Europos Komisijos pareigūnas Rogeris WAITE`as atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus, ar aktyvūs ūkininkai gamintojai 2015- 2020 metais  sulauks daugiau Briuselio dėmesio  negu drugelių ir driežų augintojai, kaip po Europos Parlamento rinkimų  keisis EK  Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovybė, kokie  žemdirbiški protestai labiau trikdo   Briuselio biurokratus – triukšmingi ir pikti vokiški, prancūziški, ispaniški  ar dainingi,  mandagūs lietuviški? 

- Kadenciją baigiančio  Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete nebuvo nė vieno Lietuvoje išrinkto europarlamentaro. Ar Lietuvai šįkart reikėtų pasistengti pasiųsti į EP kuo daugiau politikų, kurie  būtų pasiryžę dirbti šiame komitete? Ar komiteto sprendimai labai svarbūs ES ūkininkams?  - Apskritai Europos Komisijos pareigūnui nedera aptarinėti Europos Parlamento vidaus veiklos. Tačiau nuo tada, kai įsigaliojo  Lisabonos sutartis, europarlamentarai įgijo teisę dalyvauti sprendžiant  visus ES reikalus. Pernykštė ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)  reformos sutartis - akivaizdus įrodymas, kad Europarlamentas -  jau ne  statistas. EP  nariai drauge su ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos  ministrais nustato, apibrėžia naujas Europos Sąjungos taisykles.  Nuo EP Žemės ūkio  ir kaimo plėtros  komiteto,  ypač jo pirmininko ir pranešėjų, pristatančių visuomenei  komiteto ataskaitas, taip pat priklauso, kaip atrodys BŽŪP.  Kiekviena  EP politinė grupė kaip įmanydama stengiasi į plenarinių posėdžių darbotvarkes įtraukti  rūpimus klausimus, kad  dėl jų būtų balsuojama.

 - Lietuvos žemdirbiams nepatinka, kad  dabartinė BŽŪP numato daugiau lėšų vadinamajam „žalinimui” ir mažiau dėmesio skiria žemės ūkio produkcijos gamybai, nors pasaulyje trūksta maisto. Ar  ateis laikas, kad BŽŪP kryptis pasikeis gamintojų naudai?

- BŽŪP sutartis leidžia  ES šalims lanksčiai įgyvendinti  reformą neperžengiant nubrėžtų ribų. Kita vertus,  „žalinimas”  - tai ženklas, išaiškinimas plačiajai visuomenei,   kokie naudingi kiekvienai valstybei aplinkosaugos reikalavimų besilaikantys ūkininkai. O pastariesiems – priminimas, kad pūdymais, tvenkiniais, gyvatvorėmis, miškeliais reikia atsilyginti gamtai už daugelį metų jai  žmonijos darytą žalą. Nuoseklios BŽŪP  naujovės  keičia ES paramos pobūdį. Dabar jos tikslas –  garantuotos, tvirtos, nemažėjančios  ūkininkų pajamos, o ne beatodairiška  gamybos plėtra.  Ūkininkai  patys renkasi verslo taktiką,  atsižvelgdami į rinkos dėsningumus.  Agroverslininkai gali tikėtis ir  papildomos pagalbos iš kaimo plėtros struktūrinių  fondų (pavyzdžiui, investicijoms į ūkius). Kitaip tariant, ES netrukdo  žemdirbiams būti šiuolaikiškiems, pažangiems. - ES šalių žemdirbių piketai ir protesto akcijos Briuselyje – įprastas dalykas. Tačiau Vakarų Europos žemdirbiai dėl savo teisių kovoja labai piktai – laisto pieną ant Europos Komisijos, Europarlamento pastatų, susiremia su belgų policija, gatvėse  degina šieną ir padangas. Baltijos šalių ūkininkai vienodų tiesioginių išmokų  visiems Europos Sąjungos  žemdirbiams siekia taikiai: dainuoja, stengiasi pakalbinti  europarlamentarus, Europos Komisijos narius. Kurie protesto būdai daro didesnį įspūdį politikams, sudarinėjantiems BŽŪP? -  Žemdirbių karingumas  yra neatsiejama  kai kurių ES šalių (tikrai ne visų) politinio kraštovaizdžio dalis. Piketai, demonstracijos  gali paveikti viešąją nuomonę ir   išjudinti  politikus, tačiau derybos nevyksta gatvėje.  Iš 28 valstybių sudaryta Europos Sąjunga skaičiuoja, pasveria  ir atsirenka politinius argumentus.  Bendrijai  pasisekus susitarti dėl teisingesnių  tiesioginių išmokų,  Baltijos šalių ūkininkai galės didžiuotis, kad  taikūs, mandagūs protestai taip pat gali būti sėkmingi. -  Ar Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotinis  Dacianas Cioloşas stengsis išsaugoti savo postą ir naujojoje Komisijoje, kurią patvirtins gegužės 25 d. išrinktas  Europos Parlamentas? Mūsų  informacijos šaltinių duomenimis, D. Cioloşas  lyg ir galvoja kandidatuoti  į  Rumunijos prezidentus  per  lapkričio mėnesį rengiamus šios šalies vadovo rinkimus. - Neaišku, kas bus naujosios Komisijos, kuri pradės dirbti lapkritį, vadovas, nariai. Lems Europos Parlamento rinkimų rezultatai, į kuriuos atsižvelgs ES  vyriausybių vadovai, tardamiesi, kam patikėti EK vairą.  Ponas  Cioloşas paaiškino, kad sutiktų  likti ES žemės ūkio komisaru dar vieną kadenciją, bet vien jo noro neužteks.  Nuspręs būsimasis Komisijos pirmininkas,  taip pat ir Rumunijos vyriausybė. Jūsų šaltiniai nėra labai patikimi. Galiu patvirtinti, kad  D. Cioloşas  neketina siekti Rumunijos prezidento posto.

Rogerio WAITE`o asmeninio albumo nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.