Žaidynės kviečia branginti, saugoti ir kurti tradicijas

Druskininkuose liepos 14–17 dienomis vyks XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Lietuvių tautos, kaip ir visų kitų negausių tautų, būtina išlikimo sąlyga šiame sudėtingame pasaulyje – istorinė atmintis, rūpestingas savos kultūros saugojimas ir kasdienis jos puoselėjimas. Lietuvių tauta privalo branginti savo vertybes: kalbą, istoriją, orumą, papročius ir tradicijas bei valstybės nepriklausomybę. Prasmingą vietą mūsų lietuvių kultūroje ir valstybės gyvenime užima ir sportas, kuris prasidėjo Pirmosios Lietuvos Respublikoje 1919 metais.

Pirmoji iškili sporto pergalė

Tų laikų amžininkas, lietuvių sporto veikėjas Jonas Narbutas, kuris 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus nuo galimų naujų okupantų represijų, vėliau gyveno Kanadoje, 1978 m. parašė reikšmingą knygą ,,Sportas nepriklausomoje Lietuvoje. Pirma dalis (1919–1936)“. Joje J. Narbutas akcentavo: ,,Prasidėjus valstybės atstatymui, visos tautos jėgos buvo sutelktos nepriklausomybei apginti, nes didieji mūsų kaimynai, vos spėjus padvelkti laisvės vėjeliui, vėl norėjo mus pavergti ir nuo jų kėslų tautai teko gintis geriausių savo sūnų kraujo ir gyvybės aukomis. Atsikuriančioje valstybėje visų kultūrinių gyvenimo šakų pradžia buvo labai sunki, nes visko trūko, kas iš visų tos ar kitos šakos veikėjų pareikalavo didelių pastangų ir pasiaukojimo. Visas kultūrinio ar ekonominio gyvenimo šakas, kiek tik kuklūs ištekliai leido, rėmė ir vyriausybė, todėl ir jų pažanga buvo daug spartesnė. Bet truputį kitaip buvo su sportinio gyvenimo pradžia. Pirmiausia, pati sporto sąvoka atsikuriančioje valstybėje ir kartu tautoje buvo beveik nežinoma. <...> Taigi ir sporto pradžia buvo nepaprastai sunki, nes viskas buvo palikta privačiai iniciatyvai. Betgi atsirado vyrų ir moterų, kurie nepabūgo ir sunkiausiose sąlygose imtis iniciatyvos ir puoselėti šitą naują kultūrinio gyvenimo šaką ir kartu su atsistatančią valstybe skleisti ir fiziško auklėjimo idėją. Šių kilnių vyrų ir moterų užsimojimai nenuėjo veltui, nes pagaliau ir vyriausybė pamatė, kad ši kultūrinio gyvenimo šaka yra taip pat reikalinga kaip ir kitos, tada ir visą Lietuvos sportinį gyvenimą paėmė į savo globą ir jam suteikė visą reikalingą paramą. Netrukus į talką atėjo mūsų broliai – Amerikos lietuviai ir Lietuvos sportinis gyvenimas žengė dideliais šuoliais pirmyn.“

Šios knygos autorius J. Narbutas sugebėjo mūsų kartai vaizdžiai perduoti tautiečių pirmuosius itin sunkius žingsnius sporte, o vėliau ir pasiektas šaunias pirmąsias pergales tarptautiniuose renginiuose bei jų reikšmę lietuvių tautos gyvenime.

1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio komanda tapo Europos krepšinio čempione ir aukso raidėmis įsirašė į mūsų tėvynės sporto istoriją. Iškeltomis galvomis ir audringais šauksmais Kaune juos sutiko mūsų tautiečiai. Krepšininkų garbei Laikinojoje sostinėje ir visoje Lietuvoje plevėsavo mūsų valstybės vėliavos. Visi radijo aparatai ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų buvo apgulti klausytojų su pasididžiavimu spindinčiais veidais, nes krepšininkų sutikimas buvo transliuojamas per radiją.

