Kaunas +2,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Lap 2025
Kaunas +2,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Lap 2025

Kaimo verslai

  • Du derliai per metus – vizija tapo tikrove

    Tradicinis ūkininkavimas yra orientuotas į vieną derlių per metus, tačiau, keičiantis klimatui, dviejų derlių idėja tampa vis labiau įgyvendinama. Ūkininkai prisitaiko prie besikeičiančio klimato ir turi galimybę ieškoti naujų sprendimų bei geriausių kultūrų veislių. Specialistai teigia, kad, gaunant dvigubą derlių, ūkio efektyvumas ir pe...
  • Nuo varškės sūrio – iki brandinto ir pelėsinio

    Lietuviai turi itin gilias sūrininkystės tradicijas, ypač spaudžiant varškės ar saldaus pieno sūrius. Tačiau pastarąjį dešimtmetį vis daugiau sūrininkų užsiima ir brandintų sūrių gamyba, jaukindamiesi ilgametes Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių sūrių gamintojų technologijas.
  • Nori paramos perdirbimui – suavėk geležines kurpes

    Žemdirbiai vis dažniau yra raginami kooperuotis ir orientuotis į galutinių produktų gamybą bei rinką, tačiau kooperatyvų atstovai teigia pasigendantys palankių sąlygų ir paramos žaliavos perdirbimui. Visgi kai kurie jų neatsisako planų investuoti į perdirbimą, bet yra ir tokių, kurie džiaugiasi, kad iš perdirbimo pasitraukė.
  • Verslas darbo vietas kuria kaime

    Prieš keletą metų buvusiame Žarėnų (Šiaulių r.) mokyklos pastate įsikūrė ir iki šiol sėkmingai veikia UAB „Medrimda“. Įmonėje daugiausia dirba vietiniai žmonės, taip pat yra darbuotojų iš kiek tolimesnių kaimiškųjų vietovių.
  • 50 arų – tarp darbo ir džiaugsmo

    Ūkininkai Eglė ir Julius Stašauskai įsikūrė Saviečiuose (Kėdainių r.), šalia magistralinio kelio „Via Baltica“. Jų ūkio plotas – tiksliai 50,01 a, iš čia ir kilo pavadinimas „50 arų“. Pridėjus žodžius „darbo ir džiaugsmo“, atsiskleidžia ūkio filosofija – daug darbo, o džiaugsma...
  • Išskirtinėje parodoje – lietuviški sėkmės pavyzdžiai

    Šiandien Kaune vėl startavo paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2025“, kasmet pritraukianti šimtus žinomų ir į rinką dar tik žengiančių Lietuvos gamintojų. Parodos, kurią aplanko  tūkstančiai lankytojų iš visos šalies, išskirtinumas – jau 16 metų čia pristatomi tik Lietuvoje pagaminti ...
  • Svirplių auginimas – ateities verslas

    Jolanta ir Viktoras Trečiokai iš Dūkšto (Ignalinos r.) prieš keletą metų įkūrė „JolVik“ ūkį, kuriame augina svirplius, jų gaminius parduoda ūkyje edukacijų metų ir įvairiose mugėse. Svirplių augintojai neabejoja, kad jų verslas turi geras perspektyvas. „Svirplių auginimas – ateities verslas, svirpliai...
  • Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką

    Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau vertinamas vietinis, trumpu tiekimo keliu tiekiamas, šviežias ir kokybiškas maistas. Būtent su tokia žinute po skirtingus Lietuvos regionus keliauja Žemės ūkio agentūros organizuojamas informacinių renginių ciklas „Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG): kelias į tvarią savivaldą...
  • Kanapės – nepelnytai pasmerktos ir užmirštos

    „Kito kelio, kaip tik gyventi kaime tvariai ir ekologiškai, nebemačiau, o kanapės buvo tie augalai, kurie suteikė galimybę iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir nebebūti vartotoju“, – teigė prieš keletą metų gyvenimą mieste į ūkininkavimą iškeitęs Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asoci...
  • „Žaliojo ūkio“ vadovas: „Norėjau kurti produktus, kuriais pats tikėčiau“

    Šiemet prie saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojų prisijungė Tauragės rajone, Alijošiškės kaime, veiklą vykdantis „Žaliasis ūkis“. Šis ūkis ne tik vadovaujasi ekologiško ūkininkavimo principais, bet ir vietoje gamina maisto produktus, kuria inovatyvias ekologiškas dirvožemio gerinimo pr...
  • Kur pienas ir medus – ten vilkai, meškos ir... žmonės

