„Rasos“ Nr. 7, 2014 m. balandžio 2-15 d.

1,09 € 0,55 €

Elektroninis leidinys

Nuosavo trąšų fabrikėlio darbštuoliai


Rimgailė VALIENĖ

Skaičiuojama, kad kiekviena statistinė keturių asmenų šeima kasdien išmeta 1/4 kg maisto atliekų. Taigi per metus susidaro beveik 100 kg. Jeigu pridėsime įvairias kitas namuose, sodyboje susikaupiančias organines atliekas, gausime dar didesnius skaičius. Visa tai dažniausiai išmetame į šiukšlyną. O visai be reikalo! Visas susikaupusias organines atliekas galima panaudoti. Taigi, jei dar to nepadarėme, siūlome įsirengti nuosavą trąšų fabrikėlį namuose! Ką laimėsime? Turėsime efektyvių ir pigių organinių trąšų, kuriomis tręšiami augalai stebins grožiu ir, žinoma, puikiu derliumi, nebus rūpesčių, kur padėti atliekas, o kaimynams tapsime šiuolaikiškų ir ekologiškai mąstančių žmonių pavyzdžiu.

Plačiau...

Kas gamina tokias trąšas?
Paprastai pasakius – organiką perdirba sliekai. Jie yra pačios gamtos sukurti biologiniai „fabrikai“, kurie Žemėje gyvena milijonus metų ir atlieka mums ne visuomet matomą, bet labai naudingą darbą – valo žemę nuo organinių atliekų.
Turbūt nustebsime sužinoję, kad biologai pasaulyje suskaičiuoja net 3 tūkst. įvairių sliekų arba oligochetų rūšių (oligochaeta – mažašerės žieduotosios kirmėlės). Žmogus sliekininkystei, kitaip pasakius, vermikultūrai, pritaikė tik 12–15 sliekų rūšių. Vidutinio klimato šalyse pasitelkti mėšliniai arba kompostiniai sliekai (Eisenia fetida) ir jų porūšiai E. f. fetida, E. f. andrei, didieji (Lumbricus terrestris) ir pieviniai (L. rubellus), sliekai, venecijietiškosios dendrobenos (Dendrobaena veneta). Karšto klimato šalyse paplitusios atogrąžų sliekų rūšys.
Taigi universali sliekų rūšis, kurią žmonės naudoja įvairiausiems tikslams, o dažniausiai vermikomposto, arba biohumuso, gamybai, yra kompostiniai sliekai. 1959 m. JAV, Kalifornijoje, buvo išvesti hibridiniai sliekai, galintys gyventi, daugintis pramoninėmis sąlygomis ir išskiriantys daug humuso. Nuo to laiko kompostinius sliekus imta vadinti Kalifornijos sliekais. Jie lengvai prisitaiko prie įvairiausių organinių atliekų rūšių, sparčiai auga, todėl sliekininkystėje jiems teikiama pirmenybė. Labai svarbu ir tai, kad ši sliekų rūšis išskiria lipazę – fermentus, skaidančius riebalus, o tai aktualu perdirbant maisto atliekas. Šie sliekai gyvena iki 16 metų. Jie 10 kartų vislesni už paprastus.
 