Tai buvo pirmasis ir nuostabus lietuvių sportininkų laimėjimas Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, kuris atnešė Lietuvos krepšiniui ir visam mūsų šalies sportui ypatingą šlovę bei tarptautinį pripažinimą.

Pirmoji Lietuvos Tautinė Olimpiada

1938 m. Kaune buvo pirmą kartą suorganizuota viso pasaulio lietuvių sporto šventė – Pirmoji Lietuvos Tautinė Olimpiada. Šios istorinės sporto šventės globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, o Komiteto pirmininkas – Vytautas Augustauskas (nuo 1939 m. Augustaitis). Buvo paskelbtas šios istorinės sporto šventės „Tautinės Olimpiados atidarymo aktas“, kuriame buvo įrašyti šie prasmingi žodžiai: „<...> sportiškasis Lietuvos ir viso pasaulio lietuvių jaunimas garbingose įvairių sporto šakų rungtyse gražiai varžytųsi dėl savo pasiekimų varžybose, o tai darytų vedamas to vieno didingo tikslo: stiprinti savo ir viso lietuviškojo jaunimo ryžtingumą, visada, visur ir visame ugdyti jaunas savo jėgas kilniems tėvynės Lietuvos gerovės kėlimo bei laisvės išlaikymo žygiams, kurie amžinai sutelktų visų lietuvių širdis į vieną pasiaukojamai mylimą tėvynę.“

Šiam įspūdingam lietuvių sporto renginiui buvo sukurtas lietuvių poeto Antano Miškinio himnas „Olimpiados giesmė“. Šį himną sporto šventėje sudainavo JAV lietuvių choras „Pirmyn“, pritariamas husarų orkestro, o susirinkusieji pritarė nesibaigiančiomis ovacijomis. Toliau sekė įspūdingas sportininkų paradas.

Lietuvos okupacija

Deja, 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir pradėjo griauti ramų kūrybinį ir sportinį gyvenimą. Šalyje prasidėjo baisiausi įvykiai, įsivyravo atviras okupantų teroras. Prasidėjo masiniai žmonių suėmimai, žudymai ir trėmimai į Sibirą. Baisius okupantų žiaurumus patyrė ir Lietuvos sporto organizatoriai bei sportininkai. Lietuvos valstybės vardas buvo išbrauktas iš pasaulio žemėlapio ilgiems dešimtmečiams. 1944 m. tūkstančiai lietuvių išvyko iš mylimos Lietuvos į Europos Vakarus, bijodami Sovietų Sąjungos okupantų persekiojimų, kankinimų, kalėjimų, tremties į Sibirą ir mirties.

Pasitraukę į Vokietiją lietuviai sporto organizatoriai 1947 m. įkūrė Vyriausiąjį fizinio auklėjimo ir sporto komitetą (Vyr. FASK). Vyr. FASK veikloje dalyvavo lietuvių sporto organizatoriai ir entuziastai, pasitraukę iš Lietuvos, gyvenantys Vokietijoje ir Austrijoje. Vėliau, dideliam skaičiui lietuvių persikėlus į JAV, Kanadą ir Australiją, Vyr. FASK veikla Vokietijoje baigėsi. 1951–1952 metais (tiksli data kol kas nėra nustatyta) Vyr. FASK buvo atkurtas JAV. 1965 m. Vyr. FASK pavadinimas buvo pakeistas į Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungą (ŠALFASS). Dabar tai JAV ir Kanados lietuvių sporto klubų bei lietuvių kilmės ar mišrių šeimų sportininkų organizacija.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

Kanadoje, Toronto mieste, ŠALFASS centro valdyba, kuriai tuo metu pirmininkavo lietuvis Pranas Berneckas, 1976 m. gegužės 8 d. sporto darbuotojų pasitarime pasiūlė suruošti pirmąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ). 1978 m. išeivijos lietuviai surengė planuotas sporto žaidynes ir jas skyrė Lietuvos valstybės atkūrimo 60 metų sukakčiai bei prieš 40 metų vykusiai I Lietuvos Tautinei Olimpiadai. Šios lietuvių sporto šventės – I PLSŽ – organizacinio komiteto pirmininku buvo Kanados ir JAV lietuvių sporto veikėjas P. Berneckas.

