„Karvedžių“ poreikis neslopsta

– Asociacija gausėja, pieno ūkiai stiprėja, sėkmė ore sklando, – apie darniai, kūrybiškai ir civilizuotai dirbančią Lietuvos galvijų veisėjų asociaciją kalbėjo jos administracijos direktorius, Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

PIENINĖS GALVIJININKYSTĖS ABC

– Šalies pieno gamybos sektoriuje matau stabilų judėjimą į priekį, – teigia žinomas Šilalės r. daugiašakio ūkio šeimininkas Tomas Raudonius. – Pieno gamyba auga, kyla naujos pieninės, stiprėja kooperacijos poreikis. Pasaulio pienininkystės kongresas ateina į Lietuvą. Ar to negana?

Pienas – ateities valiuta
Apie tai, kad pienas ir jo produktai ateityje bus pinigų ekvivalentas, prognozuoja pasaulio mokslininkai. Jiems agrarinis verslas – ne tik šalių ekonomikos, bet ir žmonijos išlikimo variklis. Maisto nepakeis jokios technologijos, o nūnai karo grėsme bauginami gyventojai taupo ne pinigus, bet maisto produktus.
– Miesto dizaineriai sukūrė marškinėlius, kurių piešinyje pieno ūkių šeimininkus pavadino „karvedžiais“ (karvių vedėjais), tarsi nuspėjo mums skirtąją misiją, – į didelę sueigą „Karpynėje“ (Raseinių r.) susirinkusiems Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) nariams su humoro gaidele kalbėjo šios organizacijos direktorius, Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas.
– Su valstiečiu revoliucijų nepadarysi, – marksizmo klasikų priesaką susirinkusiesiems priminė LGVA prezidentė, Kėdainių r. ūkininkė Viktorija Švedienė. Apžvelgusi pastarųjų metų šalies pieno rinkos pokyčius, kolegas ūkininkus ji kvietė stiprinti verslo vadybą, ieškoti savivaldos, kooperacijos išeičių, mokytis derybų meno.
Dviejų dešimtmečių patirtį skaičiuojanti asociacija labai konkrečiais veiksmais įrodė, jog civilizuotai tvarkomas pienininkystės verslas tikrai gali būti ateities valiuta. Bet ji sušildys ranką tik gebančiam pasinaudoti naujausiais ekonomikos instrumentais.
Apie pieno sektoriaus struktūrą, rinkos pokyčius, gebėjimą kurti pelningą (ne tik gamybos kaštus padengiantį) ūkį konferencijoje kalbėjo svečias iš Vokietijos – galvijų produktyvumo kontrolės ir informacinės tarnybos „VIT“ atstovas Christoph Tietje, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktoriaus pavaduotoja Rita Naudužienė, UAB „Litgenas“ generalinis direktorius Gintaras Kascėnas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM atstovė Giedrė Valbasytė, kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virginijus Urbanavičius, VĮ „Pieno tyrimai“ techninė vadovė Laima Urbšienė, Šilalės r. daugiašakio ūkio vadovas Tomas Raudonius, pašarų priedus tiekiančios UAB „Veta“ atstovas Arminas Ročas ir kiti. Konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.

