Sodas

1899 metais lapkritį Ernesto Wilsono surinktos dailiojo kaulenio (Cotoneaster amoenus Wils.) sėklos buvo parvežtos į Londoną – taip prasidėjo šio augalo kelionė po Europą. Ir tik 2015 metais iš Prancūzijos, Strasbūro universitetinio botanikos sodo, dailiojo kaulenio sėklos atkeliavo į  VDU Botanikos sodą. 2018 ...

Prieš penkerius metus Vytenis Grigas rytus praleisdavo miesto kamščiuose, pakeliui į universitetą. Tačiau jau magistro studijose pajuto, kad miesto ritmas – ne jam, tad pradėjo taupyti pinigus sklypui toliau nuo miesto ribos. Šiandien jo diena prasideda laukuose, o darbus diktuoja žemė ir orai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra gruodžio 18 d. pradės mokėti  paramą pareiškėjams, patyrusiems nuostolius dėl šalnų ir pateikusiems paraiškas pagal Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus sodų ir uogynų derliui dėl šalnų 2025 metais taisykles. Iki metų pabaigos kompensacijos pasieks ...

Šiuolaikinės sodininkystės pasaulis susitiks Kielcų parodų centre 2026 m. sausio 23–24 d. Daugiau kaip 500 dalyvių iš 20 šalių pristatys naujausias technologijas, novatoriškas mašinas, augalų apsaugos produktus, trąšas ir aukštos kokybės sodinukus. Laukia dvi dienos, kupinos įkvėpimo, premje...

Šių metų uogų sezonas dar kartą patvirtino, jog nesvarbu, kad Lietuvos teritorija yra nedidelė – gamtos sąlygos joje labai skirtingos. Viename šalies regione uogų augintojai tvirtino, kad 2025-aisiais užderėjęs derlius buvo vienas prasčiausių per jų ūkininkavimo metus, kitame džiaugėsi sulaukę rekordinių rezultatų.

Nuo 2025 metų Europos Komisija atnaujino šviežių vaisių ir daržovių rinkos taisykles. Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surengtame seminare Lietuvos vaisių ir daržovių tiekėjai bei kiti suinteresuoti asmenys buvo supažindinti su pokyčiais rinkoje ir taisyklių taik...

Artėja jau 16-oji Sodininkystės ir daržininkystės mugė (Targi Sadownictwa i Warzywnictwa – TSW), 2026 m. sausio 23–24 dienomis vyksianti Lenkijoje, Kielcuose. Didžiausio Vidurio ir Rytų Europoje renginio metu vyks ir speciali konferencija „Under Cover“, skirta pagrindiniams vaisių ir daržovių auginimo šiltnamiuose,...

Šiais metais kompensacijoms dėl pavasario šalnų skirta 3,3 mln. Eur – 1,1 mln. Eur atseikėta iš Europos Sąjungos (ES) lėšų ir 2,2 mln. Eur – iš nacionalinio biudžeto. „Nukentėjusiems buvo skirta pati didžiausia pinigų suma, tačiau jos tikrai nepakanka atlyginti praradimams, ji tik apsaugos nuo...

Tradicinis ūkininkavimas yra orientuotas į vieną derlių per metus, tačiau, keičiantis klimatui, dviejų derlių idėja tampa vis labiau įgyvendinama. Ūkininkai prisitaiko prie besikeičiančio klimato ir turi galimybę ieškoti naujų sprendimų bei geriausių kultūrų veislių. Specialistai teigia, kad, gaunant dvigubą derlių, ūkio efektyvumas ir pe...

Sodininkai ir uogininkai, kurių derlius buvo sunaikintas ar smarkiai pažeistas dėl šiemet pavasarį buvusių šalnų, iki lapkričio 21 d. kviečiami teikti prašymus gauti paramai gauti. Šiuos prašymus jie turi pateikti savivaldybėms, į kurias buvo kreipęsi dėl žalos nustatymo. 

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, leisiančias tinkamai panaudoti sodininkų bendrijose esančią apleistą žemę. 

Nors kompostas dažniausiai naudojamas pavasarį, specialistai pabrėžia, kad rudenį jis ne mažiau reikalingas. Ruduo – vienas svarbiausių laikotarpių rūpinantis dirvos kokybe. Prieš žiemą kompostu praturtinta dirva sukaupia maistinių medžiagų rezervą, palaiko tinkamą struktūrą ir geriau atlaiko šalčio poveikį, todėl pavasarį...

