Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Žaliasis kursas dabar, o pokyčiai palauks?

2021/02/06


Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, tęsdamas pokalbius su žemdirbių ir perdirbėjų asociacijomis, toliau gilinasi į žemės ūkio problematiką ir nuolat pabrėžia sektoriaus neskirstąs į augintojus ir gamintojus bei vis primena nuo šių metų Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES), pasirinktą žaliąjį kursą.

Kalbėjosi su grūdininkais

Ministras po valandą nuotolinių pokalbių skyrė grūdų augintojams, perdirbėjams ir prekiautojams. K. Navickas pokalbyje su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atstovais akcentavo Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, o rezultatus, anot jo, planuojama pasiekti išnaudojant klimato kaitai stabilizuoti dar nepanaudotus pajėgumus ir skatinant žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimą. Pokalbyje su grūdų perdirbėjais ir prekybininkais ministras išklausė šios asociacijos (LGPPA) vadovo Karolio Šimo parengtą pranešimą apie žemės ūkyje sukuriamą pridėtinę vertę, šilumos efektą skatinančių dujų išskyrimą ir sektoriaus struktūrą. K. Navickas šiame pokalbyje taip pat pažymėjo, kaip svarbu su augintojais bendradarbiauti žemės ūkio produkcijos supirkėjams, ir išskyrė grūdų eksporto reikšmę šalies ūkiui.

Detalės – vėliau

„Valstybė turi tiek apleistų durpynų, tiek žemės ūkio paskirties žemės – jei išnaudotume durpynus ar pievas paverstume miškais, gautume pakankamai didelį efektą. Mūsų skaičiavimais, turėtų sumažėti pagrindinės įtampos dėl Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje numatyto tikslo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žemės ūkio sektoriuje mažiausiai 9 proc.“, – nuotoliniame susitikime kalbėjo ministras.  Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad, akcentavęs nepanaudotus klimato kaitos pajėgumus, ministras pirmiausia kalbėjo apie nenaudojamus prastos kokybės žemės ūkio paskirties žemės plotus.  A. Macijauskas pritarė, kad, užkonservavus durpynus, o žemės ūkiui netinkančioje žemėje įveisus miškus, nieko papildomai daryti nereikėtų, tik gamtai būtų atiduota tai, kas jai ir priklauso, ir tai būtų neblogas rezultatas. „Durpynai patys neužsikonservuos ir kokybiškas miškas pats neužaugs.

Jei bus skirta parama durpynams atkurti ir miškui pasodinti, to imtųsi kiekvienas ūkininkas, – sakė asociacijos vadovas. – Neverta kirsti krūmų, ko reikalauta iki šiol, plėšti dirvonų, jeigu ir taip aišku, kad žemėje, kurios našumas neviršija 20 balų, niekas neaugs. Užsodinę papildomai medžių, užtikrintume rūšių įvairovę, bet tam reikia paramos.“

Kita priemonė, kuria norima skatinti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, būtų analitinė sistema, kurią Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kuria kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo taryba.

A. Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad Lietuvoje jau yra dirvožemio sudėties bazių, Agrocheminių tyrimų laboratorija nustato ir azoto, kitų veikliųjų medžiagų likučius, tačiau atliekami tyrimai yra nepakankami, kad būtų galima sudaryti tikslius tręšimo žemėlapius. „Reikėtų tyrimų ne iš kvadratinio kilometro, o iš vieno aro. Tada toje pačioje duomenų bazėje galėtume rasti tikslesnius duomenis ir sudaryti tręšimo žemėlapius, tręšimo planus, o trąšas įterpti tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek reikia, – svarstė LGAA vadovas. – Be to, vykdant nuolatinį monitoringą, galėtume stebėti, kaip padėtis kinta laike. Kada nors turime tai pradėti.“

Jo įsitikinimu, mokslininkai turėtų padėti ūkininkams sudaryti tręšimo planus, kartu nustatyti reikalingų mineralinių, organinių trąšų normas, padėti pasirinkti trąšų rūšį, o gal kai kada pasiūlyti iš viso netręšti. Tokios mokslininkų pagalbos ūkininkai laukia, juo labiau jog dirvos monitoringas, anot jo, kaip ir orų stebėsena, yra valstybės funkcija, o žemdirbys prisidės augindamas ir tręšdamas tiksliai taip, kaip mokslininkai rekomenduoja.