JAV, Čikagoje, 1983 m. įvyko II PLSŽ, kurio organizacinio komiteto pirmininku buvo JAV lietuvių visuomenės ir sporto veikėjas Valdas Adamkus. Abejos PLSŽ vyko be lietuvių iš Lietuvos.

1988 m. gruodžio mėn. Australijoje, Adelaidėje, laisvojo pasaulio lietuviai rinkosi į mūsų tautos sporto šventę – III PLSŽ. Šių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas buvo Australijos lietuvių visuomenės ir sporto veikėjas Jurgis Vytenis Jonavičius. Jose dalyvavo ir lietuviai, atvykę iš okupuotos Lietuvos. Lietuvos sporto grupės vadovas buvo atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas. Prisimindamas šių žaidynių dienas A. Poviliūnas 2016 m. rašė: ,,Tai buvo toks sunkiai nusakomas emocijų pliūpsnis, ko gyvenime negalima užmiršti! Lietuvos sportininkus tribūnos sutiko taip, kaip prieš penkiasdešimt metų pirmoje Tautinėje olimpiadoje (I Lietuvos Tautinė Olimpiada – V. A.) buvo sutikta Lenkijos okupuoto Vilniaus komanda... Atrodė, plojimams galo nebus. Vyresni žmonės šluostėsi ašaras.“

Šios sporto žaidynės, išmintingai surengtos lietuvių tautos tradicijų puoselėtojų, dar kartą visiems įrodė, kad sportas tikrai turi ypatingą galią ir gali vienyti lietuvių tautą.

Nepaisant labai įtemptos politinės padėties Lietuvoje ir įvykusios baisios Medininkų tragedijos, kurią įvykdė ginkluoti okupantai, 1991 m. IV PLSŽ buvo puikiai suorganizuotos mūsų nuostabioje šalyje. Jos vyko dvylikos Lietuvos miestų ir miestelių sporto bazėse, taip pat – Kaukazo (Sakartvelas) bei Himalajų (Nepalas) kalnuose. IV PLSŽ organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas A. Poviliūnas 2017 m. rašė: ,,Tokios šventės, kokia buvo 1991 metais per IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, Lietuva (ko gero) nebepamatys! <…> Tai buvo kažkas neįtikėtino! <...> Stadione nebuvo vietos nė uodui nutūpti. Kaunas tapo visų pasaulio lietuvių sostine.“ Tai buvo tikrai labai šaunios ir įsimintinos žaidynės, kurios paliko dalyviams ir žiūrovams neišdildomų įspūdžių.

Vėliau visos organizuotos PLSŽ vyko laisvoje Lietuvoje: V PLSŽ – 1995 m., VI PLSŽ – 1998 m., VII PLSŽ – 2005 m., VIII PLSŽ – 2009 m., IX PLSŽ – 2013 m., X PLSŽ – 2017 m.

XI PLSŽ po penkerių metų pertraukos vyks mūsų nuostabiai pasipuošusiame Druskininkų kurortiniame mieste. Šiose žaidynėse be dalyvių iš Lietuvos tikimasi sulaukti lietuvių sportininkų iš dar dvidešimt trijų šalių. Planuojama, kad žaidynių dalyviai varžysis dvidešimt septyniose sporto šakose. Vyks III mokslinė konferencija ,,Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“.

Pagrindinis šių žaidynių tikslas be sporto – įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos sporto gyvenimą ir tęsti tautinio bendravimo, jaunosios išeivių kartos lietuvybės išsaugojimo tradicijas, branginti lietuvių kalbą ir Lietuvos valstybę. Šių žaidynių globėjas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Žaidynes remia:

Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentas, XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Darbo grupės narys Valentinas ALEKSA

Susijusios temos - skaitykite: Druskininkai, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Tautinė olimpiada