Gamta

Vasaros viduryje stepines pievas nuspalvina švelniai violetiniai raudonėlio (Origanum vulgare) žiedai. Daugelis šį augalą pažįsta kaip kvapnų prieskonį ar vaistažolę, tačiau gamtoje jis atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį – yra viena iš Natura 2000 saugomų stepinių pievų buveinės būdingųjų augalų rūšių.

Viename Vokietijos ūkyje šiomis dienomis siautėjo katastrofiškas gaisras, sunaikinęs apie 20 000 kiaulių, ūkininko patirta žala gali siekti net 9 mln. eurų. Tą pačią dieną sudegė ir panašaus dydžio kiaulių ferma Kanadoje. Tuo tarpu Austrijoje gaisre žuvo 600 gyvūnų.

Kylant oro temperatūrai ir vyraujant sausiems orams, miškuose suaktyvėja vienas pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužis tipografas. Dėl šios priežasties Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiltuoju metų laiku sanitarinei miškų apsaugai skiria itin daug dėmesio – iki liepos 1 d. ...

Skrynia lietuvių namuose kadaise buvo kur kas daugiau nei baldas. Joje buvo saugomas kraitis, šeimos turtas, brangiausi daiktai ir net kelių kartų istorijos. Jau trylika metų Kėdainių kultūros centro dailininkė Aušra Žemaitienė senosioms skrynioms suteikia naują gyvenimą, o kurdama naujas tęsia lietuvišką tradiciją sava, &sc...

Šiems Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus eksponatams šiais metais sukanka net 106 metai! Muziejaus rinkinius jie papildė dar 1920 m. birželio 28 d. Daugiau nei prieš šimtmetį rašytoje etiketėje pažymėta, kad čiurliai rasti Kaune, Vilijampolėje.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) sulaukia nemažai gyventojų klausimų ir pranešimų dėl neprižiūrėtų, nenušienautų, apleistų sklypų bei invazinių Sosnovskio barščių paplitimo tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje. Atsižvelgdami į visuomenės susirūpinimą, norime paaiškinti, kurios instit...

Radžiūnų I ąžuolas – vienas įspūdingiausių Dzūkijos senųjų medžių, pasižymintis ne tik biologine verte, bet ir kultūriniu bei kraštovaizdiniu savitumu. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, augantis Radžiūnų kaime netoli Alytaus. 

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje dažni lietūs, vietomis smarkios liūtys ir gūsingas vėjas labiausiai paveikė javų pasėlius šalies vakarų, šiaurės vakarų ir dalyje centrinių rajonų. Žala yra labai netolygi – viename rajone ar net kaimyniniuose laukuose situacija gali skirtis priklausomai nuo dirvožemio, reljefo ir konkretaus...

Dažnu atveju apie žmogų sprendžiame pagal įrašus internete, nurodytas pareigybes, tačiau jo tikslai, darbai, siekiai būna labai įvairūs. Būtent taip pokalbį apie profesijos pakeitimą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto alumnas, šiemet studijas baigęs Mindaugas Sėjūnas.

Ilgi kaklai, išskirtiniai kailio raštai ir daugiau nei 4 metrų ūgis – žirafos ne veltui laikomos vienais įspūdingiausių Afrikos gyvūnų. Kviečiame iš arčiau susipažinti su aukščiausių sausumos gyvūnų atstrovais – Lietuvos zoologijos sode gyvenančiais Nafari ir Ninio.

Vokietijos Hohenlohės rajono ūkininkas pasižymėjo išties didvyrišku poelgiu: pamatęs degantį pasėlių lauką, jis nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir taip apsaugojo gyvenamąjį rajoną nuo liepsnų.

Kasmet pasirodo pranešimų apie bėrimus po maudynių Dzūkijos jūra vadinamame Dusios ežere (Lazdijų r.), nors išankstinių perspėjimų, jog maudytis čia negalima, neplatinama. Vietos gyventojai aiškino, kad bėrimus sukelia paukščių parazitų lervos – cerkarijos, kurių gali tik daugėti, nes laukinių paukščių po...

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, paukščių ir augalų rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje.

Eremūrai – vieni įspūdingiausių vasaros gėlynų augalų, išsiskiriantys aukštais, žvakę primenančiais žiedynais. Vilniaus universiteto Botanikos sodas supažindina su šių augalų biologija, kilme ir auginimo ypatumais.

Daugiametė statistika rodo: liepa – vidutiniškai šilčiausias vasaros mėnuo. Antras pagal šiltumą – rugpjūtis, o vėsiausias – birželis. Nežiūrint to, skirtingais metais šilčiausias vasaros mėnuo ne visada būna liepa.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 65 proc. pasaulio gyventojų naudoja augalinius preparatus, gydantis tradicinės medicinos būdais, o augalų ekstraktai dėl savo biologinio poveikio išlieka svarbia įvairių pramonės šakų interesų sritimi. Dėl to KTU doktorantas ieško naujų būdų, kaip Lietuvoje gausiai...

„Gintarą dažnai vadiname Lietuvos auksu. Posakis gražus, įsitvirtinęs kultūroje ir kasdienėje kalboje, bet netikslus. Gintaras nėra metalas – tai iškastinė derva, susiformavusi iš senovinių spygliuočių sakų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos geologė dr. Aldona Damušytė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, gavę pranešimą apie bute Šilutėje rastą 21 įvairių rūšių vorą, nuvyko į įvykio vietą. Asmenys nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Įtariama, kad dalis vorų gali būti saugomų rūšių. Šiuo metu atliekamas administracini...

Vasarą įpratome ieškoti ryškiai raudonų uogų – nuo tamsių mėlynių iki sodriai raudonų bruknių. Atrodo savaime suprantama: kuo spalva intensyvesnė, tuo geriau uoga prinokusi. Tačiau gamta mėgsta laužyti mūsų įsitikinimus: pasirodo, net ir neprinokusios kai kurios uogos yra itin vertingos, o kai kurios, net ir visiškai p... Kodėl taip nutinka? Ar jos tokios pat vertingos, kaip mums įprastos? Ir ar Lietuvoje iš tiesų galima rasti baltų mėlynių ar bruknių? Į šiuos klausimus atsako dr. Laima Česonienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kaune Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus Mokslinių kolekcijų kuratorė.

Gynybos ekspertų teigimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas yra nelankstus ir sunkiai suderinamas su Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimais, o griežti civilinės apyvartos ribojimai taikos metu šalies piliečiams varžo ginkluoto pasipriešinimo potencialą Rusijos galimos karinės agresijos atveju. Pagrindiniai įstatymo ...

„Mokslas nėra nuobodus. Nuobodžiai galima tik apie jį papasakoti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) fizikas, docentas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius. Jo profesiniame kelyje telpa viskas: nuo vandenilinio transporto technologijų ir metrologijos iki narcizų auginimo bei pastangų sudėtingiausius fizikos reišk...

Anykščiai (Nykščiai.lt). Spėjama, kad Luzitaninio ariono šliužai veisiasi prie Šaltupio upelio, būtent iš jo į abi puses patraukė į gėlynus, daržus, lipa namų sienomis.

Nuo liepos 16 d. prasideda siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas, kuris truks iki spalio vidurio. Invazines vėžių rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius – galima gaudyti ištisus metus. Juos gaudydami padėsite Lietuvos vėžiams išlikti.   

Andrius Dirmeikis su žmona Diana ir dviem dukromis gyvena ir ūkininkauja Gižuose (Vilkaviškio r.). Tęsdamas savo tėvų – Audrutės ir Algio Dirmeikių, ūkininkavimo tradiciją, ūkininkas neapsiriboja vien augalininkystės ūkiu ir imasi kitokios veiklos. Pavyzdžiui, būdamas aistringas baikeris, motociklu keliauja po įvairias šalies...

Pajūrio regioniniame parke šiemet suskaičiuota apie 10 tūkst. mažojo varpenio (Botrychium simplex) individų – tai didžiausia reguliariai stebima šios itin retos rūšies populiacija Europoje. Mokslininkai aiškinasi, kodėl Lietuvoje šis ledynmetį menantis augalas sėkmingai išliko, tiria jo genetinę įv...

Naivi ir absurdiška idėja, kurią visuomenei primetė vilkų reintrodukcijos šalininkai, sulaukė visiško fiasko: Kalifornijos vilkai puola galvijus kur kas dažniau nei laukinį grobį, o dėl galvijų patiriamo streso ūkininkų nuostoliai tik auga, sakoma mokslininkų atliktuose tyrimuose.

Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorija priklauso priešpaskutinio apledėjimo suklostytos Ašmenos aukštumos Poškonių–Dieveniškių mikrorajonui. Paskutinio apledėjimo ledynų apsuptą Ašmenos aukštumą tūkstančius metų kaustė gilus pašalas. Klimatui truputį pašiltėju...

Lietuva siekia, kad iki 2030 m. miškai užimtų 35 proc. šalies teritorijos. Dabartiniu tempu šį tikslą Lietuva pasiektų tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau, nei numatyta.

Lietuvos bankas pirmą kartą apskaičiavo, kokį poveikį klimatui ir biologinei įvairovei daro Lietuvos kredito įstaigų, draudimo įmonių ir pensijų fondų finansuojama veikla. Vertinimas rodo, kad, augant investicijų ir paskolų portfeliams, didėjo bendras su jais susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakų kiekis bei...

Dieveniškių krašte daugiausiai vyrauja lengvas, smėlingas ir vandeniui pralaidus dirvožemis su paplitusių pušų, eglių ir lapuočių sąžalynais. Žmonių gyventa intensyviai, pirmosios archeologinės žinios mus pasiekia iš mezolito ir neolito laikotarpių. Žinome, kad čia žmonės vertėsi medžiokle, žvejyba, o vėliau ir žemės ...

