Paukščiai

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos regioniniame padalinyje pavasariniai darbai prasideda dar gerokai prieš nutirpstant sniegui. Čia plušančio dailidės Rimvydo Vaičekausko dirbtuvėse jau nuo rudens gimsta tūkstančiai inkilų, kurie vėliau iškeliauja į skirtingus VMU padalinius visoje Lietuvoje. Per šį sez...

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog nuo balandžio 13 d., pasėlių deklaravimo pradžios, iki gegužės 15 d. ūkininkai gali prašyti paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklas „Parama už geresnes naminių paukščių (...

Nors gali atrodyti, kad miestas nėra tinkama vieta laukinei gyvūnijai, Vilnius pasižymi gana didele paukščių įvairove. Tai patvirtino pirmą kartą atliktas paukščių tyrimas. Ar žinote, kokie paukščiai gyvena Vilniuje? Kiek rūšių galėtumėte išvardinti? Tyrimas atskleidė, kad jų net 81, o didžioji dalis – mi...

Gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis. Ir nors mes labiau pripratę prie baltųjų gandrų ir jų kaimynystės, mūsų šalyje taip pat gyvena ir kita saugoma gandrų rūšis – juodieji gandrai.

2026 m. kovo mėn. sužieduota 42 rūšių 6 891 paukštis. Daugiausia sužieduota didžiųjų zylių (2 602), mėlynųjų zylių (1 729) ir juodųjų strazdų (1 123). Paukščius žiedavo Vytautas Eigirdas, Vytautas Jusys, Kristina Jusienė, Povilė Šlepetytė ir Adomas Vika.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija suteikė stambaus investicinio projekto statusą AB „Vilniaus paukštyno“ planuojamai moderniai paukštienos produktų perdirbimo gamyklai Kaišiadoryse. 35 mln. eurų vertės projekte numatoma įdiegti pirmąją Europoje pramoninę gyvūninės kilmės biomasės perdirbimo liniją, gebančią atl...

Šventų Velykų proga skelbiame su kiaušiniais susijusių įdomybių rinkinį ir, žinoma, pranešame Jums sensacingą naujieną: pagaliau tiksliai nustatyta, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis?

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo balandžio pradžios vykdys reidus, kurių tikslas – patikrinti, ar laikomasi ugdomųjų miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimų nustatytais laikotarpiais. Siekiant apsaugoti retus stambiuosius miško paukščius, aplink jų lizdavietes nustat...

Visos laukinių paukščių rūšys, taip pat ir kovai, Lietuvoje yra saugomos pagal galiojančius teisės aktus. Jų lizdų naikinimas, kiaušinių dėčių ardymas ar bet koks paukščių trikdymas, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu, yra draudžiamas. Būtina vengti bet kokio trikdymo –...

Europos Sąjungoje, kaip informuoja Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), stebimas paukščių gripo (LPPG) plitimo laukinėje paukščių populiacijoje lėtėjimas. Lėtėjimas vyksta po itin sunkaus rudens ir žiemos periodo, kai viruso plitimas tarp vandens paukščių buvo pasiekęs didžiausią lygį per ...

Pavasaris – paukščių migracijos metas. Šiuo laikotarpiu per mūsų šalį praskrenda milijonai paukščių, keliaujančių iš žiemaviečių Europoje ir Afrikoje į šiaurines perėjimo teritorijas. Ši kelionė paukščiams yra sudėtinga: jie turi įveikti tūkstančius kilometrų, perskristi jūras, kalnų ...

Laukinės žąsys daro didžiulius nuostolius ūkininkams, sunaikindamos pasėlius. Su šia problema bene sėkmingiausiai tvarkosi olandai, pasitelkdami į pagalbą medžiotojus.

Kovo 25-ąją Lietuvoje tradiciškai švenčiame Gandro dieną:  laiką, kai iš žiemaviečių sugrįžtantys gandrai paskelbia tikrąjį pavasario startą. Jų sugrįžimas kasmet džiugina, bet kartu primena ir svarbų dalyką: ar vis dar turime jiems tinkamą vietą gyventi?

Lietuvos ornitologų draugija, atsižvelgdama į rūšies būklę bei organizacijos narių pateiktus siūlymus ir tęsdama ilgametę tradiciją, 2026 metų paukščiu paskelbė dryžgalvę kryklę (lot. Spatula querquedula).

Kovo 19-oji – diena, kai minima pempės diena ir simboliškai pasitinkamas pavasaris, kuris vis labiau džiugina šiluma. Tačiau kartu tai ir proga atkreipti dėmesį į šio paukščio situaciją Lietuvoje.

Vokietija per praėjusius metus pagamino apytikriai 6,9 mln. tonų mėsos – beveik tiek pat kiek ir 2024-aisiais, rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti išankstiniai duomenys.

2026 m. vasario mėn. Ventės rago ornitologinėje stotyje sužieduota 21 rūšies 1330 paukščių. Daugiausia – juodųjų strazdų (785), dirvinių vieversių (235), paprastųjų varnėnų (224).

Vokietijoje pastaruoju metu įsisiautėjo Niukaslio liga, naikinanti naminių paukščių ūkius, o eiliniai vartotojai jau nerimauja, ar Velykoms nepritrūks kiaušinių.

Aplinkosaugininkai primena, kad skirtingoms paukščių rūšims taikomi atitinkami terminai ir sąlygos dėl jų lizdų ardymo ir perkėlimo. Norintys iki nustatytų terminų kovo mėnesį ardyti ar perkelti lizdus privalo turėti leidimą. 

Šiuo metu Lietuvos ūkiuose auginama daugiau kaip 13 mln. gyvulių bei paukščių, o jų sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, paukščių gripas, gali sukelti rimtus nuostolius ūkiams. KTU doktorantas, atsižvelgdamas į naujų gyvulių ir paukščių diagnostikos priemonių poreikį, kuria sistemą, kuri padės stebėti jų sveikatos būklę ...

Kovo 13 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia visoje Lietuvoje pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. „Paukščiai grįžta namo“ – dar 1923 m. prof. Tado Ivanausko pradėta akcija, kurios tikslas – kelti inkilus grįžtantiems sparnuočiams.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kovo 15 d.–rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir&n...

Kovo 10-ąją minima 40-ies paukščių diena, nuo seno siejama su pirmųjų iš žiemaviečių sugrįžtančių paukščių pasirodymu. Buvo tikima, kad šią dieną kaimo gyventojai savo aplinkoje jau gali pastebėti iki 40 skirtingų paukščių rūšių. Ši data taip pat laikoma laikotarpiu, kai į Lietuvą pradeda masi&sca...

Pavasarėjant Lietuvoje vis dažniau fiksuojama laukinių paukščių gripo atvejų. Kovo 5 d. trims nugaišusioms antims, kurios buvo paimtos iš Kretingos parko pirmojo tvenkinio, patvirtintas paukščių gripo virusas. Šiais metais labai patogeniškas paukščių gripo virusas taip pat nustatytas laukiniams pa...

Senosios Lietuvos gyvulių veislės – nuo žemaitukų arklių iki tamsiųjų bičių – yra svarbi šalies biologinio paveldo dalis. Siekiant paskatinti ūkininkus jas išsaugoti, didinamos kompensacinės išmokos už šių veislių gyvulius ir paukščius. Tai numatyta atnaujintose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros ...

Lietuvoje auga dėmesys laukinių gyvūnų gerovei: per praėjusius metus vienintelis šalyje Laukinių gyvūnų globos centras sulaukė gerokai – net ketvirtadaliu – daugiau pranešimų dėl pagalbos.

Kai žmonės galvoja apie pavojų laukinei gamtai, jie paprastai įsivaizduoja žmogiškuosius veiksnius, tokius kaip miškų kirtimas, tarša ar klimato kaita. Tai tiesa, tačiau kai kada rimtas pavojus yra nematomas – jis tyliai gyvena gyvūnų viduje.

Asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ pranešė gerą žinią: Šiaulių Pietinia  apuokų šeimyna padidėjo – išsirito trečiasis apuokas.

Prasidėjus kalendoriniam pavasariui ir prieš sugrįžtant paukščiams Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos skyriaus specialistai primena, kokių legalių prevencinių priemonių galima imtis norint išvengti nepageidaujamos paukščių kaimynystės, kai šie susisuka lizdus ar apsigyvena nepageidaujamose vietose.

2025 metais į Saugomų rūšių informacinę sistemą buvo suvesta daugiau kaip 17 tūkstančių stebėjimų. Tai reikšmingas duomenų kiekis, leidžiantis ne tik fiksuoti pavienius radinius, bet ir matyti platesnį biologinės įvairovės vaizdą Lietuvoje. Surinkta informacija padeda vertinti rūšių būklę, stebėti ilgalaikes tendencijas ir p...

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.

Ne vieną šimtmetį mūsų kraštuose žemdirbiai vasario pabaigoje skubindavosi užbaigti miško kirtimo ir ruošos darbus. Ne tik todėl, kad medis žiemą pjautas skambesnis. Juk čia pat ir pavasario darbai laukuose. Vėliau, jau po Joninių, iki Onos – šienapjūtė, mat savaiminės turtingos žolynų piev...

Artėjant pavasariui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina paukščių augintojus atsakingai pirkti naujus paukščius. Laukinių paukščių migracija yra prasidėjusi, todėl kaip tik dabar laikas imtis prevencinių priemonių siekiant apsaugoti ūkius t...

