Joninių žolelės

Jau pievos pasipuošė rasakilų gelsvai žaliu žiedynų šilku, pakviesdamos Joninių naktį iš jų lapelių armonikos surinkti stebuklingai sužibusius rasos karoliukus. Tuo laiku „Žolinčių akademijos“ vadovė DANUTĖ KUNČIENĖ pataria į rasakilų puokštelę dar įpinti geltonų dirvuolių žvakių ir vertingų kraujažolių graižų.

Vaistinė dirvuolė

Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria L.) – erškėtinų (Rosaceae) šeimos daugiametis, 30–120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas nešakotas, status, apaugęs plaukeliais. Lapai ne poromis plunksniški, link žiedyno mažėjantys, prie pamato sudarantys skrotelę. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė balkšva, gausiai apaugusi plaukeliais. Žiedų saulutės ryškiai geltonos, susitelkusios į varpišką, 10–30 cm ilgio, kekę, lyg aukštyn iškeltą žvakę. Žydi birželį–rugpjūtį. Vaisiai smulkučiai, apaugę šereliais. Vaistinė dirvuolė paplitusi visoje Lietuvoje, auga palaukėse, miškuose, krūmuose, pievose, šlaituose, dirvonuose. Dažniausiai mėgsta sausas, atviras ir saulėtas vietas. Lietuvoje be vaistinės dirvuolės sutinkama stačioji (A. pilosa) ir kvapioji (A. procera) dirvuolės, pastaroji labai reta, įrašyta į LRK. Atskirti rūšis vieną nuo kitos gana sudėtinga.

Kaip ir kada rinkti? Vaistinei žaliavai naudojama antžeminė augalo dalis ir žiedai. Pjaunama birželį–liepą, kol nesunokę vaisiai.

Naudingosios savybės. Vaistinės dirvuolės žolėje yra apie 5 proc. rauginių medžiagų, eterinio

aliejaus, cholino, vitamino PP, apie 430 mg/proc. askorbo rūgšties, flavonoidų, organinių rūgščių, dervų, mineralinių ir kt. medžiagų. Dirvuolės žolės užpilas ir ištrauka pasižymi sutraukiančiomis

priešuždegiminėmis savybėmis. Vandeninė ištrauka geriama nuo kepenų (hepatito, tulžies pūslės akmenligės) bei virškinamojo trakto ligų. Vaistinė dirvuolė, valydama kepenis, visą organizmą, gelbsti nuo alergijos, žvynelinės, bėrimų, išvarys parazitus. Stipresnės koncentracijos vandeninė ištrauka vartojama sergant stomatitu, gingivitu, taip pat burnos ertmės gleivinei, dantenoms, skaudamai gerklei skalauti. Kompresais gydomi odos pažeidimai. Kadangi vaistinė dirvuolė netoksiška, tinka ir mažiems vaikams – nuo kosulio, viduriavimo, ir didesniesiems, kurie naktimis, giliai įmigę, lovas šlapina. Dirvuolė mažina cukraus kiekį kraujyje sergant 2 tipo cukriniu diabetu, didina imunitetą. Vaistinės dirvuolės vyno trauktine gydomas tulžies pūslės uždegimas, peršalimas. Vartojama, kaip organizmą tonizuojanti, stiprinanti priemonė.

Vaistinės dirvuolės žolė medžiagą nudažo geltona spalva.

Paruošimo būdas. Nupjauta vaistinės dirvuolės žolė džiovinama plonu sluoksniu nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žolė turi būti silpno kvapo, kartaus skonio. Tinkamai laikant vartoti galima iki 3 metų.

Vandeninė ištrauka. Reikės 1 arbatinį šaukštelį džiovintos susmulkintos žaliavos užpilti 200 ml verdančio vandens ir palaikyti 10–15 min. uždarame inde, paskui nukošti. Gerkite po 100 ml tris kartus per dieną.

Vandeninė ištrauka nuo nuo stomatito, gerklės uždegimo. Ruošiama taip pat, tik tris kartus labiau koncentruota. Reikės 1 valgomąjį šaukštą užpilti 200 ml verdančio vandens. Skalaukite gerklę ir burnos ertmę 3 kartus per dieną, po 100 ml.

Nuoviras nuo užkimimo. Reikės 100 g sudžiovintos, susmulkintos žolės užpilti 1 litru vandens ir virinti, kol pusė nugaruos. Paskui nuovirą atvėsinkite, pagardinkite medumi ir naudokite gerklei skalauti, esant užkimimui. Rekomenduojama tiems, kuriems tenka daug dainuoti ar kalbėti – lektoriams, aktoriams, dainininkams.

