Nuo gegužės 20 d. iki birželio 17 d. priimamos paraiškos gauti valstybės paramą žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sektorių mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros projektams vykdyti.
Pastaruosius kelerius metus gyvenome nuolatinio dirbtinio intelekto (DI) ažiotažo sąlygomis. Mums buvo žadama, kad DI perrašys visas žaidimo taisykles – nuo to, kaip atliekame mokslinius tyrimus, iki to, kaip planuojame savo atostogas. Tačiau dabar, 2026-aisiais, vis dažniau susiduriame su nauju fenomenu – DI nuovargiu. Ar vis...
Kaip formuojasi galaktikos ir kas iš tiesų lemia jų raidą per milijardus metų? Atsakymų į šiuos fundamentalius klausimus mokslininkai ieško vis giliau, atsigręždami ne tik į ryškiausius ir lengviausiai stebimus objektus, bet ir į tai, kas ilgą laiką liko už stebėjimų ribų – mažos masės žvaigždžių spiečius. Nors ...
Šeštosios klasės moksleivių geografijos pratybose puikuojasi užduotis: „Išrink argumentus prieš tradicinį žemės ūkį.“ Asociacija „Laisvė rinktis“ dėl jos kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM). Gautas atsakymas: ministerija neatsakinga. Mes klausiame: o kas atsak...
Jei kokiame srauniame vandens telkinyje pavasarį pamatysite būrelį mažų, į ungurius panašių gyvatėlių – didelė tikimybė, kad jūs stebite mažąsias nėges. Ši vandens gyvių rūšis mūsų planetoje skaičiuoja jau šimtus milijonų metų.
„Be cukraus“, „zero“, „light“ – šie užrašai ant pakuočių dažnai sukuria įspūdį, kad renkamės sveikesnį produktą. Tačiau ar tikrai saldikliai yra stebuklingas sprendimas, leidžiantis mėgautis saldumu be pasekmių? Pastaraisiais metais mokslas į šiuos pakaitalus žvelgia vis atsargiau, o...
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros akad. prof. dr. Gediminas Brazaitis paskirtas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nariu.
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai fiktyviai organizuojamus mokymus ūkininkams, Žemės ūkio ministerija imasi griežtų priemonių. Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymu sudaroma komisija, kuri vertins šią informaciją, o paramos lėšų mokėjimai&nbs...
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos istorijos katedros įkūrimo 245 m. sukakčiai paminėti gegužės 12 d. 16 val. VU bibliotekoje atidaroma paroda „Historia naturalis: gamtos mokslai Vilniaus universitete 1781–1832 m.“ Ji kvies lankytoją leistis į spalvingą gamtos pažinimo kupiną kelionę, kurioje ne tik bus galima pam...
Dešimt metų kuriama Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ istorija liudija jaunosios kartos smalsumą, drąsą ir gebėjimą mąstyti plačiai. Kartu su rajonų vietos savivaldos ir verslo atstovais vystomas projektas iš nedidelės iniciatyvos, subūrusio...
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre balandžio 28–29 dienomis vykęs nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „AEHT-LT 2026“, organizuotas pagal Europos viešbučių ir turizmo mokyklų asociacijos (AEHT) standartus, subūrė 88 mokinius iš 18 Lietuvos profesinio mokymo įstaigų. Dvi dienas dalyvia...
Siekdama skatinti jaunuosius talentus ir prisidėti prie sėkmingos bei ambicingos agrosektoriaus ateities, UAB „Scandagra“ net septyniems Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studentams skyrė stipendijas. Įmonės skirtos stipendijos – tai aiškus pasitikėjimo ženklas, kad jauni...
„Ūkininko patarėjo“ socialinės partnerės asociacijos „Laisvė rinktis“ iniciatyva Seime surengta diskusija „Žaliosios advokacijos kaštai“, kurioje dalyvavo mokslininkai, politikai ir žemės ūkio sektoriaus atstovai. Į šį renginį atvykęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, Kauno r. ūk...