Aukštaitija garsėja ežerais, tankiais miškais ir išskirtiniais gamtos kampeliais, kviečiančiais leistis į pažintį su Lietuvos gamta. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiame regione prižiūri dešimtis rekreacinių objektų – pažintinius takus, poilsiavietes, apžvalgos aikšteles...

Prie Dubysos esančioje Zalensų kaimo turizmo sodybos stovyklavietėje vyko Kauno r. žemdirbių vasaros sąskrydis, kurį organizavo Kauno r. ūkininkų sąjunga (KRŪS). Renginys buvo skirtas suburti ne tik ūkininkus, bet ir jų šeimas, žemės ūkio darbuotojus, kooperatyvų narius bei kaimo bendruomenę. Pagrindinis renginio akcentas – bendruom...

Sunkųjį metalą kobaltą galime vertinti dvejopai. Viena vertus, dėl unikalių savybių jis plačiai naudojamas įvairiose srityse – nuo meno iki medicinos, nuo telefonų iki elektromobilių. Kita vertus, netinkamai tvarkomas kobaltas tampa kenksmingas ir aplinkai, ir žmogui. 

Pastarosiomis savaitėmis daugelyje Lietuvos vietovių iškrito gausus kritulių kiekis. Dėl užsitęsusių lietų dalyje šalies seniūnijų jau fiksuojamas ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, nustatomas pagal Lietuvoje galiojančius meteorologinių reiškinių vertinimo kriterijus.

Įsibėgėjus maudynių sezonui Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad prie vandens telkinių gali ilsėtis visi gyventojai, tačiau poilsiaujant būtina laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teisė laisvai praeiti pakrante leidžiama ir prie privačių ežerų, tačiau ji neatsiejama nuo pareigos gerbti privačią nuosavybę ir saugoti ...

Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas, atostogaudamas Zakopanėje, miškininko žvilgsniu vertino problemas, su kuriomis susiduria Lenkijos Tatrų aukštųjų kalnų masyvas, apaugęs spygliuočių miškais. G. Kulboko pastebėjimu, šiuose Pietų Lenkij...

Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektą. Pastabas ir pasiūlymus visuomenė ir suinteresuotos institucijos gali teikti per Teisės aktų informacinę sistemą per 10 dienų nuo projekto paskelbimo.

Oro tarša šiandien yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos grėsmių. Nuo automobilių išmetamųjų dujų iki pramonės dūmų ir miškų gaisrų – dauguma žmonių kasdien susiduria su teršalais, kurie daro tiesioginį poveikį sveikatai, klimatui ir ekonomikai. Tarša kasmet nusineša milijonus gyvybių, o...

Dzūkija – vienas miškingiausių Lietuvos regionų, viliojantis įspūdingais kraštovaizdžiais ir gausybe poilsiui bei pažinimui pritaikytų vietų. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) prižiūrimuose rekreaciniuose objektuose lankytojai gali mėgautis ramybe prie ežerų ir upių, leistis į žygius miško takais ar atrasti gamto...

Per pirmąjį šių metų prevencinių reidų etapą balandžio 1–birželio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai patikrino 32 vandens telkinius, kuriuose surengė 45 tikslinius reidus. Jų metu buvo vertinama, ar į vandens telkinius nėra neteisėtai išleidžiamos nuotekos, tikrinami nuotekų išleistuvai bei&...

Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais: pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų.

Pasvalys („Darbas“). Iš Joniškėlio kilusiam Faustui Vaičiuliui nuo vaikystės kiekviena kalva, kiekvienas nežymus gūbrys buvo tarsi paslaptis, laukianti, kol bus atskleista. Dar besimokydamas mokykloje jis ne tik klausėsi vyresniųjų pasakojimų, bet ir pats leidosi į pažintines keliones po apylinkes – vaik&scar...

Varpinė medlieva – Lietuvoje invazine rūšimi pripažintas erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Dėl valgomų vaisių ir dekoratyvios išvaizdos XIX a. pradėtas auginti soduose, tačiau ilgainiui išplito natūraliose buveinėse ir šiandien aptinkamas daugelyje &...

Radviliškio r. Šaukoto sen. Kaunetiškių k. gyvena įdomus žmogus – bitininkas, pirtininkas Židrūnas Japertas. Anksčiau jis laikė nemažą galvijų bandą, turėjo 15 melžiamų karvių. Po didelių išgyvenimų ir sukrėtimų, kai patyrė klinikinę mirtį, jis iš esmės pakeitė savo veiklą.

Vasara yra ne tik atostogų metas, bet ir aktyvus žvejybos sezonas daugeliui žvejų mėgėjų. Aplinkos ministerija primena aktualią informaciją apie žvejybos leidimus.