    Renatos ir Mindaugo Vilimų sodyba Migonių k. (Kupiškio r.) yra netoli Viešintų kelio, o ten visai neseniai medžiotojų vaizdo kameros užfiksavo dvi meškutes... Vilimai pernai atsisakė šeimos pieno ūkio, pardavė savo bandą, bet R. Vilimienė vis dar tebėra Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė. Bev...
  • Valgomų mozaikų kūrėja: širdies ramybė yra geriausia dovana

    Tradicija ir modernumas. Tai bene tinkamiausias junginys apibūdinti „Miniatiūroms“ – valgomiems paveikslams, kurie patraukliai, įtaigiai ir naujai primena apie tai, kas manėme esą labai gerai mums pažįstama ir kai kada netgi… nuobodu.
  • Parlamentas svarstys, ar paskolų negrąžinusiems kailinių žvėrelių ūkiams mokėti kompensacijas

     Seimas imasi svarstyti, ar palengvinti sąlygas verslą uždarantiems kailinių žvėrelių ūkiams gauti valstybės kompensacijas – leisti jas gauti ir tiems, kurie dar negrąžinę lengvatinių paskolų.
  • Pirmasis sezonas sėkmingas

    Šiaulių r., Siaurimaičių k., šį sezoną braškių auginimą pradėjo 33 metų Žygimantas Adomaitis, dešimtmetį dirbęs Anglijoje. Kartu su tėvu jis pastatė 15 didelių šiltnamių, kuriuose pasodinta 65 tūkst. rinktinių veislių braškių daigų, atvežtų iš Nyderlandų, Ispanijos ir Italijos. Ant vieno daigo pri...
  • Žemaitės ir arabo šeima tvirtai įsikūrė Pagryžuvyje

    Pagryžuvyje (Kelmės r.) gimusi Lina Abada su arabu vyru Faisalu, dviem dukromis ir sūnumi prieš 12 metų į savo tėviškę parvyko iš Izraelio. Per tą laiką šeima susitvarkė ir įsirengė namus, įsigijo pieninių avių būrį, o neseniai ėmėsi ir nuosavo verslo – autobusiuke kepa įvairias picas.
  • Verslas, augantis kartu su spygliuočiais

    Violeta Lukoševičienė ir Sandra Štuikienė – mama ir dukra – juokais pripažino, kad yra verslo partnerės. Jų bendras projektas – medelynas „Spygliukas“, įsikūręs Bublių k., Kėdainių r., gyvuoja jau trečius metus. Į šį medelyną spygliuočių įsigyti atvyksta ne tik Kėdainių gyventojai, bet ir svečia...
  • Sulčių muziejuje – ir „Tutti Frutti minima“

    Šiaulių r., Kairių miestelyje, veikia unikalus Sulčių muziejus – kol kas vienintelis toks Lietuvoje. Jo įkūrėja Asta Ambrasaitė sukaupė daugiau nei 500 eksponatų, pasakojančių ne tik apie įvairių sulčių spaudimą.
  • Menkos menkės: Latvija perkuria savo pakrančių bendruomenes

    (AFP-BNS). Žvejai paprastai netrokšta „tobulos audros“. Tačiau Latvijos žvejų bendruomenės tikisi būtent to: retai pasitaikančios stichijos, kuri vieną dieną galėtų atgaivinti mažėjančius Baltijos jūros menkių išteklius.
  • Elnių augintojai valstybei neįdomūs

    Lietuvoje yra per 300 elnių augintojų, kurių ūkiuose laigo apie 10–12 tūkst. šių tauriųjų gyvūnų. Vieni elnius augina dėl grožio ar edukacijai, kiti organizuoja medžiokles, prekiauja elniena. Kaip visiems gyvūnams, elniams reikalingos tinkamos gyvenimo sąlygos, kokybiški pašarai, rūpestinga priežiūra, veterinaro paslau...
  • „Miltuotos rankos“ – duona iš tikros krosnies ir širdies

    Darbštus ir sumanus dotnuvis Andrius Balandis kartu su žmona Gina perkeltoje iš Pakruojo r. Degėsių k. autentiškoje senovinėje troboje Dotnuvoje įkūrė kepyklėlę „Miltuotos rankos“. Čia išsaugotos net menkiausios vidaus ir išorės detalės, o duona, pynutės ir bandelės kepamos malkomis kūrenamoje krosn...
  • Emigrantės iš Pietų Amerikos – alpakos

