Žemdirbiams tenka sunki misija – patekti prie diskusijų stalo

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, kaip glaudžiai esame vieni su kitais susiję. Kylančios energijos, trąšų ir kitų priemonių kainos bei tiekimo grandinių nestabilumas stipriai padidino maisto produkcijos gamybos sąnaudas Europoje. Žemdirbiai garsiai perspėja apie gresiantį pašarų, grūdų trūkumą, taip pat apie grėsmę susidurti su tam tikrų maisto produktų deficitu.

Panašu, kad Europos Komisija (EK) grėsmes vertina daug rimčiau nei Lietuvos valdžia ir imasi iniciatyvos didinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą. Praėjusią savaitę Europos Parlamente (EP) pristatyti pagalbos maisto sektoriui veiksmai, kurie apima paramą ES ūkininkams ir vartotojams.

Kol kas maisto ES pakanka, nes žemynas yra pajėgus apsirūpinti daugeliu žemės ūkio produktų. Vis dėlto rinka stipriai reaguoja į karo sukeltą krizę, kiekvienas žmogus jau spėjo pajusti tai per augančias maisto kainas. Negalime to ignoruoti, apsimesti, kad tai nežymus pokytis, nes kainos kyla stipriai ir tai dar nėra pabaiga.

Mūsų žemės ūkio sektorius labai priklauso nuo pašarų importo, jų turime įsivežti iš kitų šalių, nes patys kol kas pašarais neapsirūpiname. Dėl šio pažeidžiamumo ir dėl didelių gamybos sąnaudų, pvz., išlaidų trąšoms ir iškastinių išteklių energijai, ūkininkams kyla gamybos sunkumų ir yra pavojus, kad maisto kainos dar labiau kils.

Jau dabar akivaizdu, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo, šios šalies žemės ūkio darbai sutriks – dalyje laukų nebus suspėta laiku pasėti, tad ir derliai, iki šiol įnešdavę svarbų indėlį į pasaulinius aruodus, gali stipriai sumenkti. Atėjus laikui kulti, t. y. maždaug po pusmečio, šį mažėjimą galime skausmingai pajusti ir mes, ypač gyvulininkystės sektoriuje, kuris priklausomas nuo iš Ukrainos įvežamų pašarų.

Jau daugelį metu kartoju, kad apsirūpinimas maistu yra vienas svarbiausių valstybės saugumo garantų. Šiandien, kai Rusija, panašu, tyčia taikosi į maisto sandėlius ir juos naikina, užminuoja žemės ūkio laukus, naikina degalų saugyklas, turime išgirsti šios šalies pagalbos šauksmą ne tik dėl ginkluotės ar humanitarinės pagalbos, bet ir dėl žemės ūkio sektoriaus stabilizavimo.

Padėdami Ukrainai, iš tikrųjų labai stipriai padėsime sau. Ukraina yra vienas didžiausių žemės ūkio priemonių ir produkcijos tiekėjų ES ir pasaulyje, tad Rusija kerta per viso pasaulio maisto grandines. Turime padaryti viską, kad tas karas kuo greičiau pasibaigtų.

Ukrainos žemės ūkiui reikia degalų, trąšų ir kitų priemonių. Taip pat būtina ieškoti alternatyvių tiekimo logistikos kelių, nes pagrindinė logistinė infrastruktūra – uostai – yra sugriauti, Juodosios jūros pakrantės užminuotos. Jūros keliais Ukraina eksportuodavo apie 85 proc. žemės ūkio produkcijos. Tad ES turi prisidėti prie sprendimų, kaip sukurti naują ir atstatyti sugriautą Ukrainos tiekimo infrastruktūrą, kad būtų išlaikyti transporto ir sandėliavimo įrenginiai, kad Ukraina galėtų išmaitinti savo piliečius ir, galiausiai, atgauti eksporto rinkas.

ES skubios paramos Ukrainai programa, kurios biudžetas – 330 mln. Eur, leis užtikrinti prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų, taip pat apsaugoti gyventojus. Kitas svarbus tikslas – rekonstruoti civilinę infrastruktūrą, strateginį planavimą ir užtikrinti energetinį saugumą.

Lygiagrečiai turime daryti visus įmanomus sprendimus, kad mūsų valstybė maksimaliai įgalintų žemės ūkį kuo greičiau užsitikrinti visas galimybes, sustiprinti visas silpnąsias grandis, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų pilnai aprūpinti šalį maistu. Pasibaigus vienai krizei, niekada nežinome, kada ištiks kita. Tad mokykimės iš šiandieninės situacijos ir tapkime labiau nepriklausomi, atsparesni ir stipresni pasirūpinti savo žmonių poreikiais kiek įmanoma savarankiškai savo valstybės viduje.

