„Komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas“

Joniškio rajono gyventojas Petras Šonta yra tas žmogus, kuris užvirė košę ir per teismus siekia nustatyti civilizuotus turtinius santykius tarp AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir žemdirbių, kurių žemėje servituto teise įrengti bendrovei priklausantys elektros įrenginiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 22 d. paskelbta neskundžiama nutartimi patvirtino, kad P. Šontos reikalavimai atlyginti patiriamus nuostolius yra pagrįsti ir teisėti. Ši nutartis sukėlė milžinišką atgarsį.

Atgarsiai – visoje Lietuvoje
Paklaustas, kaip gyvena, P. Šonta atsako paprastai: „Vis dar be elektros.“
Tačiau atkaklaus pensininko nuotaika puiki. Ją kelia ne tik ilgėjančios dienos, bet ir jo pastangomis Lietuvoje kilęs sujudimas. „ŪP“ paskelbus straipsnį „Elektros stulpų“ byloje – pergalė“, problemą ėmė gvildenti ir kitos žiniasklaidos priemonės. Žemės savininkai ESO ėmė atakuoti pareiškimais. Situacija paskatino bendrovę paskelbti oficialų pranešimą, kuriuo žmonės prašomi palaukti. Susidaro toks įspūdis, kad ESO vadovaujasi Vladimiro Lenino teze apie komunizmą.
O štai įvykių kaltininko telefonas kelias savaites net įkaito, netilo nuo skambučių. Žmonės dalijosi patirtimi, teiravosi patarimo.
Stanislovas Antanas Jurkus iš Rietavo savivaldybės papasakojo apie analogišką problemą, kurią turėjo su vienu telefono tinklų operatoriumi dėl mobiliojo ryšio bokšto, kuris užima per 2,2 tūkst. kv. m jo žemės ploto. Ketverius metus trukęs bylinėjimosi procesas davė rezultatą, kuriuo ūkininkas liko patenkintas. Nuo 2011m. gegužės žemės savininkui bendrovė kas mėnesį moka 810 litų (dabar – apie 230 eurų) kompensaciją. „Suskaičiavau, kad už arą išeina 3,60 lito“, – pasakojo rietaviškis, vildamasis, kad tas skaičius ir metodika gali praversti ir ieškant atsakymo, koks turi būti atlygis už žemės savininko patiriamus nuostolius dėl elektros įrenginių servituto.
Į šį klausimą atsakymo dar nėra, atsakymą į jį turės pateikti Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija. Tačiau aistros verda jau dabar.

Žmonės kalba
Žmonės kalba ir vertina tai, ką išgirsta ar perskaito. Jiems atrodo, kad ESO savo komentarais siekia sukiršinti, supriešinti žmones: žemės savininkus, ūkininkus ir kitus vartotojus.
Tokią išvadą daryti skatina ESO pareiškimas: „Jei bus nustatytas įpareigojimas žemės savininkams mokėti kompensacijas, jų mokėjimui operatoriaus patirtos sąnaudos ir jų įtraukimo į elektros energijos skirstymo kainą klausimas turės būti suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tikėtina, kad tokiu atveju mokėtinos kompensacijos gali padidinti elektros tarifus.“
Kainų augimo niekas nenori. Vidutinė elektros kaina namų ūkių vartotojams, apskaičiuota pagal perkamosios galios standartą, Lietuvoje yra artima ES vidurkiui, bet viršija daugelio Vakarų Europos šalių elektros kainas. Tuo pačiu principu įvertinta elektros kaina pramoniniams vartotojams taip pat viena didžiausių Europoje. 2012 m. Lietuva buvo 13–18 vietoje pagal tinklo komponentės dydį, lyginant 32 Europos šalių buitinių vartotojų elektros kainas. Pramonės vartotojams tinklų dedamoji elektros kainoje 2012 m. buvo viena didžiausių (25–29 vieta) tarp 32 Europos šalių.

