EK draudimas pradžiugino bitininkus, bet nuvylė rapsų augintojus

Lietuva ir kai kurios kitos šalys išimties tvarka gaudavo laikinus leidimus naudoti sėklas, beicuotas insekticidais neonikotinoidais. Mūsų šalyje taip apdorotos buvo sėjamos rapsų sėklos. Europos Komisija (EK) nusprendė nebetaikyti išimties dar prieš keletą metų uždraustiems neonikotinoidams ir nebeleidžia jų naudoti. Tad šį pavasarį Lietuvos žemdirbiai jau negalės sėti neonikotinoidais beicuotų rapsų sėklų. Bitininkai džiaugiasi, kad pagaliau buvo uždrausti naudoti bitėms kenksmingi insekticidai, o ūkininkai mano, jog dėl tokio draudimo katastrofiškai sumažės rapsų plotai.

Insekticidai – rykštė bitininkystei

„Insekticidai neonikotinoidai – didžiulė rykštė bitininkystei. Nuo jų žūdavo daug bičių. Apie tai ne kartą buvo kalbėta su europarlamentarais. Bitininkai, aplinkosaugos aktyvistai daugybę metų protestavo prieš neonikotinoidų naudojimą ir labai laukė šio Europos Komisijos sprendimo. Tikimės, kad dabar padėtis pagerės. Kita vertus, mes gi ne priešai ūkininkams, nenorime, kad jų derliai mažėtų, tačiau viskas turi būti daroma tvarkingai, laukai purškiami, augalų apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal nustatytą tvarką“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Kazimieras Spetyla.

Dėl neigiamo poveikio bitėms ir kitiems vabzdžiams augalų apsaugos produktų neonikotinoidų grupės veikliosios medžiagos klotianidinas, tiametoksamas ir imidaklopridas sėkloms beicuoti Europos Sąjungos (ES) buvo uždraustos dar 2013 m. Šie insekticidai patenka į visas augalo dalis ir ilgai išlieka augale, dirvožemyje, todėl jų aptinkama žiedadulkėse ir nektare. Buvo nustatyta, kad minėti trys neonikotinoidai pažeidžia centrinę bičių nervų sistemą, vabzdys paralyžiuojamas ir žūva. Vis dėlto EK buvo numačiusi išimtį – ES valstybės narės galėjo leisti tiekti į šalies rinką šiuos insekticidus esant grėsmei, kurios negalima įveikti jokiomis kitomis priemonėmis. Naudoti šiuos produktus gavus laikiną leidimą buvo galima ne ilgiau kaip 120 dienų.

Lietuva, Latvija, Estija ir kai kurios kitos šalys išimties tvarka gaudavo skubius leidimus naudoti sėklas, beicuotas insekticidais neonikotinoidais. Jais apdorotas buvo galima sėti rapsų sėklas, Rumunijoje – kukurūzų, cukrinių runkelių sėklas.

Lietuva ne kartą gaudavo išimties tvarka leidimus naudoti minėtus insekticidus neonikotinoidus kenkėjams rapsų pasėliuose kontroliuoti. Tačiau Europos maisto saugos agentūra šių išimčių nelaiko pagrįstomis. EK šių metų vasario 3 d. priėmė sprendimus, draudžiančius Lietuvos ir Rumunijos ūkininkams naudoti minėtus insekticidus. EK sprendimu Lietuvai uždrausta pakartotinai išduoti leidimus naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos tiametoksamo. Tad Lietuvoje jau nebegalima naudoti tiametoksamo turinčių augalų apsaugos produktų vasarinių rapsų sėkloms beicuoti, norint apsaugoti augalus nuo kryžmažiedinių ir rapsinių spragių.

Mažės rapsų plotai

EK sprendimas daug rūpesčių sukėlė rapsų augintojams, kuriems teks taikytis prie naujų ūkininkavimo sąlygų.

„Rapsai ir taip jau yra praradę savo populiarumą dėl gamybos sudėtingumo, jų plotai buvo gerokai sumažėję, o šis EK draudimas neabejotinai turės įtakos dar didesniam mažėjimui“, – ŪP tvirtino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Ignas Jankauskas.

Asociacijos vadovas pažymėjo, jog dauguma diskusijų apie galimą neigiamą neonikotinoidų insekticidų poveikį turi politinį atspalvį.

„Akivaizdu, kad augalų apsaugos priemonių pasirinkimas nuosekliai mažės. Ieškosime būdų, kaip išsaugoti technologijas, kurios veikia, – teigė I. Jankauskas. – Liūdniausia, kad visi draudimai dėl neonikotinoidų, glifosato yra su politiniu atspalviu. Visuomenė politikų reikalauja maisto, kuriam užauginti nenaudotos augalų apsaugos priemonės. Politikai, pataikaudami šiai nuomonei, priiminėja sprendimus.“

I. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad augalų apsaugos priemonių naudojimas yra griežtai reglamentuotas, yra ištirta, per kiek laiko tokios priemonės suskyla, kiek išsilaiko jų likučiai.

„Europos Sąjungoje ir Lietuvoje gaji nuomonė, kad reikia dar labiau reglamentuoti augalų apsaugos produktus, uždrausti pesticidus, tačiau, kita vertus, tie žmonės, kurie taip mano, eina į parduotuvę ir perka kruopas, miltus, kurie pagaminti iš žaliavų, įvežtų iš trečiųjų šalių, kuriose nėra jokios kontrolės, neaišku, kaip grūdai auginami. Buvo kilęs skandalas, kai prieš porą metų Lietuva įsivežė beveik 20 tūkst. tonų grikių iš trečiųjų šalių, ir keliose partijose buvo rasti pesticidų likučiai. Prekybininkai sako, kad viską lemia kaina – kada rinkoje galima gauti pigesnių produktų iš trečiųjų šalių, lietuviška produkcija nustumiama į antrą planą“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Bitininkai mano, kad neonikotinoidus reikėjo uždrausti žymiai anksčiau, nes jų naudojimas susijęs su gamtos tarša ir bičių nuodijimu. Neonikotinoidai kaupiasi dirvožemyje ir kelis kartus patenka į augalus bei jo žiedus, darydami pražūtingą poveikį nektaru besimaitinantiems vabzdžiams.

„Labai liūdna, bet buvo ūkininkų, kurie laukus purškė kuo nori ir kada nori, o ne tada, kai bitėms mažiausiai pavojinga. Rapsams naudodami insekticidus neonikotinoidus tvirtino, jog jie bitėms neva nekenksmingi. Turime įsiklausyti į mokslininko Alberto Einšteino kadaise pasakytus žodžius – jei neliks pasaulyje bičių, tai po ketverių metų neliks ir žmonijos“, – ragino K. Spetyla.

Registruotas naujas insekticidinis beicas

Ūkininkai sunerimo, jog dėl EK draudimo tektų sėti nebeicuotas rapsų sėklas, o taip augalai prarastų apsaugą nuo ligų. Visgi taip neturėtų atsitikti, nes siūloma alternatyva: Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) praėjusių metų pabaigoje įregistravo naują „Bayer AG“ insekticidinį beicą „Buteo Start“ su nauja veikliąja medžiaga flupiradifuronu.

VAT duomenimis, beicas skirtas žieminių ir vasarinių rapsų bei žieminių ir vasarinių rapsukų apsaugai nuo kryžmažiedžių ir rapsinių spragių bei kopūstinių musių. Pasak VAT specialistų, naujasis beicas padės ūkininkams apsaugoti rapsus ir rapsukus nuo šių kenkėjų ankstyvaisiais augimo tarpsniais ir pakeis prieštaringai vertinamus neonikotinoidų turinčius produktus, dėl kurių naudojimo 2016–2019 metais Europos Komisija ėmėsi veiksmų prieš Lietuvą.

VAT pažymi, kad registruojant „Buteo Start“ nustatytos rizikos mažinimo priemonės, kurių privalo laikytis šio insekticidinio beico naudotojai: siekiant apsaugoti paukščius ir žinduolius beicuotos sėklos turi būti visiškai įterptos lauko gale, pabirusios beicuotos sėklos turi būti pašalinamos. Siekiant apsaugoti požeminį vandenį „Buteo Start“ beicuotas sėklas tame pačiame lauke galima sėti ne dažniau kaip kas trejus metus.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė