„Ūkininko patarėjas“ Nr. 41, 2014 m. balandžio 10 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Paukštininkystėje verslą padarė... įrangos gamintojai


Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Pasibaigus ES valstybių paukštynų rekonstrukcijų pratęsimo terminui (2012 m. liepos 31 d.), iš vienuolikos šalių, neskubančių vykdyti Europos Komisijos (EK) nuostatų, susitvarkė tik Latvija ir Bulgarija. Tačiau nuo 2013-ųjų EK net nebeinformuoja, kokios šalys ir kada baigė ar nebaigė modernizuoti paukštides. Dabar ES rinkoje be jokių trukdžių tiekiama visų šalių ir visų paukštynų produkcija! Lietuva, įpratusi besąlygiškai vykdyti ES direktyvas, paukštininkystės ūkių (mėsinių ir dedeklių) modernizavimą siejo su sunkmečio pabaiga. Deja, investicijos į įrangą tik susilpnino šalies paukštynų tarptautinį konkurencingumą.

Plačiau...

Abejonės pasitvirtino
Laikantis ET direktyvos nuostatų, įsigaliojusių dar 1999 m., visų ES šalių paukštynai iki 2012 m. sausio 1 d. privalėjo rekonstruoti paukštides, kaip to reikalauja paukščių gerovės nuostatos. Atėjus lemtingajai datai 11 ES valstybių – Belgija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Latvija, Lenkija, Ispanija, Portugalija, Rumunija ir Prancūzija su Italija EK net nepateikė dedeklių laikytojų sąrašų, pareiškė, jog reikalaujamos rekonstrukcijos paukštynuose įvykdyti nespės. EK nusprendė, kad nepagerintuose narvuose laikyti dedekles galima ne ilgiau kaip iki 2012 m. liepos 31 d., o surinktų kiaušinių realizuoti negalima, juos būtina perdirbti į kiaušinių produktus. (Buvo paskaičiuota, jog ES mastu apie 32 mln. dedeklių laikomos nepagerintuose narvuose ir kasdien bus surenkama apie 30 mln. kiaušinių.) Taip pat EK įsipareigojo vykdyti atitinkamą kontrolę ir taikyti nuobaudas reikalavimų neįgyvendinusioms valstybėms.
Tuo metu Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas Vytautas Tėvelis stebėjosi netikėtu rekonstrukcijos laiko pratęsimu, nepatenkinti buvo ir daug investavę vokiečiai, olandai, skandinavai, kitos šalys.
„Kadangi Lietuva įpratusi ES direktyvas vykdyti besąlygiškai, teko verstis per galvą, kad rekonstrukcijas baigtume greičiau, – kalbėjo V. Tėvelis. – Daugelis valstybių netikėjo, jog EK nustatytas rekonstrukcijų pratęsimo terminas galutinis ir kad paukštynai bus kontroliuojami.“
Abejonės pasitvirtino su kaupu: pasibaigus paukštynų rekonstrukcijų pratęsimo terminui, iš minėtų šalių susitvarkė tik Latvija ir Bulgarija. Buvo kalbama, kad nepaklusnioms valstybėms bus taikomos atitinkamos sankcijos, tačiau, pasak LPA prezidento, nuo 2013 m. EK nebeteikia jokios informacijos, nei kas, nei kada baigė rekonstruoti paukštides. Kaip buvo iki rekonstrukcijų, taip ir dabar, visų ES paukštynų produkcija Europos rinkoje tiekiama laisvai. Nors Lietuvos statistikos departamentas teigia, kad pastaraisiais metais paukštienos ir kiaušinių vartojimas padidėjo du kartus, tačiau paukštininkystės sektorius nesijaučia ant pakilimo bangos.


Ekonomika nepatraukli
Taigi moderniose šalies paukštidėse dedeklės ir broileriai gyvena mažiausiai dvejus metus. Kokių pakitimų gerąja linkme sulaukė šis sektorius?
Pasak LPA prezidento V. Tėvelio, dauguma problemų išliko (PVM dydis, skolos bankams, įtampa dėl grūdų ir lesalų kainų, nepinganti energetika, nelygiavertis konkurencingumas, didėjantys mokesčiai valstybei, nepagrįsti aplinkosauginiai reikalavimai). Prisidėjo ir nelauktų: dedeklių skaičius sumažėjo maždaug 25 proc., kiaušinių savikaina padidėjo apie 15 proc. ir tik pernai jų surinkta 2 proc. daugiau nei ankstesniaisiais metais. Tas pats ir su paukštienos skerdiena: gamyba padidėjo maždaug 2 proc. Tačiau šis progresas siejasi su naujų tvartų statyba ir paukščių skaičiaus didinimu.
„Kiekvieno paukštyno finansinė padėtis skirtinga ir investicijos atsipirks negreitai. Be to, gavusieji ES paramą, prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus pen­­­keriems metams, – V. Tėve­lis apibūdino esamą situaciją. – Galima daryti išvadas: pirma, šio perversmo reikėjo gaminantiesiems paukštynams modernias įrangas. Antra, kai Lietuva į bet kokią ES akciją metasi pirmutinė, gamybai atsiranda aibė trukdžių, kurie į bankrotą gal ir nenuvaro, bet ir atsipūsti neleidžia.“
Šiuo metu paukštienos skerdiena šalyje užima vos ne pusę viso mėsos sektoriaus, tačiau nelygiavertė konkurencija su pigesne lenkiška produkcija kišenių nepapildo.
Anot LPA prezidento, ar lenkai susitvarkė paukštynus – nežinia, bet jų produkcija sudaro per 60 proc. bendro paukštienos mėsos ir kiaušinių importo į Lietuvą. Lenkija pagamina gal 10 kartų daugiau paukštininkystės produktų, pasinaudoja pas mus esančiu PVM dydžiu ir šalies prekybos centrus užverčia pigia produkcija. Nereikia pamiršti ir iki šiol nenuslopintos šešėlinės prekybos paukštienos produktais.