Naujas Lietuvos mokslininkų tyrimas atskleidė perspektyvų ir netradicinį kremzlės regeneracijos metodą. Naudodami iš menstruacinio kraujo ląstelių išskirtas ekstraląstelines pūsleles, mokslininkai nustatė, kad jos gali skatinti kremzlės atsinaujinimą. Šis atradimas atveria kelią inovatyviam osteoartrito gydymo būdui.
Atšilus orams, pakrapnojus pavasariniam lietui, į senąsias neršto vietas išsiruošia varliagyviai. Pirmieji, pasipuošę melsvomis apykaklėmis, keliauja pievinių varlių patinėliai, netrukus prisijungia gausūs gentainių būriai ir prasideda įspūdingi kurkimo konkursai. Po jų pasirodo smailiasnukės varlės, kūmutės, č...
Diskusijos apie valstybinius brandos egzaminus Lietuvoje įgauna pagreitį, tačiau pats klausimas dažnai formuluojamas pernelyg siaurai. Brandos vertinimas – tai sudėtinga sistemos dalis, kuriai negali būti taikomi greiti ar fragmentiški sprendimai. Pokyčiai šioje srityje turi būti planuojami nuosekliai, įgyvendinami palaipsniu...
Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Tačiau iki šiol nedaug nagrinėjama, kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intele...
Naujas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas, publikuotas recenzuojamame moksliniame žurnale „Virus Evolution“, parodė, kad COVID-19 pandemiją sukėlęs koronavirusas ilgą laiką nepastebimai plito Lietuvos kailinių audinių ūkiuose. Nustatyta, kad virusas Lietuvoje bent 4 kartu...
Pasaulyje žinoma daugiau nei 1,4 tūkst. šikšnosparnių rūšių – tai sudaro apie 20 proc. visų žinduolių rūšių, todėl ši grupė žinduolių tarpe yra viena didžiausių. Apie ketvirtadalis šikšnosparnių rūšių yra nykstančios arba pažeidžiamos dėl buveinių mažėjimo, pesticidų, klimato kaitos i...
Žmogaus smegenys vystymosi metu nuolat „tvarko“ nervinius ryšius – pašalina nereikalingus, o svarbiausius išsaugo ir sustiprina. Tačiau kartais šis procesas, vadinamas sinapsių genėjimu, sutrinka ir smegenyse lieka per daug nereikalingų nervinių ryšių – dėl to gali atsirasti neurologinių...
Kaimas jauniems žmonėms tampa patrauklus tada, kai užtikrinami esminiai gyvenimo kokybės standartai – būstas, paslaugos ir ryšys su miestu. Tokias išvadas atskleidžia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų vykdomas tyrimas apie jaunimo apsisprendimą gyventi ir dirbti kaimo vietovėse. Projekt...
Pavasarį svarbiausias klausimas – kiek azoto iš tikrųjų yra dirvožemyje? Nuo to tiesiogiai priklauso tręšimo normos, augalų startas ir galutinis derlius. Efektyvus ir ekonomiškai pagrįstas tręšimas prasideda nuo dirvožemio tyrimų, kurie parodo realų Nmin kiekį. 2026 m. pavasarį tai ypač aktualu: trąšų kai...
Vis sparčiau šylantis klimatas daro įtaką ne tik mūsų aplinkai, bet ir augalų augimui ir vystymuisi. Atlikti tyrimai atskleidė, kaip pakilusi temperatūra veikia dviejų rūšių lubinų – invazinio gausialapio lubino (Lupinus polyphyllus) ir neinvazinio geltonojo lubino (Lupinus luteus) – šaknų formavimąsi ankstyvose ...
Baltijos jūra atrodo pažįstama – bangos, krantas, kopos. Tačiau pats jūros dugnas saugo daug sudėtingesnę istoriją. „Jame užfiksuoti ledynmečio pabaigos, buvusių ežerų ir jūrų, krantų, miškų augimo ir vėliau viską užliejusio vandens pėdsakai“, – sako geologė Aldona Damušytė.