Dividendai akcininkams
Žmonėms nepraslydo pro akis ir ESO mokami dividendai. Pernai sausio 1-ąją veiklą pradėjusi bendrovė, priminsime, atsirado suvienijus AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“. Šiandien ji aptarnauja 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje, valdo 121,698 tūkst. km elektros linijų, eksploatuoja 8,4 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių.
ESO pagrindinis akcininkas yra 94,98 proc. nuosavybės valdanti įmonių grupė „Lietuvos energija“, kurios 100 proc. akcijų savo ruožtu valdo Vyriausybė, atstovaujama Finansų ministerijos. Bendras akcininkų skaičius siekia 8,8 tūkst. Namų ūkiams tenka 4,24 proc. visų ESO akcijų, finansinėms institucijoms, draudimo ir kitoms bendrovėms – 0,77 proc.
„Pirmieji ESO veiklos metai viršijo ir mūsų pačių lūkesčius. Dviejų skirstymo operatorių – elektros ir dujų – sutelkimas į vieną bendrovę leido pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, sumažinti veiklos sąnaudas ir kainas mūsų klientams. ESO veiklos sąnaudos, palyginti su LESTO ir „Lietuvos dujomis“, 2016 m. sumenko 12 proc., o tai yra beveik 13 mln. eurų“, – metinėje ataskaitoje pasidžiaugė ESO generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Dalia Andrulionienė.
2016 m. bendrovės pajamos siekė 650,1 mln. Eur (išaugo 1,9 proc.), grynasis pelnas – 92,5 mln. Eur (išaugo 8,2 proc.). Beveik 31 proc. persiunčiamos elektros energijos suvartojo gyventojai, 28,6 proc. – pramonės objektai, 11,3 proc. – paslaugų įstaigos (žemės ūkio gamybai teko 3 proc.)
Pernai akcininkams dividendai visuotinių susirinkimų sprendimu buvo mokami du kartus: už 2015 m. antrąjį pusmetį (30,6 mln. Eur) ir 2016 m. pirmąjį pusmetį (12,5 mln. Eur). Už 2016 liepą–gruodį akcininkams ESO šį pavasarį išmokėjo 51,76 mln. Eur dividendų.

Laukia galutinio bylos išnagrinėjimo
ESO administracija teigia, jog įmonė yra pati suinteresuota, kad santykiai su žemių savininkais būtų tinkamai sureguliuoti, nustatyti kompensacijų už nuostolius, patiriamus dėl servituto, dydžiai. Įmonė sutiko atsakyti į „Ūkininko patarėjo“ klausimus. Atsakymus pateikė ESO atstovas Martynas BURBA.
– Ar galite atskleisti, kiek žemės savininkų kreipėsi į ESO po LAT nutarimo, kad nuostoliai privačiame sklype dėl elektros įrenginių gali būti kompensuojami?
– Šiuo metu esame gavę apie 200 prašymų. Visus, kurie kreipiasi, informuojame, kad LAT nutartimi nėra priteista kompensacija, nes byla grąžinta žemesnės instancijos teismui, tad tolesni mūsų veiksmai ir sprendimai dėl kompensacijų bus aiškūs tik po to, kai byla bus galutinai išnagrinėta.
– Bendrovė veikiausiai domėjosi kaimyninių šalių analogiška patirtimi?
– Analizavome Latvijos Respublikos energetikos įstatymo pagrindines nuostatas. Jose teigiama, kad jei elektros įrenginiai naudojami konkretaus statinio reikmėms, visos susijusios sąnaudos ar nuostoliai tenka jo savininkui.
Operatoriai privalo mokėti kompensacijas žemės savininkams tuo atveju, kai įrengiami nauji tinklai arba rekonstruojami esami ir dėl to išsiplečia apsaugos zona. Įstatyme numatyta operatorių pareiga derinti naujų tinklų statybą su savininkais ir teisė informuoti savininkus apie tinklų statybą, kai tinklai įrengiami pagal detalųjį planą, kai apsaugos zona išplečiama ne daugiau kaip 10 procentų. Kompensacijų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
– ESO teigia, kad dalis LAT nutarties interpretacijų, pasirodžiusių viešojoje erdvėje, yra klaidinančios. Prašau sukonkretinti šią pastabą.
– Esminė netiksli interpretacija, kurią pastebėjome viešojoje erdvėje, – tai, jog neva LAT priteisė kompensaciją už privačiame sklype įrengtus elektros įrenginius. Norime patikslinti, kad LAT savo nutartimi kompensacijos nepriteisė, o konstatavo, jog nuostoliai dėl privačiame sklype įrengtų elektros įrenginių gali būti atlyginti, jei įrodomas jų faktas ir ryšys su servitutu.
Pabrėžiame, jog skaidri ir teisiškai apibrėžta kompensacijų apskaičiavimo tvarka – vienas svarbiausių ESO interesų. 2014 metais inicijavome Elektros energijos įstatymo pataisas, pagal kurias įstatymais būtų įtvirtinti aiškūs servitutų atlygintinumo principai. Nuolat bendradarbiaujame su atsakingomis valstybės institucijomis tam, kad būtų nustatyta vienoda kompensacijų už įstatymų nustatytus servitutus apskaičiavimo tvarka ir būtų išvengta individualių teisminių ginčų.
– Galbūt ESO ketina plėsti privačių akcininkų ratą?
– Bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, tad kiekvienas pageidaujantis gali jų įsigyti.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė