai pradėjo plisti Plungės, paskui Skuodo ligoninėse, mėnesio pabaigoje ligos židiniai pradėjo formuotis Jurbarko, tuoj po jo – Šilalės ligoninėse. Visur serga ne tik Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose gydomi senučiukai, bet ir medikai – gydytojai, slaugytojos, aptarnaujančiojo personalo darbuotojai.

Gavus pirmuosius teigiamus testų atsakymus, ligoninės pradėjo užsidaryti. Iš pradžių tik nuo lankytojų, vėliau buvo pradėta stabdyti atskirų skyrių veiklą, šiuo metu kai kurios ligoninės jau prašo gyventojų nebevažiuoti net į skubiosios pagalbos skyrius, o greitosios medicinos pagalbos ekipažai nukreipiami į tolimesnes, viruso dar neužimtas ligonines.

Nors daugybė žmonių vis dar šaiposi, kad gydytojai užsidarė nuo pacientų, nenorėdami dirbti, ir socialiniuose tinkluose skelbia tuštutėlių ligoninių koridorių nuotraukas, medikai jau ne juokais sako, kad ligoninėse įsigaliojo karo padėtis. Ne tik dėl to, jog koronavirusas dešimtimis išguldo pačius medikus. Vienam susirgus, izoliuotis išsiunčiama visa skyriuje dirbanti pamaina, todėl nepavyksta užtikrinti būtino nepertraukiamo budėjimo. Dirbti į skyrius jau išėjo net ir rajono ligoninių administracijoms priklausantys medikai.

Tik būtinoji pagalba

Šią savaitę Šilalės ligoninėje Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius dar veikė, tačiau gyventojų buvo prašoma į ligoninę važiuoti tik tuomet, kai reikia skubios būtinosios pagalbos: kamuoja aukštesnė nei 39 laipsnių temperatūra, dusulys, skausmas krūtinėje.

„Šią savaitę dar užtenka nepertraukiamam budėjimui reikalingų medikų. Tačiau padėtis labai greitai kinta ir Šilalės ligoninės administracija jau nebegali garantuoti, jog Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus neteks uždaryti, kaip tai atsitiko kitose ligoninėse. Pacientų srautas ligoninėje labai didelis, maždaug 80 proc. atvykusiųjų nustatomas koronavirusas. Verčiamės labai sunkiai, ypač trūksta slaugytojų padėjėjų, todėl teko perskirstyti darbus, siųsti žmones į kitus skyrius“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė.

Šioje ligoninėje viruso protrūkis pasireiškė lapkričio pirmosiomis dienomis. Serga daugybė medikų ir dešimtys slaugomų pacientų. Dėl medikų trūkumo uždarytas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, nuo šios savaitės pradžios nebeguldomi pacientai į Bendrosios terapijos, Dienos chirurgijos ir Pediatrijos skyrius.

Pasak J. Milišiūnienės, sunku pasakyti, kaip ligoninėje išplito virusas, nes dauguma slaugomų pacientų serga besimptome COVID-19 forma. Manoma, kad nuo jų užsikrėtė ir medikai.

Jurbarko ligoninėje – karo padėtis

Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė neslepia, kad įstaigoje karo padėtis.

Kol Šilalės ligoninė užsibarikadavusi nuo ligonių, šilališkiai siunčiami konsultuotis ir gydytis į Tauragės ir kitų aplinkinių rajonų ligonines. Į tolimesnes ligonines siunčiami ir Jurbarko rajono gyventojai. Tačiau didelio noro padėti kitų, ypač apimtų koronaviruso, savivaldybių gyventojams rajonų ligoninių gydytojai nejaučia.

Kad į kitų rajonų ligonines išsiųsti susirgusius jurbarkiečius nėra lengva, pripažino ir Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė, praėjusią savaitę prašiusi savivaldybės politikų paramos.

Rugsėjį, kai didžiausias sergamumas buvo Raseiniuose, o šio rajono ligoninėje susiformavo ligos plitimo židinys, raseiniškiai buvo vežami gydyti į Jurbarką, tačiau Raseinių ligoninė jurbarkiečių išskėstomis rankomis nelaukia ir net nėra linkusi įsileisti – saugosi naujo ligos protrūkio.

Maždaug per mėnesį Jurbarko ligoninėje virusas susargdino apie pusšimtį darbuotojų, todėl teko uždaryti ne tik Vidaus ligų skyrių, kur beveik nebeliko sveikų darbuotojų, bet ir Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos, Reabilitacijos ir Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius. Visiškai savo veiklos ligoninė nesustabdė, tačiau nepriima nesergančiųjų COVID-19. Nekarščiuojantys ligoniai siunčiami gydytis į Šakių ligoninę, vaikai vežami į Kauno klinikų Vaikų ligoninę.

„Šiandien dar turime, kas dirba. O rytoj? Keliame ketvirtą ir trečią aukštus į vieną skyrių, kad galėtume taupyti personalą, ilgiau išlaikyti pajėgas. Vakar testavome 4 aukšto visus pacientus – visų atsakymai neigiami, bet vakare jau du turėjo 38 laipsnius temperatūros, po to ji pakilo dar dviem. Vėl papildomai tiriame. Tai apie ką kalbėti, kaip dar saugotis? Dėvime antro lygio apsaugas, darome viską, kas įmanoma“, – Jurbarko savivaldybės politikams guodėsi R. Lukšienė, neslėpdama, kad ligoninėje vyrauja vos ne karo padėtis.

Įpareigojo gydyti

Prieš dvejus metus apsilankęs Jurbarke, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga rajono vadovams bandė įrodyti, jog gydytojai į ligoninę atvažiuoja tik pamiegoti, dabar šiai įstaigai nurodyta, jog Kauno klinikoms turi padėti gydyti koronavirusu užsikrėtusius pacientus.

Dar neseniai siekusi pakeisti sveikatos priežiūros įstaigų darbą reglamentuojančius įstatymus, kad galėtų rajono ligonines paversti slaugos namais, o gydymą sukoncentruoti didžiuosiuose centruose, SAM dabar jau pakeitė savo poziciją – įpareigojo rajonų ligonines gydyti vidutinio sunkumo koronavirusinėmis infekcijomis sergančius pacientus.

Spalio pabaigoje Kauno medicinos universiteto klinikų raštą gavo visos Kauno regiono ligoninės. Infekcijos valdymo grupės vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis įpareigojo Marijampolės ir Jurbarko ligonines parengti pusšimtį lovų infekuotiems ligoniams.

Apie tai, kad kraštutiniu atveju turės gydyti infekuotus ligonius, pranešta visoms savivaldybių ligoninėms, nors jos ir nėra tam pasiruošusios.

Jurbarko ligoninė dar pavasarį buvo įpareigota skirti tokiems ligoniams iki 40 lovų. Tam buvo nupirktas galingas generatorius, galintis deguonimi aprūpinti nuo COVID-19 gydomus pacientus. Nors buvo manoma, kad infekuotiems ligoniams gydyti užteks dvidešimties lovų, šiai savaitei dar nesibaigus ligoninėje jau buvo gydoma kone 30 sergančiųjų koronavirusu.

Jurbarko ligoninės vadovė neslėpė, jog iš Kauno medikų nesulaukė nei patarimų, nei palaikymo – buvo pasakyta tvarkytis, kaip išmano. Nebuvo skirta ir lėšų būtinoms investicijoms. Už generatorių vasarą sumokėjusi 200 tūkst. eurų, kol kas ligoninė atgavo tik dalį lėšų. Apie tai, kad reikia keisti visą infrastruktūrą, SAM negalvojo ir pinigų būtinąjai apsaugai nuo viruso neskyrė. Todėl medikai turi galvoti, kaip įsirengti papildomas pertvaras, iš kur gauti, kiek įmanoma, sandaresnių durų, kurios užtikrintų oro judėjimą, bet užkirstų kelią infekcijai plisti.

Jurbarko ligoninė.

Bene didžiausia problema – pacientų srautų atskyrimas, todėl šią savaitę Jurbarko ligoninė skubiai nuomojasi konteinerinius namelius. Jie bus skirti Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus pacientų izoliacinėms patalpoms įrengti. Dabar izoliatorius įrengtas buvusiose laboratorijos patalpose, tačiau ten nėra sanitarinio mazgo, pacientai negali naudotis tualetu. Izoliatoriuose sukarščiavę žmonės gana ilgai priversti laukti koronaviruso testo rezultatų, todėl ligoninės vadovybės nurodymu patalpose statomos tualetinės kėdės.

Tokios paslaugos – ir gėda, ir bėda. Pavasarį jautė didžiulį palaikymą, o štai dabar rajonų ligoninėse dirbantys medikai dažniau sulaukia keiksmų ir patyčių. Tačiau, kiek iš tiesų svarbi jų pagalba, suprantama tik susirgus. Būtų gerai, jei tą po pandemijos prisimintų ir SAM vadovausiantys politikai. Kad ir kokios stiprios ar silpnos būtų rajonų ligoninės, be jų pagalbos didžiosios klinikinės ligoninės niekaip neišsiverstų. Keista, bet savivaldybių politikai tą suprato anksčiau už valstybę valdžiusius „profesionalus“.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

 

Autorės nuotraukos

2020-11-08