Šimtmečio ligomis vadinami galvos skausmai, nemiga, neurozės, kurias sukelia lėtinis pervargimas, atsiradęs dėl per didelio krūvio ir laiko stokos atkurti jėgas. Pradėjus ieškoti natūralių, tonizuojantį poveikį darančių medžiagų, atsigręžta į ženšenį ir širdinę araliją. Kuo naudingi šie augalai? Kuo jie skirias...

Nemažai diskusijų sukelia saulės uogos, turinčios vertingųjų savybių, tačiau skoniu nusileidžiančios kitoms mūsų pamėgtoms uogoms. Nepuošia jų ir priklausymas nuodingųjų kiauliauogių genčiai. Vis dėlto yra rūšių ir valgomais vaisiais. Vis daugiau žmonių atranda šiuos vaiskrūmius, pramintus saulės uogomis. 

Pastaraisiais metais į mūsų šalies sodus skverbiasi neįprastos uogos. Jos patraukė ir smalsaus Kėdainių r. ūkininko Tautvydo Šimėno dėmesį. „Sausmedžiai į mūsų ūkį atėjo ieškant unikalių uogų, kurios skatintų tobulėti“, – prisipažino ūkio šeimininkas.

Želdiniai aplinkai teikia harmonijos ir įvairiopos naudos – vieni džiugina žiedais, kiti vaisiais ar uogomis, treti kvapais ar lapų forma, spalvomis. Be to, jie teikia pavėsį ir kuria palankesnį mikroklimatą, užstoja nuo vėjų ir kaimynų žvilgsnių... Štai čia ir prasideda niuansai.

Pasvalys („Darbas“). Naudingomis savybėmis ir puikiu skoniu garsėjančios šilauogės Lietuvoje jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis dar kelia smalsumą, įdomu sužinoti, kaip sekasi jų augintojams. Prieš kelerius metus rašėme apie vieną pirmųjų mūsų krašte – Likėnų šilauogių ūkį. Šiandien...

Dabar slyvų derliaus metas, tačiau jau prasideda ir rudeninės mugės. Kyla pagundų įsigyti vaismedžių sodinukų. Tačiau ką rinktis? Pasidomėjome Šakių rajono sodininkų Linos ir Romano Laurinaičių patirtimi. Jie sodą įveisė 2009 m. – pradėjo nuo pusės hektaro, o vėliau išplėtė iki 2 hektarų. Tarp kitų sodo au...

Lietuvos pramoniniuose soduose prasidėjo šiemečio derliaus obuolių skynimas. Tačiau net ne visuose yra ką skinti – dažno sodo obelų šakos tuščios. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet sodai atseikės tik apie 10 proc. įprastinio obuolių derliaus.

Violeta Lukoševičienė ir Sandra Štuikienė – mama ir dukra – juokais pripažino, kad yra verslo partnerės. Jų bendras projektas – medelynas „Spygliukas“, įsikūręs Bublių k., Kėdainių r., gyvuoja jau trečius metus. Į šį medelyną spygliuočių įsigyti atvyksta ne tik Kėdainių gyventojai, bet ir svečia...

Natūraliose augavietėse, Rytų Azijoje, aktinidijos vietinius gyventojus stebina paslaptingomis gydomosiomis savybėmis ir neįtikėtina galia, kuri pritraukia ne tik laukinių kačių, bet ir tigrų dėmesį. Europoje kai kurios pradėtos auginti tik XIX a. pradžioje, o XX a. atkeliavo ir į Lietuvą. „Sovietiniais laikais aktinidijų plantac...

Egzotinių augalų entuziastė savo sodyboje augina figmedžius, bananmedžius, granatų ir net persimonų medžius. Štai figų derlius vienais metais jau buvo toks gausus, kad kitąmet buvo planuota iš jų virti uogienę. „Ypatingas jausmas, kai savo sode gali nusiskinti vaisių, kurie pas nieką kitą Lietuvoje nenoksta. Visgi, paprastai ...

Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje beveik nežinomos šilauogės šiandien tapo itin populiarios: jų auginimo plotai išsiplėtė, o uogų rinka persipildė. Dėl šios priežasties sparčiai augantis uogininkystės sektorius pradėjo susidurti su rimtais iššūkiais: mažėjančiu pelningumu, didele konkurenc...

