„Šeimininkė“ Nr. 9, 2014 m. vasario 28-kovo 6 d.

0,75 € 0,38 €

Elektroninis leidinys

Tenerifėje – lietuvių mamų bendruomenė


Rita Šemelytė

Saulėje įkaitęs smėlis, šilta jūra, basakojai vaikai, laimingos mamos – tai ne vien atostogų savaitės vaizdelis. Per vaiko priežiūros atostogas lietuvišką žiemą į saulėtą klimatą stengiasi iškeisti vis daugiau lietuvių moterų. Tenerifėje, jaukiame Puerto de Santjago miestelyje, su savo mažyliais žiemojančios mamos – tarsi viena bendrija: ir pačios bičiuliaujasi, ir vaikai susidraugavę.

Plačiau...

Šeimos taryba išleido
Asta Blažinskienė jau seniai svajojo apie žiemojimą šiltuosiuose kraštuose, tačiau nesiryždavo priimti tokio sprendimo dėl šeimos. Sąžinė neleido palikti paauglės dukros Urtės.
„Praėjusiais metais viskas susiklostė palankiai. Septyniolikmetė Urtė pati nusprendė, kad po Naujųjų metų važiuos į Prancūziją pagal moksleivių mainų programą. O mano vyro darbas toks, kad jis daug laiko praleidžia kelionėse, tad aš vis tiek viena būnu namuose ištisas savaites. Todėl ėmiau planuoti šią žiemą praleisti Tenerifėje“, – pasakoja Asta.
Prieš Naujuosius metus visa Astos šeima į Tenerifę atvažiavo kartu – mažieji Juozapas ir Jonė, vyresnioji dukra Urtė ir vyras Darius. Pasisvečiavę kelias savaites, vyras su dukra grįžo į Lietuvą, o Asta su dviem mažiukais liko saloje. „Dukra apsigalvojo ir į Prancūziją neišvažiavo, nes nori gerais pažymiais baigti mokyklą, kitais metais laukia stojamieji. O man keisti savo planus jau buvo per vėlu, be to, šeimos taryba nubalsavo, kad šią žiemą praleisiu Kanaruose“, – sako A. Blažinskienė.


Mamoms Tenerifėje lengviau
Jauniausiai A. Blažinskienės dukrelei Jonei kovo 1-ąją sukanka vieni metukai. Vyresniam sūnui Juozapui – ketveri. Kaip sekasi vienai mamai susitvarkyti su dviem mažais vaikais?
„Man tikrai lengviau negu Lietuvoje žiemą. Kol juos šiltai aprengi, kol išvedi pasivaikščioti, o dar tie nuolatiniai peršalimai, ligos... Sūnus lanko darželį, bet jei pradeda kosėti, sloguoti, turi likti namuose. Čia viskas daug paprasčiau – vienas lengvas drabužėlis ir laksto vaikas visą dieną jūros pakrantėje“, – įspūdžiais dalijasi Asta.


Ji tikina, kad saloje gyventi dar nenusibodo. Sūnus, kalbėdamas per „Skype‘ą“ su sese, užsiminė, kad norėtų nulipdyti senį besmegenį, bet greitai jį pamiršo ir visą dieną žaidė prie vandenyno. Ispanijos saloje lengviau pagaminti ir skanų maistą, nes daug šviežių daržovių, vaisių, žuvies.
Puerto de Santjagas, kuriame gyvena Asta su vaikais, yra vakarinėje salos pakrantėje. Čia švelnesnis klimatas, mažiau debesų, daugiau saulės. Greta esančios Los Gigantes uolos apsaugo nuo stiprių vėjų. Vis dėlto pasitaiko, kad vieną kitą dieną per mėnesį lyja.
Šiais metais pakilo ir labai stipri vėtra, išvartė palmes, sugriovė lauko kavines. „Buvo liūdna, kai dvi dienas negalėjome išeiti į lauką, tada supratome, kaip mus išlepino geras oras“, – juokiasi Asta.