Investicijos – ne į betoną

Pasak A. Macijausko, ministras nuramino, kad šiemet didesnių pokyčių žemės ūkyje nebus. „Tai neblogai, bet pokyčių tikrai reikės, ir jų negalima atidėti paskutinei dienai, nes jiems teks pasiruošti“, – sakė asociacijos lyderis.

Anot jo, jau dabar žemdirbiai turėtų daugiau investuoti į išmaniąją techniką, į kurią galėtų perkelti monitoringo duomenis, tačiau tai sau leisti gali tik stambūs ūkiai, kurie sudaro iki 1 proc. visų Lietuvos ūkių. „Valstybė kol kas neapsisprendė modernizavimo finansuoti labiau negu dabar. Jeigu iš tikrųjų norime iki 2030 m. pasiekti ryškų modernizavimo pokytį, valstybė privalo daugiau prisidėti, juo labiau kad ir Europos Komisija (EK) nurodo, kad valstybių ES narių vyriausybės privalo priimti tokius sprendimus, nes negalime ant žemdirbių pečių perkelti viso Europos žaliojo kurso, – kalbėjo A. Macijauskas. – EK žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis pabrėžė, kad, pasirinkus žaliąjį kursą, ūkininkams yra numatytos pačios didžiausios ir sunkiausios užduotys, ir nuo to žemės ūkis neturi nukentėti finansiškai.“

A. Macijausko įsitikinimu, į modernias, išmaniąsias technologijas turi investuoti ir smulkūs, vidutiniai ūkiai, jei siekiame, kad visas Lietuvos žemės ūkis būtų konkurencingas. „Visa parama turi būti orientuota į išmaniąsias technologijas, o ne į betoną ir statybas. Antraip niekas nepasikeis“, – teigė A. Macijauskas.

Ne viskas dera

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas teigė pritariąs ministro išsakytam požiūriui į sėjomainų reikalingumą, jų įvairovę, nes tai yra universali priemonė, mažinanti trąšų naudojimą, jų išplovimą, išgarinimą ir kartu mažinanti dirvos eroziją.

„Per  pastaruosius 5–6 metus sėjomainos Lietuvoje pagerėjo, įsėliui ir posėliui naudojami įvairesni augalai. Ir paprasta akimi matyti, kad, nuėmus derlių, dirva pasipuošia įvairesniais, anksčiau retai matytais augalais, pavyzdžiui, saulėgrąžomis. Mes siekiame, kad sėjomainos būtų dar labiau įvairinamos paties ūkininko labui“, – teigė A. Macijauskas. Tačiau, anot jo, grūdų augintojams visiškai nesuprantama, kodėl ir pernai, ragindama naudoti įvairesnes sėjomainas, bent jau ankstesnės vadovybės ŽŪM numatė mažinti ankštinių kultūrų augintojų finansavimą, juo labiau kad visoje Europoje ne pirmi metai yra baltymų badas. Ir Lietuva, ir visa Europa neapsirūpina baltymais, todėl iš JAV, Brazilijos, Argentinos importuoja didžiulius kiekius sojų, kad baltymų užtektų gyvulių pašarams.

