Gražiausia žemaitė norėtų dirbti trenere

Eglė Leonovienė

Asmeninė fotosesija prabangiuose Klaipėdos viešbučio „Amberton“ apartamentuose – tokiu prizu mėgavosi tauragiškė Julija Šimkutė, tapusi internetinio konkurso „Gražiausia žemaitė 2013“ nugalėtoja. 21-erių mergina vir­tualiuose grožio rinkimuose pasiryžo dalyvauti įkalbėta draugų – Lietuvos sporto universiteto studentė pirmame kurse jau buvo išrinkta „Universiteto veidu“.

Gražuolės egzaminas

Kada jautiesi laimingiausia? Kai esu su savo šeima.
Didžiausia gyvenimo svajonė? Noriu gero vyro ir užauginti gerus vaikus. Juos auklėsiu taip, kaip tėvai auklėjo mane.
Gyvenimo siekis? Noriu dirbti trenere sporto klube, padėti žmonėms sveikti. Nesvarbu, Tauragėje ar Kaune, Lietuvoje ar užsienyje.
Mėgstamiausias posakis? Duok durniui kelią ir tai neras!
Gyvenimo kredo? Noriu, sieksiu, turėsiu!
Ar esi Žemaitijos patriotė? Ir taip, ir ne: nemoku gaminti nė vieno žemaitiško patiekalo, bet kai atsipalaiduoju, grupės draugus „terorizuoju“ ne tikra žemaitiška, o Tauragės krašto tarme. Jai būdingos ne tik nukirstos žodžių galūnės, vartojame nemažai specifinių žodelių.
Didžiausia silpnybė? Mėgstu pamiegoti. Ne, ne grožio miego. Tiesiog esu šiek tiek tinginiukė.
Kam negali atsispirti? Saldumynams. Tiesa, gyvendama su sese juos valgau kur kas rečiau, apskritai stengiamės maitintis sveikiau. Justina gamina labai skaniai, ji mano mokytoja: vieną kartą ji pagamina patiekalą, o kitą kartą – jau aš.

Vienu šūviu – du zuikiai
„Mokausi Lietuvos sporto universitete, esu fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos studijų programos antro kurso studentė. Taip siekiu nušauti du zuikius: iškart gausiu du bakalauro diplomus – trenerio ir sveikatingumo inspektoriaus. Pastarasis suteiks man galimybę dirbti SPA, sveikatingumo centruose gydyti žmones, – sako Julija, stebėtinai tiksliai apibrėžianti savo gyvenimo poziciją. – Norėčiau, kad fizinis aktyvumas būtų ne prievolė, o sveikatos, teigiamų emocijų ir gyvybingumo šaltinis. Mokausi tam, kad žinočiau, kaip padėti žmonėms keisti jų gyvensenos įpročius.“
Žemaitijos gražuolės titulą pelniusi tauragiškė savo gyvenimo neįsivaizduoja be sporto: nuo septynerių metų ji lankė lengvąją atletiką, 2009 metais buvo geriausia savo amžiaus grupės ieties metikė Lietuvoje, vėliau, pradėjusi mokytis gimnazijoje, įstojusi į universitetą žaidžia tinklinį ir su mergaičių, ir su berniukų komandomis, domisi joga.

Sukasi kaip vijurkas
Studijuoti į Kauną atvykusi Julija nepametė galvos, apdairiai renkasi draugus, o laisvalaikiu mieliau skaito knygas ir žiūri filmus per televizorių, negu ieško nuotykių klube.
„Buvau griežtai auklėjama: net ir mokydamasi aukštesnėse klasėse namo turėdavau grįžti ne vėliau kaip 22 valandą“, – šypsosi mergina, šią taisyklę laikanti visai natūralia.
Tiesą sakant, J. Šimkutė laiko pasilinksminimams beveik neturi: sukasi kaip vijurkas kasmet siekdama studijoms sutaupyti po 6 tūkst. litų, visą mėnesį sugeba pragyventi už 370 litų. Jau dabar ji užsienyje ieško darbo visai vasarai – gulinėti pliaže nėra kada.
„Kai kas juokais, o gal rimtai mesteli: „Esi per graži dirbti!“ Reikia pinigų ir dirbu. Pradėjau dirbti penkiolikos. Esu dirbusi restorane, kavinėje, vaikų darželyje, buvau valytoja, bet labiausiai man patinka prižiūrėti vaikus. Vienu metu buvau net keturių spirgiukų auklė. Prie televizoriaus nesėdėdavome: prigalvodavau įvairių žaidimų, dėliodavome dėliones, konstruodavome lego, eidavome į lauką“, – spindi kibirkštėlės merginos akyse.

Tėvai – tie, kas augino
Pasak Julijos, tvirtus principus padiktavo ne tik jos charakteris, bet ir gyvenimo aplinkybės: ji neturi tėvų – biologinis tėvas Julijos mamą paliko mergaitei gimus, o mama mirė, kai mažylei buvo vos ketveri metai.
„Pati nelabai prisimenu, bet moteris, kurią vadinau močiute, nors ji ir nebuvo tikra mano močiutė, pasakojo, kad per laidotuves priėjau prie savo dabartinių globėjų ir paprašiau: „Gal galite mane priimti gyventi?“ Lydą ir Admontą Marozus pažinojau, žaidžiau su jų vaikais – kiek vyresne Justina ir vienmečiu Albertu. Savo šeima, savo tėvais laikau ne tuos žmones, kurie pagimdė, o kurie užaugino, išauklėjo“, – tikina J. Šimkutė, taip pasakiusi ir po aštuoniolikos metų pirmą kartą sutiktam biologiniam tėvui.
Jis merginos gyvenimą kuriam laikui tiesiog apvertė aukštyn kojomis. Laimė, Julijai užteko drąsos, stiprybės ir sveiko proto: kaip sako, atleido ir paleido – „tėčiu“ jo nė karto taip ir nepavadino, tik vardu, daugiau su juo nebendrauja.

O32A0306Kovotoja už tiesą
„Daug kas stebisi, kaip aš galiu taip elgtis. Galiu, nes labai gerbiu, myliu ir visą gyvenimą liksiu skolinga dabartiniams savo tėvams, kuriems aš ir jų savi vaikai – visi trys visada buvome vienodi“, – atsiveria Julija.
Žinoma, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būdavo nesusipratimų, barnių, tačiau vaikai, net ir maištingos paauglystės metais, gerbė tėvų sprendimus.
„Kiekvieną vasarą tradiciškai važiuodavome iškylauti prie Platelių ežero: palapinės, šašlykai… Mėgstame leisti laiką kartu, todėl gana dažnai rengiame linksmus pasisėdėjimus prie savo namų“, – pasakoja gražiausia Žemaitijos mergina. Ji nepraleidžia progos sugrįžti į Tauragę, ypač niekam nepranešusi – kad būtų maloni staigmena.
Jos brolis Albertas mokosi Tauragės kolegijoje, sesuo Justina – ekonomistė, dirba Kaune restorano šefe. Merginos – geriausios draugės, pastaruoju metu abi gyvena kartu.
„Justina man – autoritetas. Visada paklausiu jos patarimo, nuomonės, kartu leidžiame laisvalaikį. Manau, sesė neužpyks, jei geriausia savo drauge vis dėlto pavadinsiu mamą: ji pirmoji sužino apie vaikinus, pasimatymus, planus, įvairius konkursus, protingai pataria, pamoko. Tiesa, kartais į jos žodžius nekreipiu dėmesio, vėliau gailiuosi: „Kokia teisi mama buvo…“ – šypteli tauragiškė ir dėl savo poelgių vėl kaltina… charakterį.
Pagal Zodiaką ji – Avinas, Ugnies ženklas, tad yra užsispyrusi, atkakli, greitai užsiplieskia, už savo tiesą kovoja visomis jėgomis. „Anksčiau buvau kietesnė, tačiau gyvenimas moko ieškoti kompromisų“, – juokiasi žemaitė.

Gražiausia – šypsena
Julijai didžiausia bausmė būtų valandų valandas kiurksoti prie kompiuterio, ji nenustygsta vietoje, aktyvi ir mėgsta leisti laiką sporto salėje.
Tauragiškė atvirai prisipažįsta: „Nelaikau savęs idealu, yra daug gražesnių merginų. Kas mano gražiausia? Šypsena! Tai patvirtina artimieji, draugai.“
Savo grožiui ji skiria tiek dėmesio, kiek reikia atrodyti tvarkingai, kol kas neturi jokių jo puoselėjimo įgūdžių ir paslapčių.
„Mano vienintelė grožio paslaptis – jaunystė ir sportas. Esu už natūralumą. Plaukus nusikirpau ir pirmą kartą nusidažiau pernai lapkritį, per fotosesiją man priaugino nagus“, – atvirai apie moteriškas gudrybes kalba gražiausia Žemaitijos mergina Julija Šimkutė.

seimininke Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.