Kuo ypatingas vermikompostas?
Tie, kas mokykloje pavyzdingai mokėsi biologijos, tikriausiai žino, kad organines atliekas skaido ir įvairiausi mikroorganizmai. Taigi ir be sliekų organika pūva. Kompostuoti organines atliekas galime ir be sliekų. Tačiau tokiu būdu gautas kompostas neprilygsta tam, kurį pagamina sliekai. Mokslininkai, tiriantys sliekininkystę, teigia, kad vermikompostas susidaro „bendradarbiaujant“ sliekams ir mikroorganizmams. Jie kartu pagamina stabilizuotas, kitaip tariant, nekintančias organines trąšas, kuriose yra ne tik daug humuso (puvenų), bet ir gausybė įvairiausių biologiškai aktyvių mikroorganizmų, fermentų. Vermikompostą dėl jo ypatingos struktūros patogu naudoti, jis gali sugerti ir išlaikyti daug drėgmės. Šis sliekų „fabriko“ produktas taip pat turi augalams svarbių makro- ir mikroelementų, kuriuos jie gali įsisavinti. Vermikomposte yra ir natūralių hormonų bei huminių medžiagų, reguliuojančių augalų augimą, gerinančių prigijimą, greitinančių sėklų dygimą. Be to, kitaip nei įprastame komposte, vermikomposte yra antibakterinių ir antigrybelinių peptidų bei minėtus mikroorganizmus atbaidančių medžiagų.
Trumpai tariant, vermikompostas yra visai kitokia trąša nei paprastas kompostas ar mėšlas. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte tarsi biologiniame reaktoriuje virsta daugeliu fiziologiškai aktyvių medžiagų. Žmogui telieka nesudėtinga užduotis – šią gamtos technologiją pritaikyti įvairiems naudingiems tikslams.
 
Ko reikia nedideliam trąšų „cecheliui“ namuose?
img_7512Nuo teorijos pereikime prie praktikos! Įvairiose pasaulio šalyse veikia firmos, ūkiai, kuriuose vermikompostas gaminamas pramoniniu būdu. Teigiama, kad tai pelningas verslas, nes šis produktas, kaip ir visa, kas natūralu, ekologiška, – brangus. Yra tokių įmonių ir Lietuvoje.
O mes, kaip ir tarėme, įkurkime nuosavą vertingų trąšų fabrikėlį. Sliekų augintojų asociacijos vadovas Gintaras Šimkus sako, kad kompostinių sliekų auginimas privačiuose soduose, sodybose gana populiarus. Žmonės iš didesnių sliekininkystės ūkių (anksčiau veikė ir internetinė prekyba) įsigyja po 1–2 kg sliekų, kurie vėliau patys veisiasi ir dauginasi kompostinėje ar tiesiog komposto krūvoje. Pasak G. Šimkaus, namų sąlygomis paprastai nesiekiama gaminti pramoninio lygio biohumusą, tikslas šiek tiek kitoks – greičiau ir kokybiškiau kompostuoti susikaupiančias organines atliekas. Aišku, kartu gauname ir vertingų trąšų.


Jeigu norime viską atlikti nepriekaištingai, mūsų trąšų fabrikėliui įkurti reikės:
–       vermikomposto talpyklos;
–       kompostinių sliekų;
–       substrato sliekams su pašaro atsarga savaitei;
–       vandens;
–       daržovių, vaisių ir kitų augalinių atliekų iš virtuvės, sodo sklypo ir pan.


Daugelis sodininkų ir daržininkų šiltuoju metų laiku sodo ir daržo augalines atliekas kompostuoja įprastose krūvose. Vermikomposto talpyklose sliekai visus metus greičiau ir veiksmingiau perdirba įvairias organines atliekas. Paprasčiausia vermikomposto talpykla gali būti medinė ar plastikinė dėžė, kurios ilgis ir plotis – 30 cm ir 60 cm, o aukštis – 20 cm. Joje kasdien įmanoma perdirbti iki 0,5 kg atliekų (tai maždaug dviejų šeimų, kurias sudaro 3–4 asmenys, virtuvės atliekos). Beje, galima įsigyti ir specialią kompostinę su stalčiumi apačioje, kas labai patogu. Iš pradžių reikėtų turėti bent 0,5 kg kompostinių sliekų (1000–2000). Vasarą dėžę su sliekais galima laikyti lauke ar net balkone. Ji turi būti pastatyta šešėlyje arba nuo tiesioginių saulės spindulių uždengta dangčiu. Žiemą vermikomposto talpykla, jei norima perdirbti atliekas visus metus, turi būti laikoma patalpoje, kurioje nebūna šalčio, pavyzdžiui, rūsyje.


Tinka viskas, kas pūva
Iš 100 kg organinės medžiagos sliekai pagamina maždaug 60 kg ekologiškų trąšų, kurios yra 15–20 kartų veiksmingesnės už paprastą mėšlą. Panaudojant sliekus biohumusas susidaro 1,5–2 kartus greičiau negu paprastai kompostuojant. Pūvančių organinių medžiagų kvapą sliekai sugeba panaikinti per parą.


Perdirbti galima praktiškai visas organines atliekas:
–       gyvulių ir paukščių mėšlą;
–       žolę, lapus, vaisių, daržovių ir kitas augalines atliekas;
–       kitas maisto atliekas;
–       medžio pjuvenas;
–       popierių ir kartoną;
–       kitas organines šiukšles.


Kitaip tariant, sliekams galima duoti viską, kas gamtoje natūraliai supūva. Būtina žinoti, kad mažyčiai sliekai – ne kiaulės ir ne karvės, jie neatsikąs žolės kuokšto ir nepraris lupenų. Tad pirmiausia visas atliekas reikia susmulkinti. Be organinių medžiagų, sliekams reikia ir šiek tiek mineralinių. Todėl naudinga į smulkintos organikos masę įmaišyti gipso, kreidos, dolomito, kiaušinių lukštų (viskas tai taip pat turi būti susmulkinta). Tinka įberti net paprasto dirvožemio.
Maitindamasis sliekas čiulpia suirusių organinių medžiagų daleles. Per parą suvartoja tiek maisto, kiek sveria pats, – 0,1–4 gramus. Organizmas įsisavina 40 proc. maisto, o 60 proc. perdirba ir išskiria grumstelių, kurie vadinami kaprolitais, pavidalu.


Optimalios vermikomposto gamybos sąlygos:
–       substrato temperatūra – 17–28 ºC šilumos;
–       drėgnumas – 70–85 proc.;
–       sliekų kiekis substrate – 2000–3000/kv. m;
–       pH – nuo 6,5 iki 8.


Taigi į dėžę dedama substrato ir jame apgyvendinami sliekai. Susmulkintas atliekas galima dėti kartą per savaitę. Dėžės turinį reikia palaistyti vandeniu, kad būtų pakankamai drėgna. Dėžei pamažu prisipildžius iki viršaus, ant jos dedama kita dėžė su nauju pašaru sliekams. Jos dugnas turi būti su tinkleliu. Į šią naują dėžę pro tinklelį pamažu iš apatinės peršliauš beveik visi sliekai. Apatinėje dėžėje liks naudoti paruoštas vermikompostas. Prisipildžius antrajai dėžei, ant jos galima dėti trečią ir t.t. Gautas vermikompostas natūraliai padžiovinamas (brandinamas) iki 50–55 proc. drėgnumo ir persijojamas per tinklelį su 3–5 mm akutėmis.
Praktiškas būdas – daryti pailgą komposto lysvę, o sliekams skirtą pašarą dėti tik į vieną jos galą. Tuomet kitame gale liks naudoti tinkamas kompostas. Iš tokios lysvės sliekus lengva surinkti. Prieš pakratant naują pašaro davinį, nukasamas 5 cm komposto sluoksnis, kuriame būna 50–60 proc. visų sliekų. Po to iškratomas 6–7 cm sluoksnis naujo pašaro, kuris po 7–10 dienų vėl nukasamas. Jame bus 25–35 proc. likusių sliekų. Dar kartą iškratomas 6–7 cm sluoksnis, į kurį po 10 dienų sulenda biohumuse likę sliekai. Taip surenkama 95–97 proc. visų sliekų. Biohumuse pasilieka tik tie, kurie paskutinėmis dienomis išsirito iš kokonų. Jeigu sliekų krūvoje prisiveisia per daug, dalį jų galima tiesiog paleisti į daržo dirvą. Nereikia nė sakyti, kad kompostinius sliekus itin vertina žvejai.
Jeigu norime sliekus apsaugoti nuo kurmių, lysvės dugne reikia patiesti tinklą smulkiomis akutėmis arba dėti polietileno plėvelę su išbadytomis skylutėmis drėgmės pertekliui išbėgti. Lysvės viršų galima apkloti šiaudais, kad vasarą neperkaistų, neišdžiūtų. Jeigu šiaudų nėra, tiks ir paprasta daržo plėvelė.


