Apie žemuoges, prieskonius, vynuoges ir falenopsus

nr. 5

„Sename sode augo gal puššimčio metų vaismedžiai. Visus išpjovėme, šaknis išrovėme, bet esame beveik tikri, kad įvairių puvinių likučių dirvoje dar liko. Kaip paruošti žemę naujam sodui ir po kiek laiko sodinti naujus sodinukus?“

Nusprendus naują sodą sodinti senojo vietoje, nereikia laukti keletą metų, nes nuo to niekas nepasikeis. Tinkamai paruošus dirvą, jau po metų galima sodinti naujus vaismedžių sodinukus.

Iš pradžių prieš dirvos dirbimą reikia paimti dirvožemio pavyzdžius ir atlikti agrochemines analizes (Kaune, Agrocheminių tyrimų laboratorijoje). Paskui seka dirvos ruošimas, užtruksiantis metus. Dirvą pradėkime ruošti pavasarį arba vasarą, o kitą pavasarį jau galėsi,e veisti naują sodą.

Pirmiausia lauke, kur sodinsime naujus vaismedžius, išlyginkime dirvą. Po to išarkime ir kultivuokime, stengdamiesi sunaikinti kuo daugiau piktžolių. Prieš dirvos dirbimą galime naudoti herbicidus – glifosatus, pavyzdžiui, raundapą – sunaikinsime ir vienmetes, ir ypač daug rūpesčių keliančias daugiametes piktžoles. Naudinga dirvą patręšti mėšlu (60–80 t/ha), prieš arimą įterpiant jį į dirvą. Neturint organinių trąšų, patartina sėti lubinus, pupas, žirnius, vikių ir avižų mišinį, žieminius rugius, baltąsias garstyčias, vasarinius rapsus ir kitus žaliajai trąšai tinkamus augalus. Augalų žalioji masė papildo dirvą organinėmis medžiagomis, gerina jos fizines savybes. Augalai, turintys fitoncidinių savybių, apvalys dirvą nuo ligų sukėlėjų.

Pagal agrocheminės laboratorijos rekomendacijas dirvą reikia tręšti mineralinėmis trąšomis: vienos jų beriamos rudenį (fosforas ir kalis), o kompleksinės – pavasarį, prieš dirvos kultivavimą.

Tuomet po metų, kitą pavasarį, balandžio antrąją pusę, į iš anksto paruoštą dirvą jau galėsime sodinti naujus vaismedžių sodinukus. Dėl gentinio dirvos nualinimo, kur seniau augo obelys, kriaušės – geriau jų vietoje sodinkime kaulavaisius ir atvirkščiai. Vaismedžius eilėse geriausia sodinti šiaurės–pietų kryptimi, kad vainikus tolygiau apšviestų saulė.

Pakartotinai įveistuose soduose vaismedžiai auga geriau, kai sodinimo duobė priberiamos lauko žemės. Tai rekomenduojama tik mažuose sodininkų mėgėjų soduose. Duobės turi būti bent 40–60 cm gylio ir 80–100 cm pločio. Kuo daugiau žemių pakeičiama (didesnė duobė), tuo geriau jauniems vaismedžiams, kol jie „įsikabina“. O ateityje, kai išauga gausios vaismedžio šaknys, jos laisvai prasiskverbia ir senąją dirvą.

Nobertas Uselis

„Ar verta žemuoges ir braškes sodinti pavasarį? Juk derės vis tiek tik kitais metais, ar ne?“

Žemuoges ir braškes derėtų sodinti liepos antrąją pusę iki rugpjūčio vidurio, tuomet jau pavasarį derės. Bet jei pernai nepasodinome, sodinkime šį pavasarį. Pradėjus žydėti, išskinkime žiedus, kad sustiprėtų jų kereliai. Gausaus derliaus sulauksime kitą vasarą.

Nobertas Uselis

„Pernai pasodinome vynuogės sodinuką. Ar šiemet reikia jį genėti? Kaip?“

Jei vynmedis nebuvo genėtas rudenį, tuomet dabar, prieš sulčių tekėjimą, kuo skubiau būtina genėti. Jei yra du stiprūs ūgliai, juos lenkime: pirmą į vieną pusę, o kitą – į priešingą (horizontaliai prie atramos), palikdami ant kiekvieno ūglio po stiprius 6–8 pumpurus (kitą ūglio dalį nukirpkime). Pašalinkime likusius pernykščius pažastinius ūglius.

Arūnas Adžgauskas

„Kokiu metu geriausiai sėti naują veją? Kaimynas sako, kad geriau rudenį, bet daug kur rašoma, kad galima ir pavasarį. Kaip iš tiesų?“

Naują veją derėtų sėti anksti pavasarį (į rudenį paruoštą plotą), kai tik išeina pašalas, nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio. Lengvesnėje dirvoje geriau sėti balandį. Žolių sėklos pradeda dygti dirvai įšilus iki 5–6 oC. Sėkloms dygti tris savaites būtina drėgmė (tik per tiek laiko sudygsta miglių sėklos). Nespėjus pasėti vejos iki gegužės antrosios dekados, sausros rizika jau gerokai padidėjusi, todėl reikia pasiruošti veją gausiai laistyti.

Galima sėti ir rudeniop, ne vėliau kaip iki rugsėjo 10 dienos. Vėlyvos sėjos žolės gal ir sudygs, tačiau nespės sutvirtėti ir įsikrūmyti prieš žiemą. Pavasarį tokia veja bus reta.