EK, pasinaudodama krizių rezervu, ES žemės ūkio sektoriui siūlo 500 mln. Eur vertės paramos rinkinį, iš kurio būtų remiami labiausiai nuo sunkių karo Ukrainoje padarinių nukentėję gamintojai. Planuojama, kad tuo remdamosi, ES valstybės narės galėtų teikti papildomą finansinę paramą ūkininkams ir taip prisidėti prie visuotinio apsirūpinimo maistu arba dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ar prekybos apribojimų atsirandančių rinkos sutrikimų šalinimo. EK ketina sudaryti galimybę valstybėms narėms prisidėti prie šios paramos 200 proc., t. y. minėtą paramos sumą padidinti 3 kartus, iki 1,5 mlrd. Eur.

Atsižvelgdamas į itin rimtą situaciją, gresiančią maisto stygiumi, jau kelis kartus kreipiausi į Lietuvos Vyriausybę, ragindamas numatyti reikiamus išteklius ir maksimalia leistina apimtimi prisidėti prie Lietuvai teksiančios minėto paramos paketo dalies, išlaikant konkurencingumą ir siekiant maksimaliai išnaudoti nedirbamos žemės plotus. Taip pat kviečiu Vyriausybę skubiai inicijuoti visų suinteresuotų šalių diskusiją dėl nacionalinės apsirūpinimo maistu strategijos parengimo ir įgyvendinimo.

Siekdamos pagerinti maisto įperkamumą, ES valstybės narės gali taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus, taip pat pasinaudoti ES fondais, pvz., Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu. Neseniai sukurtas Europos mechanizmas, suburiantis nacionalinės valdžios institucijas ir privačius subjektus iš visos tiekimo grandinės, nuodugniai išanalizuos ES maisto tiekimo grandinės rizikas ir teiks pasiūlymus rizikai mažinti.

Tad ir Lietuvos žemės ūkio atstovams tenka sunki misija – dalyvauti vertinant silpnąsias vietas bei formuluojant sprendimus. Žinant mūsų dabartinės valdžios požiūrį į ūkininkus kaip į lobistus, o ne į socialinius partnerius, žemės ūkio atstovams gali būti sudėtinga patekti prie šių diskusijų stalo. O kas geriau žino situaciją, jei ne patys žemdirbiai?

EK taip pat numato tiesioginių išmokų ir su plotu bei gyvuliais siejamų kaimo plėtros priemonių ūkininkams avansinių mokėjimų didinimą nuo 2022 m. spalio mėn. Planuojamos rinkos apsaugos priemonės kiaulienos rinkai remti, atsižvelgiant į ypač sudėtingą sektoriaus padėtį. Numatyta išimtinė laikina nuostata, kuria leidžiama auginti bet kokius maistinius ir pašarinius augalus pūdymuose, kartu išlaikant viso dydžio ūkininkams mokamas žalinimo išmokas. Taip padidės ES gamybos pajėgumai. Be to, planuojamos konkrečios laikinos esamų pašarų importo reikalavimų lankstumo priemonės, kurios leistų sumažinti spaudimą pašarų rinkai.

Pasiūlyta ir nauja laikinoji priemonių programa krizės atveju, kuri apima ir ūkininkus, trąšų gamintojus bei žuvininkystės sektorių. Ji leidžia suteikti valstybės pagalbą ūkininkams, kurių gamybos sąnaudos labai padidėjo. Siekiant užtikrinti, kad nesuprastėtų ES derliaus perspektyvos, bus vykdoma trąšų kainų ir tiekimo ūkininkams stebėsena.

Įgyvendinant „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijas, dabartiniu krizės laikotarpiu EK orientuojasi į tai, kad nenukentėtų bendras ES žemės ūkio našumas. Kad užsitikrintume apsirūpinimą pašarais ES vidaus rinkoje, numatoma susietoji parama baltymingų augalų auginimui skatinti.

Kad visa tai būtų sėkmingai įgyvendinama Lietuvoje, kviečiu žemės ūkio atstovus būti kiek įmanoma aktyviems. Kuo skubiau kreipkitės į Vyriausybę, pateikite situacijos analizę ir pasiūlymus iš žemės ūkio perspektyvos. Aš, prireikus, toliau tarpininkausiu pristatant Vyriausybei EP ir EK poziciją apsirūpinimo maistu klausimu. Bendromis pastangomis skubiai organizuokime visų suinteresuotų šalių diskusiją dėl nacionalinės apsirūpinimo maistu strategijos parengimo ir įgyvendinimo, bendradarbiaukime, kad Lietuvos aruodai neištuštėtų, o gyventojams duonos ir pieno nereikėtų pirkti skolon.

Europos Parlamento narys Bronis ROPĖ

 Susijusios temos – skaitykite: Ukraina; Kyjivas; trąšos;