„Rasos“ Nr. 4, 2014 m. vasario 19 – kovo 4 d.

1,09 € 0,55 €

Elektroninis leidinys

Pavasarinis SĖKLŲ viliotinis


Daiva VALEVIČIENĖ
Atėjo tas metas, kai tiesiog maga čiupti margaspalvį pakelį su gražių žiedų ar apetitą keliančių  daržovių paveikslėliu. Juolab kad bene kiekviename prekybos centre yra ne po vieną sėklų stendą. Dauguma kainuoja ne tiek daug, kad susilaikytum, net ir tuomet, kai turi tų pakelių susitaupęs. Ar visos sėklos, esančios rinkoje, yra kokybiškos, bus daigios ir iš jų išaugs tas, kas žadama? O jei ne, tai ką daryti?

Plačiau...

Galvosūkis
Interneto platybėse sklando nemažai skundų, kad nesudygo gėlės, prieskoniai ar daržovės. Tuo visai tikime, nes kam nėra pasitaikę nusivilti iš pakelio išbertų sėklyčių rezultatu – dingo kaip į vandenį arba prasikalė vos keli augalėliai. Jei tų sėklų būtume patys ir užsiauginę, pakraipytume galvą: gal paseno, sudžiūvo ar ką ne taip padarėme, pamiršome palaistyti ar į Mėnulio fazę atsižvelgti. Bet sumokėjus pinigus būna pikta – norisi patikimo rezultato, kokių nors garantijų. Juk įsivaizduojame, kad parduodamų sėklų kokybę kažkas tikrina, prižiūri, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Ar taip iš tiesų yra? Ar yra bent kam pasiskųsti, iš ko atsakomybės pareikalauti?
Situacija kebloka, nes jei išbarstai visą pakelį, tai sėklų, kurių kokybe suabejojai, nėra. Neneši kažkur plikos žemės iš vazonėlio ir neklausi, kodėl nesudygo, nes įrodymų, kad tikrai subėrei ir dar būtent tai, ką sakai, nebeturi. Matyt, todėl Valstybinėje vartotojų teisų apsaugos tarnyboje, jos atstovo Vito Jono Ūso teigimu, tokių nusiskundimų negauta. Jei kas ir kreiptųsi, tarnyba tokio skundo pagal savo kompetenciją netirtų, mat tai, kad rezultato nėra, gali priklausyti ne tik nuo sėklų kokybės, bet ir nuo daugybės kitų sąlygų.
sėklųMažieji vartotojai, patyrę kelių ar keliolikos litų nuostolį, greičiausiai jį tiesiog „nurašo“, bet žmogus, dėl nekokybiškos sėklos praradęs visą sezoną ar likęs be planuoto derliaus, taip lengvai ranka nenumos. Domimės, kaip sekasi ūkininkams. Dariaus Ambraziūno, kaime Vilkijos seniūnijoje auginančio salotas, krapus, petražoles, špinatus ir cukinijas, žmona Renata, atsakinga už kruopštųjį darbą, sako, kad dėl sėklų kokybės niekuomet neturėjo bėdų. „Perkame tik profesionalams skirtas sėklas, jų daigumas visada labai geras. Dabar, kai jau auginame tiek daug, sėklų ėmėme pirkti mažiau, nebesuspėjame visko, todėl daug sodinukų perkame iš Vokietijos, patys nesėjame“, – sako Renata. Arūnas ir Daiva Giedrikai iš Biržų krašto, bene garsiausi Lietuvoje ekologiškų daržovių ir žalumynų augintojai, stebinantys asortimento gausa, tokiu komfortu pasinaudoti negali. „Mes turime auginti iš ekologiškų sėklų, todėl sodinukų nusipirkti negalime. Ekologiškų sėklų nėra daug, o sodinukus ekologiškai išauginti labai sunku, tad ta niša dar tuščia. Sėjame patys, perkame įvairių sėklų, užsakome iš skirtingų firmų, nes jau esame atsirinkę: vienur morkos ypač geros, kitur salotos ar špinatai. Dėl sėklos nusiskundimų niekada neturėjome, tačiau tai nereiškia, kad mums visada pasiseka. Štai praėjusį sezoną iš tokių pačių sėklų špinatai pavasarį gerai sudygo, vasarą labai retai, o rudeniop vėl kuo puikiausiai. Arba viename lauke sudygsta puikiai, o kitame vos vienas kitas“, – pasakoja Arūnas. Jo nuomonė apie sėklas labai aiški – iš pigių nereikia tikėtis gero rezultato. Vidmantas Kvedaras, Kėdainių rajone auginantis išskirtinės kokybės produkciją – morkas, įvairius kopūstus, burokėlius, svogūnus, agurkus, dėl sėklų kokybės taip pat niekuomet rūpesčių neturėjo, mat irgi perka tik labai geros kokybės ir skirtas profesionalams. „Manau, jei būtų kas nors panašaus kuriam ūkininkui nutikę, tikrai žinočiau, bendraujame tarpusavyje, kiltų skandalas, visi apie tai kalbėtų. Sėklų rinkoje konkurencija yra didžiulė ir rimti žaidėjai patys labai kontroliuoja kokybę, girdėjau, kad tikrina daigumą kas tris mėnesius, kad tik nepaliktų palankios progos konkurentams. Žinoma, rinkoje yra įvairių prekeivių ir gal kas nors, prekiaujantys mažomis fasuotėmis, kartais surizikuoja, bet greičiausiai žmones nuvilia ne sėklos. Man, pavyzdžiui, praėjusiais metais neišaugo 8 ha, kitam ūkininkui – 10 ha morkų. Nors, atrodo, buvo ir šilta, ir drėgmės pakako. Tačiau žuvo apie 80 proc. pasėlių. Yra labai daug niuansų. Jei nesudygo mėgėjams skirtos sėklos, juk visada galima nusipirkti antrą tokį pat pakelį ir patikrinti, darsyk pasėti ar specialistams į laboratoriją nunešti“, – praktinį patarimą duoda V. Kvedaras.


Kontrolė yra
Valstybinės augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos tokį daigumo patikrinimą galima užsisakyti už 22 litus. Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič patikina, kad į Lietuvos rinką patenkančių sėklų kokybė yra griežtai prižiūrima.
„Valstybinė augalininkystės tarnyba papildomai netikrina iš Europos Sąjungos įvežtų sėklos siuntų kokybės, nes egzistuoja bendra sertifikavimo schema ir laisvas sėklos judėjimas. Mes atliekame Lietuvoje išaugintos dauginamosios medžiagos sertifikavimą ir kontroliuojame, ar mūsų rinkai tiekiama dauginamoji medžiaga atitinka nustatytus reikalavimus. Tą patį daro ir kitų ES valstybių narių oficialios institucijos. Kontroliuojant sėklos kokybę tikrinamos jos siuntos: tiek sėklos, išaugintos mūsų šalies teritorijoje, tiek kitoje ES valstybėje ar įvežtos iš ES nepriklausančių valstybių. Negalima pardavinėti sėklos išaugintos, pavyzdžiui,  Rusijoje ar Baltarusijoje, nes tokia nėra pripažinta lygiaverte išaugintai ES ir jos pardavimas nelegalus, todėl labai prašome pranešti tarnybai apie tokius atvejus“, – sako M. Alechnovič.
Iš jos sužinome, kad kiekvienais metais dauginamosios medžiagos tiekėjai skirstomi į rizikos grupes. Visi priskirtieji rizikingiausiai grupei įtraukiami į patikrinimų planą. Šių metų plane jie sudaro 9 proc. Tikrinant imami kontroliniai mėginiai. Dažniausiai tikrinamas sėklos daigumas. Pernai prekybos ir sandėliavimo vietose buvo atlikti 238 tikrinimai. Ypač daug dėmesio skirta tikrinant dauginamąją medžiagą specializuotose sėklų parduotuvėse, mugėse ir turgavietėse.
„Buvo nustatyta 18 dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai pažeidimų dėl sėklos kokybės neatitikimo ir ženklinimo reikalavimų nesilaikymo. Sėklos daigumo galiojimo laikas yra vieni metai, o jeigu sėkla yra sufasuota į hermetišką pakuotę – dveji. Už rinkai tiekiamos sėklos kokybę atsako jų tiekėjas. Bet ir pirkėjas prisiima riziką, jeigu perka nesufasuotą ir nepaženklintą sėklą“, – sako Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja.


Reikalavimai tikslūs
Kai žvelgi į prekyboje siūlomas sėklas, dažnai kyla mintis, ar sėkloms, vadinamoms elitinėmis, taikomas apibrėžtas kokybės standartas, ar tai tik rinkodaros dalykas – nori ir pavadina. Anot M. Alechnovič, sėklos skirstymą į kategorijas nustato privalomieji kokybės reikalavimai. Pagal juos nustatoma superelitinė (sutrumpintai žymima A), elitinė (B), sertifikuota (C), sertifikuota pirmos reprodukcijos (C1), sertifikuota antros reprodukcijos (C2), sertifikuota trečios reprodukcijos (C3), standartinė (ST), komercinė (CM) kategorijos. Rinkai tiekiamos superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir komercinės kategorijos sėklos fasuotės ženklinamos oficialios institucijos etiketėmis.
Kad atpažinti būtų patogiau, skiriasi ir sėklos etikečių spalvos: superelitinės A – balta, su 5 mm pločio nuo kairiojo viršutinio kampo į dešinę įžambiai einančia violetine juosta, elitinės B – balta; sertifikuotos ir sertifikuotos pirmos reprodukcijos – mėlyna, sertifikuotos antros reprodukcijos ir sertifikuotos trečios reprodukcijos raudona, standartinės – geltona, komercinės – ruda.
Tarnybos laboratorijoje sėklos kokybiniai rodikliai nustatomi pagal Tarptautinės sėklos tyrimų asociacijos (ISTA) patvirtintus tyrimų metodus. Daiginimo sąlygos ir trukmė priklauso nuo augalo rūšies. Pavyzdžiui, vienmečių paprikų, pomidorų sėklos daiginamos 14 dienų termostatuose. Kiekvieną dieną sėklos 8 valandas daiginamos 30 oC temperatūroje ir 16 valandų 20 oC temperatūroje.
„Tai atlikti namuose nėra lengva, todėl, jeigu negalime sudaryti optimalių sąlygų sėkloms daiginti ir daigams auginti, geriau nusipirkti jau užaugintų daigų. Taip sutaupysime laiko ir patirsime mažiau nuostolių“, – ragina dauginamosios medžiagos žinovė.


Pasirinkimai
„Superelitinė, elitinė, sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėkla skirta profesionaliam naudojimui, todėl ją dažniausiai perka profesionalai. Eiliniai pirkėjai dažniausiai perka daugiamečių žolių sertifikuotos kategorijos sėklą, kviečių, miežių, avižų, sėjamųjų žirnių sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėklą. Standartinės kategorijos yra tik daržovių sėkla. Ji dažniausiai tiekiama rinkai mažomis fasuotėmis ir skirta galutiniam vartotojui. Šias fasuotes ženklina tiekėjas“, – paaiškina M. Alechnovič.
Sprendžiant iš to, ką sužinojome iš specialistų ir ūkininkų, rinkoje turėtų būti prekiaujama tik šviežia sėkla. Tačiau tie, kurie augina daržoves savo poreikiams, jau yra patyrę, kad sudygsta ir ilgiau laikyta sėkla, tad neskuba mesti lauk pernykščių pakelių. Žinoma, tokiais atvejais niekas nesitiki, kad sudygs kiekviena sėklytė ar kiekvienas daigelis bus labai kokybiškas. Manoma, kad net 6–8 metus galima laikyti agurkų ir moliūgų sėklas, žirnių, pupų ir ankštinių pupelių sėklas – 5–6 metus, o kopūstinių augalų, ridikų, burokėlių ir pomidorų – 3 metus, panašiai tiek išlieka ir morkų bei salotinių augalų daigumas.

Mažiau...

Leidinyje skaitykite…

NUO PALANGĖS_______________________3
Mitai veikia arba storlapio monologas
„RASŲ“ ŽVILGSNIS_____________________6
Pavasarinis sėklų viliotinis: kas tikrina sėklų kokybę
SODYBA_____________________________8
Nei vienkiemyje, nei gyvenvietėje: gražiausia sodyba  Plateliuose
DENDROLOGIJA______________________12
Spygliuočiai „žydi“… kankorėžiais, o mes jais galime puošti savo aplinką
SPECIALISTO ŽODIS___________________16
Dirvožemio paslaptys: sklypas prie upės, pelkės, kelio, statybų ir papėdėje
APLINKA___________________________18
Kaip sodinti gėles pavėsyje aplink suoliuką
KRAŠTOVAIZDŽIO PAMOKOS____________21
Spalvų vaivorykštė gėlyne: gėlių derinimo ypatumai pagal spalvas
GĖLYNAS__________________________24
Erančių saulelės pranašauja pavasarį
PALANGĖ__________________________26
Atspari draugija: ramdis, storlapis, kalvorė, juka ir Brauno kalocefalas
VIRTUVĖS KVAPAI___________________28
Pusryčiai, pietūs, vakarienė
VERSLAS__________________________30
Žalia žolė, bet ne žolė: javų ir saulėgrąžų daigai ir jų sultys
SVEIKATA_________________________32
Kaip išvengti nemigos, kodėl valgyti krienus ir ką reikia žinoti apie čijų sėklas?
LYSVĖ____________________________34
Sėklų paieškos prasideda: žirniai, pupelės, pupos, sojos, lęšiai, pupuolės
Sėsime pomidorų – turėsime likopeno
Kokias klaidas darome augindami pomidorų daigus?
Paprikų  ir baklažanų daigų auginimas
KLAUSK SPECIALISTO________________42
Jūsų klausimai – specialistų atsakymai
ŠEŠI ARAI_________________________44
Atgal į šiltnamius
Kaip kambaryje ant palangės užsiauginti agurkų?
Laukiame svogūninių gėlių žydėjimo
Mažam sodui – kelių veislių medeliai
GAMTA __________________________46
Grybai: kur pasisuksi, visur sutiksi
ĮDOMU__________________________ 48
Grybų karalystės keistuoliai iš viso pasaulio
PO DARBŲ________________________50
Kryžiažodis

Kitas žurnalo numeris išeis kovo 5 d.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.