    Lietuvos zoologijos sodo vyr. biologė, vyr. veterinarijos gydytoja dr. Jurgita Autukaitė Lietuvoje auginamomis alpakomis rūpinasi nuo pat pirmųjų čia atkeliavusių gyvūnų. Veterinarė pasakoja, kad daugelį sužavėję Pietų Amerikos gyventojai sėkmingai prisitaikė prie mūsų klimato, tačiau svarbiausia yra tinkama kasdienė priežiūra, kurią privalo užt...
  • Bazilikų karalienės skanėstai

    Su Rosita Liubomirskiene, gyvenančia Surviliškyje, Kėdainių r., susitinkame jai ką tik grįžus iš Belgijos. Ten gyvena jos draugė, buvusi kaimynė, prieš daugiau nei trisdešimt metų padovanojusi pirmąsias baziliko sėklas. Nuo tada ir prasidėjo Rositos meilė šiam kvapniam augalui. Iš smalsumo pasodintos sėk...
  • Pirmasis dumblių ūkio derlius

    Kaimo tyloje, šalia Europoje garsaus Degsnės maumedyno (Prienų r.), nedideliame biomedicinos srities mokslininkų Almanto ir Aldonos Šimkų šeimos ūkyje auginami dumbliai. Apie darbų sezono pradžią rašėme „Ūkininko patarėjo“ gegužės 29 d. numeryje. O liepą gautas pirmasis dumblių ūkio derlius.
  • Kas gaivina senuosius amatus?

    Technologijoms tobulėjant, kai kurios profesijos tampa nebeaktualios, o jų atstovai priversti persikvalifikuoti ir užsiimti kita veikla. Kas netolimoje ateityje laukia tradiciniais amatais užsiimančių tautodailininkų? Apie tai, ar jaučia grėsmę, kad jų žinios ir įgūdžiai taps nebereikalingi, „Ūkininko patarėjas“ kalbina odininką, aud...
  • Krašto darbštuoliai: iš rūpesčio, bėdos ir iš širdies polėkio

    „Metų ūkio“ konkursas organizatoriams kasmet iškelia tą pačią nelengvą užduotį: ką naujo atrasti žemės ūkio dirvonuose, veiklose, savo kaimiškoje aplinkoje. Per tris dešimtis metų, atrodo, viskas išžvalgyta, pamatyta, parodyta, o norisi dar neregėtų naujovių. Fantazija yra geras mąstymo įrankis, tuo dar sy...
  • Aludaris nori gaminti alų tik iš savo ūkyje užaugintų ingredientų

    JAV Rod Ailendo valstijos ūkininkai, kurie labiau orientuojasi į alaus darymo sektorių, derina alaus ingredientų auginimą su alaus gamyba. Ši koncepcija atitinka vietinės ir tvarios gamybos tendenciją, o vietos ūkininko bei aludario verslas klesti.
  • Ukrainos vynininkystėje vyksta permainos

    Ukrainos vyndarystė susiduria su pokyčiais. Nuo 2026 m. įsigalios įstatymas „Dėl vynuogių, vyno ir vynuogininkystės produktų“, kuris pakeis žaidimo taisykles: kiekvienas vynuogynas turi būti registruotas, kiekvienas butelis turi būti deklaruotas, o procesas turi būti visiškai skaidrus – „nuo vynmedžio iki butelio&l...
  • Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkų siekis – biologiškai vertingų medžiagų produktai iš šaltalankių

    Nuo 2023 m. kovo mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institutas vykdo projektą „Uždaro ciklo bioaktyvių medžiagų ūkio modelis“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ taisykle...
  • Maistas, skirtas ne tik išgyventi, bet ir gyventi

    Idėja kurti verslą gimė trims draugams, kurie patys augino mėsinius galvijus ir tiekdavo mėsą į nedidelį cechą, vadinamąjį „fabrikėlį“. Mėsą pradėjo konservuoti. Po truputį vis daugiau žmonių susidomėjo tokiomis paslaugomis – pirmiausia medžiotojai, galvijų ir avių augintojai. Taip Truskavos seniūnijoje, Pavermenio k., buvo įku...
  • (Ne)smulkūs smulkiojo verslo iššūkiai

    Sukurti ir sėkmingai vystyti nuosavą verslą yra sudėtinga užduotis, tačiau didesnius ar mažesnius iššūkius nusveria laisvė dirbti sau bei pasididžiavimas savo rankomis pagamintu produktu. Tuo įsitikinę smulkiojo verslo atstovai, Lietuvoje kuriantys ir jau įprastus, ir nišinius, bet sparčiai mūsų šalyje populiarėjančiu...
  • Aukštmiškio Ramunė ir jos svajonė