Didžioji dalis Lietuvos drugių žiemoja kiaušinėlio, vikšro ar lėliukės stadijoje, tačiau kai kurių rūšių individai žiemoja jau būdami suaugę. Šie drugiai pasirodo anksti pavasarį. Kovo mėnesį, kai miškuose dar galima rasti ir sniego, ir ledo – saulės atokaitoje jau galime išvysti pirmuosius pavasar...
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) Biochemijos instituto Proteomikos centro mokslininkai, vadovaujami dr. Mindaugo Valiaus, kartu su VU ligoninės Santaros klinikų gydytojais siekia įveikti vieną sudėtingiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių, susijusių su kasos vėžiu. Tarpdisciplininio bendradarbiavimo tik...
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai baigia dvejus metus trukusį projektą, kurio metu išsamiai įvertinta vabzdžių, tarp jų ir apdulkintojų, įvairovė visose šešiose šiuo metu egzistuojančiose saugomose mažalapės liepos (Tilia cordata) teritorijose Lietuvoje. Tai vienas pirmųjų tokio mas...
Ar žinojote, kad puošniausioji karpažolė, arba kitaip puansetija (Euphorbia pulcherrima), vienas populiariausių Kalėdų augalų pasaulyje, slepia mokslinę paslaptį?
Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Dažnai ieškodami sėkmės pavyzdžių žvalgomės toli, tačiau pamirštame, kiek talentingų, šviesių ir užsispyrusių žmonių užaugo čia pat, mūsų krašto gatvėse ir mokyklos suoluose. Šį kartą mūsų pašnekovė – kėdainietė dr. Dainora Maumevičienė. Šiandi...
Gamtos tyrimų centre augalų fiziologė Mariam Zareyan nagrinėja, kaip padidinti augalų atsparumą sausrai, pasitelkus augalų augimą skatinančius mikroorganizmus ir kalcio druskas.
KTU Informatikos fakulteto (IF) mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto (LEI) tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto (DI) modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti. Ši technologija padeda tiksliau nustatyti vandens telkinio būklę, stebėti jo pokyčius vykstant kra&scar...
Su giliu liūdesiu pranešame, kad balandžio 6 dieną mirė buvęs ilgametis LAMMC ŽI Vėžaičių filialo mokslininkas, agrochemikas dr. Valensas Ežerinskas (1939–2026).
Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai tyrė probiotikų poveikį juodųjų serbentų derliui ir uogų kokybei. Buvo pasirinkti keturi vienodo dydžio juodųjų serbentų laukai: 1) kontrolinis laukas be poveikio, 2) purkštas mikroelementų ir bakterijų mišiniu, 3) purkštas mikroorganizmų mišiniu, skirtu derliui didinti, ...
Traški plutelė, minkštas vidus ir vos keli mygtukų paspaudimai – būtent tokį rezultatą žada karšto oro gruzdintuvės. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo beveik kaip kulinarinis triukas – maistas tampa traškus tarsi keptas aliejuje, nors pats aliejus čia visai nenaudojamas. Tad kas iš tikrųjų vyksta...
Iniciatyva motyvuojant jaunuosius talentus – tai raktas į inovacijomis paremtą ir tvarią ateitį. Dviem Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto pirmakursiams vardines stipendijas skyrusi AB „Lytagra“ neabejoja perspektyvia ir moderniai mąstančia jaunąja karta – jeigu žmogaus akys...
Žmogaus kvėpavimas šiandien – ne tik gyvybės ženklas, bet ir informacijos šaltinis. KTU mokslininkai kuria itin jautrius, voratinklį primenančius jutiklius, kurie gali aptikti net labai mažus dujų kiekius. Tokia technologija ateityje galėtų veikti mažuose, nešiojamuose prietaisuose ir greitai, paprastai bei neinvazi&sc...
Purškiama laiku, normos tiksliai apskaičiuotos, oro sąlygos tinkamos, tačiau rezultatas vis tiek nuvilia. Tokiais atvejais dažniausiai abejojama produktu, nors praktika rodo, kad problema neretai slypi vandenyje. Per kietas vanduo, netinkamas pH ar padidėję geležies, mangano ir bikarbonatų kiekiai gali sumažinti augalų apsaugos produktų v...