„Mūsų požiūriu, parama baltyminių augalų augintojams turi būti plečiama ir didinama, juolab kad šie augalai natūraliai saugo dirvoje pačią reikalingiausią medžiagą – azotą. Auginant ankštinius augalus, reikia naudoti mažiau cheminių trąšų. Todėl Lietuvos žemės ūkio politika, nukreipta prieš baltyminius augalus, mums ne tik nesuprantama, bet ir paradoksali, Europai pasirinkus žaliąjį kursą, – „ Ūkininko patarėjui“ sakė A. Macijauskas. – Neįsivaizduoju, kokiam neišmanėliui ar neišprusėliui kilo mintis mažinti baltyminių augalų programą. Neabejoju, kad šia tema dar ne kartą rimtai diskutuosime ŽŪM, nes problema iš tiesų labai svarbi.“

Anot A. Macijausko, visos asocijuotos žemdirbių organizacijos laukia specializuotų diskusijų su ministru ir specialistais, o minėtas valandos susitikimas veikiausiai buvo skirtas susipažinti, jis buvo per trumpas rimtesnėms diskusijoms. „Labai norėtume, kad mus pakviestų į darbo grupes, kuriose ir sprendžiami panašūs dalykai“, – vylėsi pašnekovas.

Perdirbėjų stovykloje ramiau

Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas K. Šimas „Ūkininko patarėjui“ taip pat teigė manąs, jog pokalbį ministras skyrė tik susipažinti su  sektoriaus problemomis. LGPPA vadovas minėjo, jog ministras Lietuvos grūdų perdirbimo sektoriaus neišskiria iš kitų pramonės sričių, nes visi gamintojai, anot jo, panašiai sprendžia Europos žaliojo kursto iškeltus uždavinius – poveikį aplinkai mažina modernizuodami ir tobulindami gamybą, mažindami iškastinio kuro naudojimą, įrengdami savas atsinaujinančią energiją naudojančias jėgaines ir panašiais būdais.

Grūdų perdirbėjai, anot K. Šimo, darniai ir kolegiškai bendradarbiauja su žaliavą tiekiančiais ir smulkiais, ir stambiais grūdų augintojais, visiems moka rinkos kainą, juo labiau kad šioje rinkoje yra didžiulė konkurencija – ūkininkas yra laisvas rinktis, kam parduoti savo užaugintus grūdus: ar kuriai nors perdirbimo įmonei, ar prekiautojui grūdais, dalyvaujančiam tarptautinėje rinkoje. Ir grūdų perdirbėjai, ir eksportuotojai yra tos pačios asociacijos nariai. Susitikime buvo aptarta žaliojo kurso politika, apimanti grūdų verslą visoje grandinėje, diskutuota dėl sukuriamos pridėtinės vertės pagal ekonominę veiklą, palyginti šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo rodikliai augalininkystėje ir gyvulininkystėje. Akcentuota sektoriaus svarba žemės ūkio produktų eksporte. Atkreiptas ministro dėmesys, kad grūdų eksportas yra labai svarbus ir turi teigiamą įtaką šalies ekonomikai. Panašiomis procentinėmis apimtimis, kaip Lietuva, grūdus eksportuoja ir Kanada, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos.   Susitikime su šios asociacijos nariais ministras iškėlė lietuviškų grūdų eksporto svarbą. Praėjusiais metais per 11 mėnesių buvo eksportuota 4,349 mln. tonų grūdų už 846,8 mln. eurų, o tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu javų eksporto vertė siekė 656 mln. eurų, kiekis – 3, 379 mln. tonų. Pastaruosius penkerius metus Lietuva yra penkta grūdų eksportuotoja ES.

Efektyvinant eksportą, labai svarbus ir grūdų perdirbimo pramonės vaidmuo, o sukurti pažangūs produktai, atspindintys jų poreikius kitose šalyse, turi potencialą padidinti bendrą šalies eksportą. Šiam tikslui pasiekti svarbios ir nacionalinės, ir ES finansavimo programų skatinimo priemonės. Ministras patvirtino, kad privalu efektyviai išnaudoti eksporto rinkas, o perdirbimo pramonė yra nepelnytai užmiršta ir neįtraukta į Valstybės pažangos planą, todėl per atitinkamus instrumentus, nacionalines inovacijų ar kitas programas sieksiąs, kad perdirbimo pramonei būtų skirtos verslo skatinimo paramos priemonės. ŽŪM bus sukurta darbo grupė pramonės gamybos ir eksporto klausimams analizuoti.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

 

Redakcijos nuotrauka

2021-02-06

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...