Iš tiesų viskas – dar paprasčiau
Susipažinus su sliekininkystės pradžiamoksliu, gali atrodyti, kad ši veikla gana sudėtinga, kad reikės nemažai darbo. Iš tiesų viską galima daryti dar paprasčiau. Juk namų fabrikėlio tikslas nėra komercinis, mes nesiekiame pagaminti ir brangiai parduoti didelius kiekius biohumuso. Mums svarbiausia – prasmingai panaudoti namuose ir sode susidarančią organiką. O tą galime padaryti nesunkiai. Sliekų augintojų asociacijos vadovas Gintaras Šimkus pasakoja, kad komposto su jame apgyvendintais sliekais krūvą turi ir savo namuose. Į ją keliauja visos organinės atliekos iš virtuvės ir sodo. Aišku, vasarą daugiausiai ten dedama nupjauta vejos žolė.
„Jeigu norime gauti kokybiško komposto, reikia į krūvą nuolat dėti 5–10 cm organikos. Mes dedame praktiškai viską, kas susidaro namuose ir sode. Nors teigiama, kad atliekas pirmiausia reikėtų kompostuoti atskirai, smulkinti. To nedarome. Sliekai pamažu „suvalgo“ tai, kas uždėta. Tuomet vėl dedama naujo pašaro. Galima viską pamaišyti. Svarbu, kad sliekai gautų oro, kad pakaktų drėgmės. Aišku, dėti vien žolę nėra gerai. Turėtų būti įvairi organika“, – sako G. Šimkus. Gautą perdirbtą kompostą jis naudoja daržui tręšti. Tiesa, tokiame komposte lieka neperdirbtų sėklų, nes sliekai jų neįveikia. Todėl darže jos gali pradėti dygti. Norint, kad sėklų neliktų, pirmiausia reikėtų atliekas su jomis kompostuoti be sliekų, kad krūva perkaistų ir sėklos suirtų.
Sliekininkystės teorija teigia, kad lauke kompostinių sliekų per žiemą negalima laikyti, nes jiems per šalta. Pasak G. Šimkaus, jeigu komposto krūva gana stora, dalis sliekų, sulindę giliau, ten, kur nepasiekia įšalas, peržiemoja. „Mano komposto duobės iškastos 70 cm gylio, žiemą sliekai jose išgyvena iki pavasario. Tiesa, kadangi jos nėra izoliuotos nuo aplinkos, dalį sliekų išgaudo kurmiai, tačiau tikrai ne visus. Sliekai labai vislūs, jeigu sąlygos jiems gyventi palankios, veisiasi greitai. Kurmiai, net ir per daug neizoliuojant nuo jų komposto krūvos, visų sliekų tikrai nesunaikina“, – pasakoja G. Šimkus.


Tręšimas vermikompostu
Vermikomposto efektyvumą pasaulio šalių mokslininkai yra įrodę ne vieno bandymo rezultatais. Be to, dar reikia pridurti, kad jis labai naudingas ne tik patiems augalams, bet ir dirvai, nes pagerina jos struktūrą, palaiko vandens režimą, mažina eroziją ir pan. Tona vermikomposto atstoja 10–15 t mėšlo. Labai svarbu yra tai, kad biohumuse esanti itin gausi mikroflora atkuria dirvos gyvybingumą. Juk negyvoje dirvoje augalai negali augti. Šios trąšos rūgštumas artimas neutraliam pH 6,5–7,2. Ji bekvapė, dirvoje išlieka aktyvi trejus metus.
Šia puikia trąša galima tręšti visus lauko, sodo, daržo augalus, gėles. Skaičiuojama, kad ji derlių padidina 20–50 proc. ir net daugiau.