Įprasta girdėti lietuvių kalbą
Netoliese gyvena ne viena lietuvių šeima su vaikais. Mamos tarpusavyje bendrauja, susidraugavo ir vaikai. Viena kitai padeda, pasaugo vaikus, kol apsiperka parduotuvėje.
„Su trimis šeimomis bendrauju nuolat, jos gyvena kaimynystėje. Dar su dviem susitinkame dažnai. Jei nesimatome kelias dienas, vaikai pasiilgsta savo draugų. Dar dvi tris šeimas susitinku paplūdimyje ar parduotuvėje, pasikalbame. Dažniausiai mamos atostogauja su mažais vaikais, o tėčiai dirba Lietuvoje. Bet Tenerifėje pažįstu šeimą, kurios ir mama, ir tėtis pasiėmė vaikų priežiūros atostogas ir abu augina du pametinukus“, – pasakoja lietuvė.
Asta jau įprato aplink girdėti lietuvių kalbą – parduotuvėje, kavinėje, paplūdimyje. Kai kurie atvažiuoja paatostogauti kelias savaites, kai kurie pasilieka ir visai žiemai. Yra ir dirbančių lietuvių, turinčių nedidelius verslus, ypač nekilnojamojo turto srities. Asta su dėkingumu prisimena nuoširdžiai bendraujančią lietuvių porą Martyną ir Urtę, kurie padėjo išsinuomoti apartamentus ir nuolat domisi, kaip sekasi, ar viskas gerai, rūpinasi laisvalaikio pramogomis. Deja, apie kitus lietuvius ji to negali pasakyti.
„Kai anksčiau girdėdavau neigiamų atsiliepimų apie mūsų emigrantus Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje, negalėjau tuo patikėti, bet dabar įsitikinau, kad tai tiesa. Jei man kyla kokių nors klausimų, geriau į tautiečius nesikreipti – stengsis ne padėti, o išspausti kuo daugiau eurų. Jei nežinau, kaip nuvažiuoti į kitą miestą, nepasakys, kad važiuok autobusu už 4 eurus, bet siūlys savo paslaugas ir bandys išpešti iš manęs 15 eurų. Dabar jau žinau, kad pagalbos turiu prašyti ne saviškių, o ispanų“, – apgailestauja Asta.


Kainos kaip Lietuvoje
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad žiemą praleisti Kanarų saloje yra didelė prabanga ir tik pasiturintys žmonės gali taip elgtis. Tačiau suskaičiavus visas šaltojo sezono išlaidas Lietuvoje paaiškėtų, kad pasimėgauti šilta Tenerifės saule gali sau leisti ne tik turtingieji.
„Jei tektų nuomotis butą Lietuvoje ir dar mokėti didelius žiemos mokesčius, išlaidos būtų panašios kaip Tenerifės saloje“, – tvirtina ir Asta. Ji sako, kad dviejų miegamųjų apartamentus 20–60 butų name su bend­ru baseinu galima išsinuomoti mėnesiui už 500 eurų be jokių papildomų mokesčių.
„Jei norisi ramybės, galima išsinuomoti pigesnius apartamentus toliau nuo pakrantės, kalnuose, kur baseinu tektų dalytis tik su keliais kaimynais. Tačiau parduotuvės ir jūra toli, tektų nuomotis automobilį. Aš norėjau gyventi arčiau centro, kur daug žmonių, arti parduotuvės. Man reikia bendravimo, nenorėjau užsidaryti viloje su vaikais“, – tvirtina Asta.


Vaikai sveiki ir užsigrūdinę
Atvažiavęs į Tenerifę pirmomis savaitėmis sūnus labai kosėjo, kaip Asta sako, išsivalė visus plaučius. Paskui kosulys praėjo ir daugiau nesikartojo – pamirštos visos lietuviškos žiemos slogos.
„Jei mūsų mamų bendrijoje vienas vaikas suserga, visos puolame padėti. Nors čia netrūksta medicinos įstaigų – valstybinių ir privačių, lengvai išgydome vaikus ir pačios. Darome labai paprastai – leidžiame vaikui pabėgioti basomis ant saulės įkaitinto juodojo smėlio ir pakvėpuoti druskos prisigėrusio vandenyno oro. Vaikas greitai pasveiksta“, – tikina mama.
Astos manymu, lietuviškos žiemos naudingos tada, kai lauke galima pramogauti, žaisti sniegu. Bet kai labai šalta ar drėgna, vaikai beveik visą laiką praleidžia namuose, todėl nesigrūdina ir nelieka jokių šio sezono privalumų. Be to, sūnus iš darželio parsineša įvairių ligų. O Tenerifėje vaikai labai užsigrūdino – šeima dažnai eina pasivaikščioti į kalnus, kasdien maudosi vandenyne ir baseine, kur vanduo po pietų įšyla maždaug iki 20 laipsnių. Lietuviams tokios temperatūros vanduo atrodo šiltas kaip Baltijos jūroje. Ispanai nesimaudo, nes jiems per šalta, tik deginasi prie baseino.
Asta priprato ir prie juodojo Tenerifės smėlio. Kai nuvažiavo į baltojo smėlio, atvežto iš Sacharos ir labai vertinamo vietinių, paplūdimius, Astai jie jau atrodė keistai.