Pasaulinė šilauogių rinka sparčiai auga, o vienu iš svarbiausių šios kultūros auginimo bei tiekimo lyderių tampa Marokas.

Šie metai daugeliui uogų augintojų – vieni sunkiausių. Braškių derlius buvo kuklus, šilauogių – taip pat menkas. Kai kuriuose ūkiuose aviečių ir gervuogių beveik visai nėra. Pavasario šalnos, permainingi orai ir užsitęsęs lietingas laikotarpis smarkiai smogė uogynams. Todėl dalis augintojų šiemet ne...

Agrastai šiuo metu truputėlį nustumti į užribį tokių uogų kaip šilauogės, aktinidijos ir kitų, tačiau tai augalas, kurį tikrai verta auginti. Nors agrastai iš esmės nereiklūs, dalis atvežtinių veislių kartais sunkiai peržiemoja. Kokias agrastų veisles pasirinkti auginti ir kaip prižiūrėti?   Ištvermingi ir ...

Tikriausiai nėra didesnio liūdesio augintojui, kaip stebėti nykstančius jo puoselėtus augalus. Ypač apmaudu, kai augalai silpsta, o priežastis neaiški. Priežasčių būna pačių įvairiausių, o viena iš jų gali būti itin užsimaskavę kenkėjai – skydamariai.

Su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas. Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Ieškoma efektyvesnių...

Pavasarį sprogstant persikų lapams galima pastebėti, kad jauni lapeliai garbanojasi, keičia spalvą, sustorėja, formuojasi pūslės. Tai – tafrinozė. Ši liga gali pažeisti ir besiformuojančius vaisius, o pats kaulavaisis kitais metais nesužaliuoti. Kaip kovoti su liga?

Klausimas, ar uogos vietinės, tapo ūkio pavadinimu. Klaipėdiečiai Giedrė ir Marius Mažonai jau du dešimtmečius Giliogirio kaime (Rietavo sav.) puoselėja ūkį, pavadintą „A’vietinė“. Šeimininkai, pirmiausia savo ūkyje pradėję auginti avietes, sakė norėję pabrėžti, kad jų uogos – vietinės, ne atvežtinės. Be avi...

„Lietuvoje valgomasis sausmedis jau keleri metai ant bangos – įvairios veis­lės sparčiai populiarėja tarp sodininkų“, – sako šių vaiskrūmių daugintoja Marita Makauskienė. Ir tai – ne šiaip kokia mada!

Panevėžys (JP.lt). Monika Puleikytė savo sodyboje Palaukių kaime, netoli Tiltagalių, kuria tikrą išskirtinių uogų bei kitų retų augalų rojų. Bene populiariausios čia – žembraškės, kurios yra braškių ir miško žemuogių hibridas. 

Pasvalys („Darbas“). Užsitęsusių gegužės šalnų tikrasis poveikis sodams paaiškės tik po kelių savaičių, tačiau jau dabar aišku, kad šiųmetis obuolių derlius, palyginus su praėjusiais metais, bus tik „katino ašaros“. Tokią nelinksmą prognozę išgirdome iš naujojo UAB &bd...

Jeigu Jūsų darbas susijęs su sulčiu spaudimu ar pardavimu – tikriausiai jau supratote, kad tinkama pakuotė reiškia kur kas daugiau nei tik graži išvaizda. Ji saugo skonį, pailgina sulčių galiojimo laiką ir yra patogi naudotis.

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Nors daugelis dar tik svajoja apie pirmąsias lietuviškas braškes tiesiai iš lysvės, Kėdainių rajone, Kunioniuose, ūkininkaujantys Sigita ir Nerijus Žilinskai skelbia – jų braškių sezonas jau baigtas. Šiltnamyje auginamos uogos šiemet džiugino vos...

Jei auginate uogas ar jomis prekiaujate, tikrai žinote, kad svarbu ne tik skonis ar išvaizda. Tinkama pakuotė – labai svarbus aspektas, padedantis išsaugoti derliaus kokybę, palengvinantis transportavimą ir netgi darantis įtaką pirkėjo sprendimui.

Lietuvių tautosakoje yra toks posakis ,,Kur nekviestas svečias – ten bėdos ant slenksčio“. Tad pakalbėkime apie tokį svečią – straubliuką Otiorhynchus pseudonothus. Tai nedidelis besparnis vabalas, kuris gali padaryti daug žalos jūsų ūkiams, daržams ir šiltnamiams. Šis užklydėlis jau pastebėtas Vilniuje – Pi...

Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos (LNVA) prezidentas, kėdainietis ūkininkas ir vynuogininkas Ernestas Aušvicas „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad vienas didžiausių vynuogių priešų – pavasarinės šalnos. Šiemet vynmedžių vegetacija prasidėjo labai anksti, todėl vėlyvos gegužės šalnos p...

Po rekordiškai šilto antrojo balandžio dešimtadienio (vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė net 12,4 °C, t. y. teigiama 5,7 °C anomalija), kuris į meteorologinių stebėjimų istoriją įėjo kaip pats šilčiausias antrasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., beveik visoje šalyje balandžio 18–...

Rytų Ispanijos augintojai skaičiuoja krušos padarytą žalą: nukentėjo kaulavaisiniai, citrusiniai, migdolų sodai ir daržovių pasėliai, o žala, kaip pranešama, siekia milijonus eurų.

Ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau šalnų apetitas buvo itin didelis. Uogų augintojai sako, kad ankstyvojo derliaus praktiškai nebebus, o koks bus vėlyvasis, anksti kalbėti – daug lems šio savaitgalio orai: jeigu dar pasirodys šalnos, jos susirinks paskutinius žiedus. 

Balandis padovanojo karštos vasaros akimirkų, kai temperatūra kai kur siekė net iki 29 °C šilumos, tačiau kartu nepagailėjo ir naktinių šalnų, kurios dirvos paviršiuje kai kur spaudė iki –10 °C. Tokios naktys įprastai yra neramios ir bemiegės sodininkams bei uogininkams. Kad neliktų be derliaus, ne viena...

Šiomis balandžio dienomis pietinius ir vakarinius Europos regionus užklupo pavasarinės šalnos, pridariusios rimtų nuostolių ūkininkams ir sodininkams. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti specialistai sakė, kad ir Lietuvoje nuo šalnų nukentėjo įvairūs augalai, o balandžio šalnos labiausiai galėjo pakenkti kaulavai...

Vos už keleto kilometrų nuo Utenos, Kimėnų k. (Utenos sen.), įsikūręs liofilizuotų gamtos gėrybių verslas, o gaminiai ženklinami sveikatai palankesnių produktų simboliu – „Rakto skylute“. Verslą vystančią IĮ „Čiau, braške“ įkūrėją Redvitą MEILUTĘ-RAMOŠKIENĘ apie veiklos tikslus ir galimybes išti...

Lenkai didžiuojasi savo sukurta obuolių veisle „Ligol“, kuri, kaip rodo unikalus tyrimas, Lenkijoje yra viena populiariausių. Žemaūgių sodų plėtros draugija, apibendrinusi tyrimo rezultatus, nupiešė ir populiariausių obuolių veislių vartotojų socialinius portretus.

Sodininkų bendrijos Lietuvoje ilgus metus buvo ne tik poilsio, bet ir vietinės maisto gamybos, bendruomeninio gyvenimo bei pirmojo būsto alternatyva daugeliui žmonių. Tačiau šiandien jų ateitis tampa vis labiau neaiški – teisės aktų pakeitimai, ribojimai ir neapibrėžtas statusas kelia klausimą: ar sodų bendrijos tapo politikų...

Ukmergės rajono Užulėnio kaime pasodinę 4,5 ha riešutyną, darniai pluša broliai Linas ir Dainius Drėmos. Riešutmedžius pradėję sodinti nuo 2017 m., broliai juos puoselėja, džiaugiasi stebėdami, kaip auga, ir kuria ateities planus. Apie tai kalbamės su vyresniuoju broliu Linu.

Uogos yra vieni iš trapiausių ir greičiausiai gendančių vaisių. Jų plona odelė, didelis drėgmės kiekis ir jautrumas temperatūros pokyčiams lemia greitą gedimą. Todėl tinkamos laikymo sąlygos yra būtinos norint išsaugoti jų šviežumą. Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti uogas šviežias, yra...

Raseinių r., Sujainių k., ūkininkaujanti Ivetos ir Lino Žymantų šeima dar neturi didelės patirties, tačiau jų pastangos ir pasiekti rezultatai jau sulaukė įvertinimo. Sutuoktinių sodininkystės ir daržininkystės ūkis konkurse „Metų ūkis 2024“ Raseinių r. įvertintas trečiąja vieta.