Kiek berti: javams, bulvėms – 2–3 t/ha, daržovėms lysvėse 0,3–1 kg/kv. m, daržovių daigams – 1–2 šaukštai augalui, gėlėms – 2–6 šaukštai augalui, medžiams ir krūmams ar vejoms – 0,3–3 kg/kv. m.
Tręšti naudojamas ne tik pats vermikompostas, bet ir jo ištraukos, t.y. skysti preparatai. Jie vadinami humatais ir pan. Beje, dabar sodo ir daržo reikmenų parduotuvės taip pat yra prekiaujama įvairiomis skystomis organinėmis trąšomis ar kitais panašiais preparatais, kurie pagaminti būtent iš vermikomposto. Prieš kelerius metus Lietuvoje lankęsis sliekininkystę daugelį metų tyrinėjantis prof. Igoris Titovas sakė, kad skystų trąšų iš vermikomposto galima pasigaminti ir patiems. Vienas būdų – šio komposto sluoksnį perpilti vandeniu. Kitas – vermikomposto įdėti į vandenį ir palaikyti 1–7 dienas. Paprastai 1 daliai vermikomposto pilama 10 dalių vandens. Skystais preparatais laistomi ar purškiami augalai bus ne tik patręšti, bet ir apsaugoti nuo kenkėjų bei ligų.

Mažiau...

TURINYS

NUO PALANGĖS_________________________________3
Su viltimi arba katilėlio monologas
„RASŲ“ ŽVILGSNIS_______________________________6
Sodinukai paštu,  arba ar jau išmokome pirkti internetu?
SODYBA_______________________________________8
Kaip Elena ir Vaclovas Vaitkai žingsnis po žingsnio kūrė savo svajonę
DENDROLOGIJA________________________________12
Sodyba be spygliuočių? Ką ir kaip sodinti, auginti, genėti, derinti?
APLINKA_____________________________________14
Gyvatvorę sodinkime drauge
KRAŠTOVAIZDŽIO PAMOKOS______________________20
Į kiekvieną kiemą – po tvenkinuką! Kaip ir iš ko jį sukurti?
SPECIALISTO ŽODIS____________________________22
Reikaliukai su… kvapeliu, arba apie namelį, į kurį karaliai pėsti vaikšto
Žolynai, kurie kvepia, o kvepėdami gydo
GĖLYNAS____________________________________26
Pavasarį skelbia eleborai. Daug eleborų!
ŽALIOJI KERTĖ_______________________________31
Pasivaikščiojimas po atogrąžas… botanikos sode (II)
VIRTUVĖS KVAPAI_____________________________32
Ką valgo vengrai ir rumunai?
PAVASARIO AKTUALIJA________________________34
Nuosavo trąšų fabrikėlio darbštuoliai – sliekai
SODO TAKU_________________________________37
Kiek sodui dėmesio, tiek sodas – derliaus. Tręškime ir ginkimės nuo kenkėjų
LYSVĖ_____________________________________40
Mikrožalumynai – tai vos paaugintos daržovės, kurios veikia kaip tikra vitaminų bomba
KLAUSK SPECIALISTO_________________________44
Jūsų klausimai – specialistų atsakymai
ŠEŠI ARAI__________________________________46
Darbai sode ir darže balandį
Genėkime ir dauginkime agrastus
Žemuogių sėja
Idėja: daržovės šiauduose
GAMTA___________________________________48
Lyg iš gyvybės šaltinio…teka beržų ir klevų sula
PO DARBŲ_________________________________50
Kryžiažodis

Kitas žurnalo numeris išeis balandžio 16 d.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.