Vyno ištrauka. 100 g susmulkintos žolės užpilame 1 litru balto vyno, laikome tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytame inde, periodiškai supurtydami. Po 3 savaičių vartojame po vieną valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Įsidėmėkite. Vaistinės dirvuolės preparatų negalima vartoti sergant reumatoidiniu artritu, visų autoimuninių susirgimų atveju, nėščiosioms ir žmonėms, alergiškiems rožėms bei kitiems rožinių (Rosacea) šeimos augalams. Dirvuolių nereikėtų vartoti esant stipriam vidurių užkietėjimui.

Paprastoji rasakila

Paprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis, 30–50 cm aukščio žolinis augalas su kylančiais arba gulsčiais, šakotais stiebais. Visas augalas apaugęs ilgokais balkšvais plaukeliais. Akį traukia labai saviti lapai – apskriti ar inkstiški, skiautėti ir klostyti, neretai sudaro lyg ir piltuvėlį, kuriame ilgai išsilaiko nakties rasa. Nuo to ir kilęs augalo pavadinimas. Žiedai maži, gelsvai žali, skėtiškose šluotelėse. Žydi gegužę–spalį. Subrandina vaisius – riešutėlius. Lietuviškai ši žolė dar vadinama kiškio sermėgėle, parasonėliais, pievos panelėmis, rasakritomis, raskilomis ir kt. Lotyniškas augalo vardas susijęs su alchemikais. Šie bandymams vartojo rasakilos lapuose susitelkusį vandenį.

Paprastoji rasakila auga pievose, šalia upių, daubų, šlapiuose grioviuose, lapuočių ir mišriuose miškuose. Lietuvoje yra 20 rasakilos rūšių ir jas sunku vieną nuo kitos atskirti. Visų rasakilos rūšių augalai vartojami medicinoje.

Kaip ir kada rinkti? Vaistinė augalinė žaliava – visa rasakilos žolė, kuri renkama žydėjimo metu – rasai nukritus, giedrą dieną.

Naudingosios savybės. Paprastosios rasakilos žolėje yra 6,0–8,0 proc. rauginių medžiagų, flavonoidų, organinių rūgščių, nedidelis kiekis saponinų, vitamino C, mineralinių medžiagų.

Rauginės medžiagos pasižymi sutraukiamuoju poveikiu, todėl augalas vertingas gydant viduriavimą. Rasakilos užpilas vartojamas turint skrandžio, žarnyno gleivinių sutrikimų, turi atsikosėjimą lengvinančių, sutraukiančių savybių, malšina širdies skausmus.

Veikia sutraukiamai, todėl stabdo kraujavimą, reguliuoja menstruacijų ciklą ir mažina mėnesinių gausumą, taip pat pasižymi antiseptiniu, šlapimo išsiskyrimą ir medžiagų apykaitą skatinančiu poveikiu. Išoriškai rasakilos nuoviru skalaujama gerklė sergant laringitu ar burna, kurioje yra žaizdelių arba opų, taip pat tinka skalauti labai išbertą odą.

Paprastosios rasakilos nuskinti ir nuplauti švieži lapai arba jų kompresas iš džiovintos žolės dedami ant tvinkulio, šunvotės.

Rasakilos naudojamos kaip dažiniai ir pašariniai augalai. Tinka auginti gėlynuose, vaistiniuose sodeliuose.

Paruošimo būdas. Iš paprastosios rasakilos nupjautos žolės išrenkamos kitų augalų priemaišos, džiovinti paskleidžiama plonu sluoksniu pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45–50 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žaliava yra šviesiai žalios spalvos. Surinktas žoles kruopščiai išdžiovinę sudėkite nesmulkintas į medžiaginius ar popierinius maišelius. Susmulkinkite tik prieš vartodami, nes priešingu atveju žolė neteks didelio gyvybinės energijos kiekio. Tinka vartoti dvejus metus.

Užpilas. Reikės du arbatinius šaukštelius džiovintos, susmulkintos žolės užpilti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 15 min., kad pritrauktų. Paskui perkoškite. Gerkite tris kartus per dieną po pusę stiklinės. Skalauti ruošiamas stipresnis užpilas.

Antpilas menstruaciniam ciklui reguliuoti. Reikės 1–2 g rasakilų džiovintos, susmulkintos žolės

suberti į litrą vandens, palaikyti 10 min. ir nukošti. Gerkite 2–3 puodelius per dieną.

Kompresas. Reikės 40 g rasakilų džiovintos, susmulkintos žolės suberti į litrą verdančio vandens, šiek tiek pavirti. Gautame nuovire pamirkykite audinį ir dėkite ant pažeistos odos kelis kartus per dieną.

Įsidėmėkite. Nevartokite, jei sergate kepenų ligomis, neskirkite vaikams. Nepatariama vartoti esant užkietėjusiems viduriams, turint padidėjusį kraujospūdį.

Parengė Rūta Antanaitienė