Europos Komisija, siekdama įgyvendinti žaliojo kurso tikslus – mažinti aplinkos taršą, skatinti žiedinę ekonomiką ir didinti žemės ūkio tvarumą, iki 2030 m. tikisi sumažinti mineralinių trąšų naudojimą ne mažiau kaip 20 proc. Prie šių tikslų įgyvendinimo prisideda ir KTU doktorantė, kurianti naujas trąšas i...
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tai nuoseklus žingsnis, dar kartą įtvirtinantis ilgametę, abipusiu pasitikėjimu grįstą partnerystę.
Vienas svarbiausių žmonijos išteklių – gėlas vanduo. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie vandens trūkumą, bet ir jo kokybę. Viena iš mažiau matomų, tačiau itin pavojingų grėsmių – sąvartynų filtratas.
Ar įmanoma pagaminti mėsą neauginant gyvūno? Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip sukurti tvarius ir maistingus baltymų šaltinius, galinčius patenkinti augantį maisto poreikį. Viena perspektyviausių krypčių – kultivuojama mėsa, auginama iš gyvūnų ląstelių laboratorijoje. Kauno technologijos universiteto (KTU)...
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija pasiūlė ir sveikatos apsaugos ministrė savo įsakymu įtvirtino, kad nuo balandžio 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis būtų pradėti kompensuoti 12 naujų vaistų, skirtų įvairių formų vėžiui gydyti.
Kovo 31 d. Vilniuje vyksianti konferencija „Studijuok su ArcGIS“ suburs studentus, dėstytojus ir darbdavius, savo veikloje taikančius geografinių informacinių sistemų (GIS) sprendimus. Renginyje bus kalbama ne tik apie GIS naujienas studijų programose, bet ir apie tai, kokių kompetencijų šiandien tikisi darbo rinka, kuriose sr...
Pastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti patikimą ir kartu aplinkai palankią elektros energijos gamybą. Augant energijos poreikiui ir siekiant mažinti anglies dioksido emisijas, vis daugiau dėmesio sulaukia naujos branduolinės energetikos technologijos. Viena iš dažniausiai minimų – mažieji moduliniai ...
Pastaraisiais metais namų „parfumavimas“ tapo kone manija: naudojami namų kvapai, kvepinami audiniai, deginamos žvakės, nuolat keičiami difuzoriai. Kvapas tapo kone privalomu namų interjero akcentu. Tačiau ar tikrai dirbtiniai kvapai namuose yra būtinybė? Ar tik įtikėjome, kad be jo namai – nepakankamai tobuli?
Piliakalnis dažnai suprantamas kaip supiltas kalnas, bet iš tiesų tai pilies kalnas. Iš esmės visi Lietuvos piliakalniai – natūralios kalvos, susiformavusios paskutinio ledynmečio laikotarpiu (maždaug prieš 13–22 tūkst. metų), o žmonės tik pritaikė šiuos gamtos darinius savo reikmėms.
Pastarųjų savaičių konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir geopolitinė įtampa dar kartą priminė, kad maisto sistema nėra izoliuota – ji tiesiogiai susijusi su energijos rinka. Kuro kainų šuoliai per labai trumpą laiką persiduoda į visą žemės ūkio grandinę: brangsta trąšos, transportas, šildymas, o galiausiai – ...
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė liūdi netekusi pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologės, žymiausios orangutanų tyrinėtojos, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistės, VDU garbės daktarės, profesorės Birutės Galdikas, kuri nuolat dalyvavo ir palaikė VDU veiklas. Profesorė mirė Los Andže...
Lietuvos kultūros paveldas sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiais metais tęsia ir plečia reikšmingų XVI–XX a. leidinių, archyvų bei vizualinio paveldo kolekcijų skaitmeninimą – visuomenei bus atverti išskirtiniai Europos leidybos pavyzdžiai, tarpukario dokument...
.jpg)
.jpg)
.gif)
.gif)