    Netoli Verpenos ir Kelmės esančios Ramunės Trakimavičiūtės-Abrutienės sodybos su sodu, gėlynais ir nameliu ramybės ieškantiems žmonėms pro brandų ir lapuotą Aukštmiškio mišką nematyti nė iš vienos pusės. Nežinantis, kur ieškoti, ir nesurastų. Tačiau moteris tikino savo vietą jau suradusi – dėl i&sc...
  • Inovatyvus verslas – dumblių ferma kaime

    Prieš milijardus metų gyvybė Žemėje prasidėjo nuo dumblių. Šiandien, regis, artėjame prie situacijos, kai tenka vėl juos prisiminti. Rizikuodami savo sveikata, ne visada valgome kokybišką maistą, per mažai judame. Gydytojai pastebi nerimą keliančias tendencijas – prastėja ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir vaikų be...
  • Nauji kasos aparatai – dar viena našta kaimui?

    Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo pareiga teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), verslas gavo naują prievolę – šįkart tenka atsinaujinti kasos aparatus. Dalis verslų kaimuose ir mažuose miesteliuose apskritai nusprendė nutraukti veiklą dėl didėjančios biurokratinės naštos, o kiti mėgina prisitaikyti, tačiau ja...
  • 40 Eur už pirmąją, 320 Eur – už svajonių žiedą

    Kaunietės Aistės Laurinaitienės pelargonijų kolekcija jau perkopė 250 augalų. Senesnės veislės užleidžia vietą gražesnėms, o praėjusių metų rudenį ji sumokėjo net 320 Eur už naujos veislės pelargonijos daigą ir visiškai nesigaili dėl išleistų pinigų. Augalai tapo jos gyvenimo dalimi, o hobis išaugo į gyvenimo būdą. Sode, kur...
  • Gluosniniai žilvičiai – ir biokurui, ir pynimui

    Lietuvoje nedaug ūkininkų domisi gluosnių auginimu. Valstybė atskirai tokių augintojų neremia, o išmokas moka bendras, kaip už dirbamą žemę ar pievas. Kai Gintaras Baškys prieš keliolika metų Kelmės r., Junkiluose, 2 ha molingos ir klampios žemės apsodino gluosniniais žilvičiais, norėjo kasmet savo reikmėms turėti kuro. Tači...
  • Alpakos pozuoja mieliau nei vaikai

    Apie savo alpakas Jurgita Petrulionė galėtų pasakoti valandų valandas. Pasak MB „Vokės vingio alpakos“ savininkės, jai didžiausias džiaugsmas, kai sodyba prisipildo lankytojų ir ji gali vienu metu bendrauti ir su svečiais, ir su gražuolėmis augintinėmis. „Visada stengiuosi perteikti gerą emociją lankytojams, supažindinti su alp...
  • Pristatomi Lietuvos kandidatai tapti geriausiais turizmo kaimais pasaulyje

    Šešios Lietuvos vietovės: Niūronys, Marcinkonys, Merkinė, Palūšė, Plateliai ir Žagarė pretenduoja tapti geriausiais turizmo kaimais pasaulyje. Jos pateikė savo kandidatūras Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN), kuri šiuo metu rengia galutinius paraiškų variantus dalyvauti prestižiniame Pasaulio turizmo ...
  • Klubas „Aušra“ – kūrybinga moterų bendruomenė

    Mintis įkurti Josvainių (Kėdainių r.) moterų klubą „Aušra“ kilo po „Ponios rinkimų“. Tris mėnesius bendram tikslui besiruošusios dalyvės taip susibičiuliavo, kad nenorėjo išsiskirstyti – taip gimė klubas, gyvuojantis jau 15 metų. Renkant pavadinimą, svarstyti įvairūs lietuviški moterų var...
  • Tęsia ūkininkavimo tradicijas

    Šiaulių r. Sutkūnų k. jauniesiems ūkininkams Raimondai ir Tomui Pašiškevičiams teko paragauti emigrantų duonos. Sugrįžę iš užsienio į gimtinę, nutarė ūkininkauti. Tomui senelis dovanojo 20 ha dirbamos žemės. Dabar jaunasis ūkininkas deklaruoja 200 ha. Ūkininkauti nutarė ir Raimonda, kuri prieš trejus metus paso...
  • „Lygumų žiedų“ skonis, grožis ir simbolika