Dukrelė išmoko vaikščioti
Asta planavo Tenerifėje praleisti du mėnesius, bet prasitęsė žiemos atostogas dar mėnesiui. Jai tikrai nenusibodo. Pas ją atvažiuoja pasisvečiuoti draugų, lankėsi ir tėvai, kuriems pasidarė ramiau, kai įsitikino, kad dukra su anūkais gyvena saugiai, smagiai. „Pasiilgstu tik šeimos. Jei vyras ir vyresnioji dukra galėtų gyventi kartu, būčiau labai laiminga“, – tikina Asta.
Atvykusi į Tenerifę prieš Naujuosius, Asta 10 mėnesių dukrelę atsivežė ant rankų. Dabar ji jau išmoko vaikščioti – pirmuosius žingsnius žengė Tenerifėje. „Visus svarbius šeimos įvykius filmuoju, siunčiu tėčiui ir seneliams“, – sako mama.
Asta Blažinskienė ketina kitais metais vėl praleisti žiemą Puerto de Santjage. Vietos keisti nenorėtų, nes jai labai patiko tylus, nekomercinis miestelis, kuriame daugiau vietinės kultūros, o ne turistų. Puerto de Santjagas įsikūręs ant vandenyno kranto prie įspūdingo grožio uolų, tolumoje matyti Teidės ugnikalnis. Asta jau nusipirko ispanų kalbos žodyną, kad išmoktų susikalbėti su vietiniais, nors ir dabar parduotuvėje pagrindinius žodžius taria ispaniškai.
Lietuvei kirba mintis, kaip organizuoti savo darbą, kad kasmet kelis žiemos mėnesius galėtų praleisti šiltame krašte. „Esu personalo valdymo specialistė, ugdančioji vadovė. Kol kas dar neturiu konkrečios vizijos, kaip galėčiau dirbti nuotoliniu būdu, bet jau pradedu apie tai galvoti“, – tvirtina A. Blažinskienė.

Mažiau...

tenerifėjeĮkvėpimo žemė: Ir kaliausė gali būti meno kūrinys

Eglė Leonovienė

Iškelta vyšnioje, įbesta saulėgrąžų lysvėje ar kukurūzų lauke kaliausė – saulėtos vasaros, jokiu būdu ne šaltojo sezono požymis. Taip ne laiku ją prisiminti mus paskatino Pasvalio rankdarbių klubo „Kraitė“ moterys: kaliausė – šio klubo simbolis.

Sveikatos alėja: Intelektas + emocijos = sėkmė

Dalia Urbonienė

Aukštas žmogaus intelektas nuo seno laikomas kone jo kokybės ženklu. Bet neretai pasitaiko, kad koks nors protingas žmogus gyvenime taip nieko ypatingo nepasiekia. Vadinasi, be intelekto, jam kažko dar labai svarbaus pristigo. Ir buvo „atrastas“ emocinis intelektas, apie kurio svarbą kalbamės su psichologe Edita Kuogiene.

Šeimos stalui: Skani nuodėmė

Daiva Kovzan

Vieni sako, kad spurgos – labai nesveikos, kiti – kad svetimos, iš slavų atkeliavusios (iš tikrųjų spurgų išradėjai yra olandai), tačiau visi sutinka – užtat kokios skanios! Nors kiekviena spurga turi apie 200 kalorijų, o norėdami jas sudeginti turėtume bėgioti apie 20 minučių arba vaikščioti 54 minutes, bala nematė tų pavojų! Per Užgavėnes verčiau pasekime lenkais, kurie tiki: jei Riebųjį ketvirtadienį nesuvalgysi nė vienos spurgos, nesiseks visus metus.

Žalioji oazė: Gražuolis nemaloniu kvapu

Rita Šemelytė

Žiemos pabaigoje Kauno botanikos sodas pasipuošė egzotišku gražuoliu – pražydo leopardinis amorfofalas. Apie retą augalą pasakoja oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.