Būtina kontroliuoti karvių produktyvumą
– Asociacija vienija beveik du tūkstančius narių – privačių pieno ūkių ir bendrovių, – savo pranešime sakė LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.
LGVA vadovo teigimu, beveik visų asociacijai priklausančių pieno ūkių galvijai yra žinomos kilmės, kontroliuojamo produktyvumo. Ūkių šeimininkai suinteresuoti kurti pelningą verslą, todėl dalyvauja įvairiose programose, rūpinasi galvijų selekcija, dalijasi darbo patirtimi su šalies ir užsienio kolegomis, dalyvauja dalykinėse išvykose, parodose („Euro Tier“, „Agrobalt“ ir kt.).
LGVA administracijos finansininkė Eva Jakaitienė priminė kiekvienos žemdirbių savivaldos organizacijos pagrindinius tvarumo principus: nario mokestis ir parama (už teikiamas paslaugas) iš valstybės institucijų bei verslo partnerių.
– Pieninė galvijininkystė Vokietijoje labai populiari, – sakė vokiečių įmonės „VIT“ atstovas Ch. Tietje, – o verslo pelningumą lemia kontroliuojamas galvijų produktyvumas ir sumani selekcija bei ūkių savininkų kooperavimasis gamybos, logistikos ir pieno perdirbimo srityse.
Pasak Ch. Tietje, Vokietija pasiskirsčiusi į administracinius regionus, kuriuose pienininkystė vystoma gana skirtingai. Pavyzdžiui, Pietų Vokietijoje pieno ūkiai maži, viena šeima laiko vidutiniškai 40 karvių, papildomų pajamų gauna iš kitos veiklos (teikia agrarines paslaugas). Šiaurinėje Vokietijos dalyje šeimos ūkiai didesni – apie 70 karvių. Didžiausi pieno ūkiai (apie 300 piendavių) yra Rytų Vokietijoje, kur vis dar jaučiamas socialistinis paveldas. Daugiau nei 90 proc. vokiečių pieno ūkių dalyvauja galvijų produktyvumo kontrolės sistemoje. Vidutinis karvės produktyvumas – 8320 kg, holšteinų fryzų veislės karvių – 8868 kg.
Ch. Tietje teigimu, iš kiekvieno Vokietijos pieno ūkio duomenys (galvijų produktyvumas, pieno tyrimai, selekcija) surenkami „VIT“ įmonėje, čia jie apibendrinami, sisteminami ir ūkininkui pateikiamos rekomendacijos verslui kurti, tobulinti. Pasak „VIT“ atstovo, vokiečių ūkininkas iš įmonės gauna apie dvi dešimtis įvairių dalykinių ataskaitų. „VIT“ specialistai parengia ūkio ekonominę apžvalgą, kitoje ataskaitoje – bendrus karvių laktacijos duomenis, veislinę vertę ir eksterjerą, apibūdina tešmens sveikatą, taip pat pateikia įtariamų ligų sąrašą. Ataskaitos dėmesio nusipelno karvės energijos būklė, vaisa, veršiavimosi eiga ir pan.
– Ataskaitas apie ūkio galvijus ir produkcijos kokybę ūkininkui pateikiame per pusketvirtos dienos, – pasakojo „VIT“ atstovas Ch. Tietje.
Pasak „VIT“ atstovo, visos paslaugos ūkininkams yra mokamos, o kaina priklauso nuo Vokietijos regiono. Pavyzdžiui, Žemutinėje Saksonijoje ūkio apskaitos paslauga per mėnesį kainuoja 45 Eur (už bandą) ir po 1,75 Eur už kiekvieną karvę. Valstybės paramos, nelygu Vokietijos regionas, ūkininkas gauna per metus už karvę nuo 1,57 Eur iki 10,23 Eur.
– Mūsų paslaugos panašios, tik pigesnės ir į ūkį keliauja keliomis dienomis ilgiau, – pastebėjo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktoriaus pavaduotoja R. Naudužienė.

Gera galvijų genetika – pieno gamintojų pajamos
– Mums rūpi galvijų produktyvumas, tačiau verta užsiminti ir apie jų amžiaus trukmę, – konferencijos dalyvius diskusijai kvietė UAB „Litgenas“ vadovas G. Kascėnas. Jo turimais duomenimis, Lietuvos juodmargiai gyvena 3,2 laktacijos, holšteinai – 2,1 laktacijos. Kas lemia ūkininkų pasirinkimą? Praėjusiais metais holšteinų veislės karvė per laktaciją davė vidutiniškai 8231 kg pieno, juodmargė – 6774 kg.
Pasak G. Kascėno, šalies pieno ūkiuose karvėms ir telyčioms sėklinti renkamasi holšteinų bulių sperma: praėjusiais metais parduota 209767 dozių. Lietuvos juodmargių bulių sperma apsėklintos 24707 karvės, Danijos juodmargių – 4171, Vokietijos juodmargių – 4054, Olandijos juodmargių – 503, Švedijos juodmargių –  448. „Litgeno“ vadovo teigimu, Vokietijoje populiaru karves ir telyčias sėklinti genominių bulių sperma. Taip tvarkosi daugiau nei 60 proc. pieno ūkių. Lietuvoje, pasak G. Kascėno, tokios pažangos siekia asocijuoti, konkurencingi pieno ūkiai. Turimais duomenimis, praėjusiais metais šalyje 74 proc. karvių apsėklinta pieninės veislės bulių sperma ir 26 proc. – mėsinės.
Kasmet žemdirbių savivaldos organizacijos išrenka ir paskelbia efektyviausius šalies pieno ūkius, produktyviausias karves. Tarp pirmūnų – „Gyvulių produktyvumo kontrolės“ sistemoje ir LGVA dalyvaujantieji ūkiai. Tai žemės ūkio bendrovės „Draugas“ (Radviliškio r.), „Lukšiai“, „Kubiliai“, „Griškabūdis“, „Plokščiai“ (visi Šakių r.), ūkininkai Ieva Stanienė (Telšių r.), Petras Aukštikalnis (Biržų r.), Romualdas Karazinas (Kretingos r.), Eugenijus Jasiulis (Raseinių r.). Iš 300 efektyviausiai dirbančių pieno ūkių kontroliuojamų bandų atrenkama produktyviausia karvė: 2013 m. tai buvo Skuodo r. ūkininko Adomo Gervinsko juodmargė, per gyvenimą (12 laktacijų) davusi 111 180 kg pieno, 2014 m. – Ignalinos r. ūkininko Romualdo Lunecko Lietuvos žalmargė Jara, per tą patį laikotarpį atseikėjusi 102 421 kg pieno.
– Naujuoju finansiniu laikotarpiu toliau bus remiama šalies gyvulininkystė, – konferencijoje kalbėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM atstovė G. Valbasytė, priminusi, jog ir toliau prioritetas bus teikiamas pienininkystei.
_____________________________________
(Bus daugiau)

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Pieno ABC logo