    Po daugelio metų į Žiemgalos kraštą, Joniškio r., sugrįžusi Roma Stanislovaitienė kartu su šeima atgaivino tėvų sodybą. Aplink esantys laukai ir pievos vėl atgijo – pražydo geltonų, baltų, žydrų ir rausvų žiedų jūra. Atgimusi vieta pavadinta Šiaurės Lietuvos lygumų ūkiu. Jau dešimtmetį šie žolynai ...
  • Liofilizavime – daug vietos kūrybai

    Vos už keleto kilometrų nuo Utenos, Kimėnų k. (Utenos sen.), įsikūręs liofilizuotų gamtos gėrybių verslas, o gaminiai ženklinami sveikatai palankesnių produktų simboliu – „Rakto skylute“. Verslą vystančią IĮ „Čiau, braške“ įkūrėją Redvitą MEILUTĘ-RAMOŠKIENĘ apie veiklos tikslus ir galimybes išti...
  • I. Hofmanas: išmokos kailinių žvėrelių augintojams – „pasityčiojimas iš žmonių“

    Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį paskelbus, kad nuo 2027 metų Lietuvoje įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jam nevertinus kompensacijų dydžio, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, jog šiam verslui turėtų būti numatytos didesnės kompensacijos.  
  • KT: kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

    Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
  • Tarp geriausių Kaziuko mugės amatininkų – ir žagarietė lėlininkė

    Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Praėjusį savaitgalį tris dienas Vilnių spalvomis, garsais, kvapais, pasirodymais apipynusi tradicinė Kaziuko mugė džiugią naujieną atnešė ir Joniškio rajonui – komisija tautodailininkę, lėlių namų ir Kaliausių fabrikėlio Žagarėje įkūrėją Aušrą Petrauskienę ...
  • „Skruzdėlės ūkio“ įkūrėja J. Medutienė: „Svarbiausia – būti savimi ir džiaugtis mažais dalykais“

    Panevėžys (JP.lt). Po dvylikos metų, praleistų Airijoje, panevėžietė Jūratė Medutienė grįžo į Panevėžio rajoną, Šilagalio kaimą, ir įkūrė „Skruzdėlės ūkį“, kuriame gamina sveikus skanėstus – džiovintų vaisių ir uogų juosteles su medumi.  
  • Praėjusiais metais sertifikuota beveik 40 naujų tautinio paveldo produktų

    Praėjusiais metais sertifikuoti 37 tautinio paveldo produktai. Tautinio paveldo sertifikatus gavo 16 amatininkų.
  • Ateities vizijose – namas iš kanapių

    Tauragės r., Pagramančio regioninio parko teritorijoje esančiame Kelmynės k. 2015 m. pradėtas kurti Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis yra išskirtinis. Mat šeimininkai ekologinį ūkį ne tik keičia į biodinaminį, bet ir augina pluoštines kanapes, kurias patys perdirba.
  • M. Dubnikovas. Kailiniai žvėreliai Konstituciniame Teisme

    Kovo 5 dieną Konstitucinis Teismas atvers bylą dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo ir netinkamo kompensavimo priverstinai uždaromam legaliai veikiančiam verslui. Tai bus precedento formavimas, kai valstybės atstovai gali sustabdyti verslą, kuris netinka vienai iš visuomenės grupių, ir kaip toks uždarymas turi būti vykdomas arba nevykdom...
  • Tyrimas: diskusijoje dėl kailinių žvėrelių fermų uždraudimo dominavo emocinės manipuliacijos

    Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos užsakymu atliktas viešosios erdvės 2020-2024 metais tyrimas parodė, jog informacinėje erdvėje vykusi diskusija dėl kailinių žvėrelių fermų veiklos ir galimo jos uždraudimo rėmėsi emocinėmis manipuliacijomis, o natūralus visuomenės susidomėjimas šia idėja yra nežymus.
  • Trys verslumo istorijos šalies regionuose: nuo kaimo turizmo iki pilateso studijų

    Verslininkės iš Plungės ir Ukmergės, prisijungusios prie Inovacijų agentūros įkurtų bendradarbystės centrų „Spiečius“, įgijo ne tik daugiau drąsos ir ryžto, taip reikalingų verslo augimo etape. Viktorija Rumšaitė-Paulauskė, Indrė Jonavičienė ir Armintė Imbrasienė pasakoja, kaip versli bendruomenė ir tikslingos paslaugos...