Evaldas Klimas

„Parduotuvėse ne kartą esu pirkusi prieskonių vazonėlių (bazilikų, raudonėlių, rozmarinų), bet jie ant mano palangės, nors, atrodo, ir labai gerai prižiūrimi, greitai nunyksta. Gal nepatenkinu kažkokių svarbių jų poreikių?“

Parduotuvėse įsigyti augalai namuose patenka į kitas aplinkos sąlygas, nei jie buvo auginami šiltnamiuose. Ten palaikoma optimali aplinkos temperatūra ir santykinis drėgnumas, yra kur kas šviesiau – augalai auga papildomai apšviesti lempomis, kad vyktų fotosintezė ir būtų prailginta trumpa diena. Prieskoniniai augalai auginami palyginti mažuose vazonėliuose su durpiniu substratu ant specialių auginimo stal, kur įrengta laistymo ir tręšimo sistema (tręšiama ir laistoma pagal programą).

Todėl namuose ant palangės jiems ir nepavyksta suteikti augimui reikalingų poreikių. Bet vis dėlto, jei turime noro ir laiko, pamėginkime. Pirmiausia parsineštą prieskoninį augalą reikėtų persodinti į didesnį vazonėlį su daugiau substrato. Prigijusį pradėkime papildomai tręšti, laistyti pagal poreikį, drėkinti sausą aplinką ir pasirūpinti papildomu apšvietimu. O jei negalime patenkinti tokių poreikių, tuomet šie augalai tebūna kaip vienkartiniai.

Julė Jankauskienė

„Paskaičiusi „Rasas“, šiemet pirmą kartą pasėjau begonijų. Praėjo mėnuo, o daigų nė ženklo. Laikau ant palangės vonioje. Ten šilta, drėgna ir šviesu. Ar dar laukti, ar jau mesti? Pernai labai panašiai buvo ir su surfinijomis. Gal tai gėlės, su kuriomis neverta net prasidėti?“

Begonijų sėklas į dėžutę, pribertą durpinio substrato begonijų sėjai, išbarstykime labai vienodai (pakrikai) popieriniu mažu piltuvėliu. Sėdami stebėkime, kad nebūtų skersvėjo. Šias smulkias sėklytes lengviau sėti sumaišytas su sausu smėliu (1:10). Pasėtos jos gerai prilimpa prie drėgno substrato paviršiaus. Jokiu būdu negalima begonijų sėklų užberti durpėmis, smėliu ar kitu substratu, nes daiginti būtina šviesoje.

Po sėjos dėžutės uždengiamos stiklu ir laikomos šviesioje, šiltoje vietoje. Sėklos daiginamos 22–24 0C temperatūroje, esant aplinkos 100 proc. santykiniam oro drėgniui, papildomai apšviečiant specialiomis lempomis (50 cm nuo augalų). Po 10–14 dienų sėklos sudygsta, pasirodo skilčialapiai. Tuomet reikia nuimti stiklą, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, temperatūrą sumažinti iki 20 0C bei drėgmę iki 95 proc. Iki pikavimo daigeliai purškiami vandeniu iš pulverizatoriaus, tik reikia nepersistengti, nes gali susirgti puviniais. O perkant sėklas derėtų įsitikinti jų daigumu. Begonijų sėklos daigios 2–3 metus. Užsiauginti begonijų daigelių namuose sudėtinga jau vien dėl to, kad labai dažnai trūksta drėgnumo ir nepasirūpinama papildomu apšvietimu.

Vladas Karpavičius

„Kelis metus žydėjęs meilenio svogūnas šiemet nesukrovė žiedo, o leidžia tik lapus. Kodėl?“

Jūsų meilenis nepražydo dėl kelių priežasčių. Viena jų – gal nebuvo ramybės periodo? Prieš žydėjimą meilenius reikia du mėnesius nelaistyti, laikyti sausame substrate. Bet šaknys turi likti gyvos. Jeigu to nebuvo, tai ir nežydi. Kita priežastis – pertręštas azoto trąšomis, trūksta fosforo. Meileniai yra apskritai labai įnoringi augalai, su charakteriu. Tad sunku prognozuoti jų žydėjimo laiką. Retsykiais pasielgia taip, kaip nori jie patys, nepaklūsta mūsų norams, tad visada galime tikėtis staigmenos.

Teresė Jokšienė

„Mano falenopsis nežydi jau antri metai, nors lapai labai gražūs. Prieš tai kokius penkerius žydėjo labai gausiai. Kas nutiko? Gal jau ir nežydės?“

Falenopsis nustojo žydėti dėl kelių priežasčių. Viena sąlygų, skatinančių augalų žydėjimą, yra šviesos kiekis. Falenopsiui nereikia tiesioginių saulės spindulių, bet šviesa būtina. Gal perneštas į kitą, tamsesnę vietą?

Kita priežastis – netinkamas tręšimas. Jei gražūs lapai, vadinasi, gėlė gavo daug azoto. Lapai suvešėjo ir žiedų nėra. Norint, kad žydėtų, turi netrūkti fosforo ir kalio gausių kompleksinių trąšų. Orchidėjoms yra gaminamos specialios kompleksinės trąšos. Jose yra pagrindiniai augalų augimui reikalingi elementai – azotas, fosforas, kalis ir mikroelementai. Visada paskaitykime jų sudėtį. Jeigu azoto koncentracija yra didesnė už fosforo ir kalio, tų trąšų prireiks, kai augalas pradeda augti, leisti naujus lapus. Jeigu norime, kad žydėtų, trąšų sudėtyje turi būti daugiau fosforo ir kalio. Paprastai ant pakuočių yra užrašyti trys skaičiai. Pirmasis skaičius rodo azoto kiekį, antrasis – fosforo, o trečiasis – kalio. Žydinčioms orchidėjoms būtinos trąšos, kuriose gausu fosforo (didžiausias antrasis skaičius). Jūsų orchidėja tikrai sužydės. Kol kas pasidžiaukite kitais augalais.

Teresė Jokšienė

„Rasos” visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

image description Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.