Panevėžys (JP.lt).  Panevėžietis Mantas Leliukas, gelbėdamas sužeistą antį, susidūrė su institucijų veikimo mechanizmu, kuris, jo teigimu, realybėje pasirodė sudėtingesnis nei tikėtasi. Tuo metu atsakingos tarnybos pabrėžia, kad sistema yra aiškiai reglamentuota ir veikia pagal nustatytą tvarką, tačiau Laukinių gyvūnų globos centr...

Ne vienas šalies bitininkas šią žiemą pastebėjo, jog paukščiai, dažniausiai geniai ir zylės, tuksena avilius. Taip ne tik trikdoma bičių ramybė, bet per iškirstus tarpus patenkantis šaltis gali išmarinti ir visą bičių šeimyną. Bitininkų nuomone, paukščiai taip elgiasi greičiausiai dėl b...

Artėjant pavasariui, gyvūnų augintojai svarsto ir planuoja savo svarbiausius darbus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad jų darbų sąrašuose turėtų būti numatytas pasitikrinimas, ar ūkiuose užtikrintos efektyviai veikiančios biosaugos priemonės. Specialistai ...

Šių metų vasario 5 d. Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, buvo patvirtintas pirmasis Lietuvoje ypač pavojingos Niukaslo ligos atvejis naminių paukščių ūkyje, kuriame paukščiai buvo laikomi savo reikmėms. Nustačius ligą, ūkyje nedelsiant atlikti visi privalomi...

2026 m. sausio mėn. Ventės rago ornitologinėje stotyje sužieduoti 27 rūšių 749 paukščiai. Daugiausia sužieduota žaliukių (225), smilginių strazdų (194), šiaurinių kikilių (68). 

Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor) – tai maždaug varnėno dydžio žvirblinių būrio paukštis ilga uodega, kuris pagal mitybos ypatumus artimesnis plėšriems paukščiams. Medšarkė dažniausiai stebi aplinką iš aukštesnių vietų – pavienių medžių, krūmų v...

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtino pirmąjį pavojingos ir ypač užkrečiamos Niukaslo ligos atvejį Lietuvoje. Liga nustatyta Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau nei 40 naminių paukščių. 

Vykdydami daugiamečius jūrinių erelių monitoringo darbus, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai pernai GPS–GSM tipo siųstuvu lizde paženklino dar neskraidantį jūrinio erelio jauniklį. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai tokio tipo siųstuvas buvo uždėtas šios rūšies jaunikliui, jam dar esant lizde.

Sieną su Baltarusija vaizdo stebėjimo sistemomis kontroliuojantys pasieniečiai fiksuoja ne tik neteisėtos migracijos, kontrabandos ir kitus nusikaltimų ar pažeidimų atvejus. Į jų akiratį kasdienėje veikloje patenka ir gamtos reiškinių bei gyvūnų gyvenimo vaizdai.

Stora sniego danga su kieta ledo pluta paviršiuje – tikras iššūkis miško gyvūnams. Ypač šiuo metų laiku sudėtinga kurapkoms – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems saugomiems paukščiams. Todėl Valstybinių miškų urėdija (VMU) organizuoja gamtosauginę akciją, skirtą padėti kurapko...

Lietuvos gamta ir jos biologinė įvairovė – bendras visų mūsų rūpestis. Pastaraisiais metais vis dažniau atkreipiamas dėmesys į smulkiosios faunos – ypač žemėje perinčių paukščių, tokių kaip kurapkos ir kurtiniai – populiacijų būklę. Žiemos laikotarpis šioms rūšims yra itin sudėtingas, o jų išlikimui ...

Tauragė („Tauragės žinios“). Štai ir vėl atėjo žiemojančių vandens paukščių apskaitų metas. Šiais metais tai jubiliejinės, 60-osios, apskaitos, kurios buvo vykdomos sausio 16–18 dienomis. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ prie šio tarptautinio projekto vykdymo ...

Sausio 23 d. Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje, pagal gautą pranešimą atvykę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai rado išmestas naminių paukščių gaišenas. Specialistai įspėja, kad toks neatsakingas elgesys kelia realią grėsmę išplatinti pavojingas ligas, kurios gali būti mirtino...

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ svarsto per grupės valdomą Vilniaus paukštyną investuoti 34 mln. eurų į šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo gamyklą Kaišiadoryse ir sukurti apie 50 naujų darbo vietų, pranešė grupė.

Europos Sąjungoje (ES) plintanti Niukaslio liga kelia didelę grėsmę visam paukštininkystės sektoriui. Virusas aktyviai cirkuliuoja, ligos protrūkiai fiksuojami ne tik naminiams paukščiams jų laikymo vietose, bet ir laukinei faunai, o kai ...