Kainų politika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai visi šalies paukštynai (vištos, kalakutai, antys, žąsys ir kt.) pagamino 80-80,5 tūkst. t mėsos. Reikėtų pridėti dar 15-20 tūkst. t, gal ir daugiau, nes ne visos bendrovės ar smulkesni ūkiai pateikia statistikai duomenis. Paukštienos eksportuota apie 43 tūkst. t, kiaušinių 194 mln., o surinkta (pagal statistiką) 788 mln. Pridėjus ir mažesnių paukštynų produkciją tikėtina, kad kiaušinių surinkta per milijardą.
„Kada atsipirks investicijos, priklauso nuo produkcijos kainų. Deja, jos kaip buvo, taip ir išliko vienos mažiausių, o gamybos sąnaudos – vienos didžiausių ES, – tvirtino LPA prezidentas. – Mūsų paukštiena yra 20 proc. pigesnė už ES vidutinę realizacijos kainą. Ji tik 6-8 proc. brangesnė už lenkišką, bet pagal kainų dydį ES eilėje esame priešpaskutiniai, prieš Lenkiją. Kiaušiniai irgi apie 10 proc. pigesni už vidutinę ES kainą“, - teigė „ŪP“ pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad nemažai lėšų teks skirti gamybos ir produktų perdirbimo technologijoms atnaujinti, nes nė viena gyvulininkystės šaka įrangos (lesinimas, ventiliacija, skerdyklos, kiaušinių surinkimo linijos ir kt.) nenaudoja taip intensyviai kaip paukštininkystė: 6 dienas per savaitę ir po 16 val. kas dieną.
Tikėtina, kad 2014-2020 metais ūkių plėtra bus sudėtinga ir jei pasaulinės grūdų kainos kils, daugelis ūkių šio verslo atsisakys. Paukštininkystė agroverslininkus domina tik tada, kai pinga grūdai.


versES parama mažės?
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) apsilankę Lietuvos grūdų perdirbėjų ir Lietuvos paukštininkystės asociacijų atstovai išsakė šių pramonės šakų problemas ir domėjosi 2014-2020 metų perspektyvomis. Kadangi naujajai Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programai lėšų bus skirta mažiau, planuojamas ir ES struktūrinės paramos mažinimas investicijoms, susijusioms su žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara. Praėjusiu 2007-2013 metų laikotarpiu šioms investicijoms buvo skirta 511 mln. Lt, dabar kalbama tik apie 390 mln. Lt. Paramos intensyvumas sieks 40 proc., o didelėms perdirbimo įmonėms jis tikriausiai bus mažinamas per pusę.
ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė „ŪP“ teigė, kad su produkcijos perdirbimu susijusi paramos suma projektui ir laikotarpiui bei sąlygos jai gauti dar tikslinamos veiklos priemonių „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir ,,Parama investicijoms, susijusioms su Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų perdirbimu, rinkodara ir/ar plėtra“ įgyvendinimo taisyklėse. Jose bus sukonkretinta galimybė, kada vykdantieji paukštininkystės veiklą galės pakartotinai kreiptis paramos.
Specialistė pateikia ir kitą paukštininkystės plėtros variantą pagal priemones „Investicijos į materialųjį turtą“ ir „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kur numatyta taikyti didžiausią galimą, iki 50 proc., paramos intensyvumą. Paramos lėšomis numatoma finansuoti nekilnojamojo turto statybos ir (arba) gerinimo išlaidas; naujų įrenginių ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidas, neviršijančias to turto rinkos vertės; investicijas į nematerialųjį turtą; bendrąsias išlaidas.
„Iš tikrųjų, numatomas ES paramos mažinimas iš anksto užprogramuoja lėšų stoką inovacijoms, konkurencingumo sumažėjimą, palyginti su didžiųjų šalių įmonėmis ir rinkomis. Be ES investicijų paukščių auginimo ir paukštienos perdirbimo technologijų atsipirkimo laikas bus ilgas, – kalbėjo LPA prezidentas V. Tėvelis. – Lietuvoje paukštininkystė neignoruojama, bet dėmesio mažiau nei galvijininkystei ar kiaulininkystei. Kol kas gamybai jokių lengvatų nėra, nebent nuo 2015 m. ūkiai galės naudotis neakciziniu žymėtuoju dyzelinu.“

Mažiau...

versląĮminė gerų bičių paslaptį

Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Karves laikome, kad melžtume pieną, bites – kad jos neštų medų. Panevėžietį bitininką Zenoną Vezbergą visą gyvenimą lydi bitės. Patyręs bičiulis, užsiimantis bičių šeimų ir bičių motinėlių veisimu, gali duoti ne vieną patarimą, kaip prižiūrėti ir kaip „įdarbinti“ biteles, kad jos duotų kuo daugiau naudos.

„Draugystės“ soduose – pavasariniai pykčio žiedai

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Yra žmonių, kurie gali ilgam „įdarbinti“ įvairių tarnybų darbuotojus tam, kad šie tirtų įvairius jų skundus. Taip palaikomas prokuratūros, teismų, valdininkų, žurnalistų užimtumas. Šio rašinio autorius po laikraščio skaitytojos skundo pakalbino būrį žmonių, kurie išdėstė begales samprotavimų, pateikė įvairių argumentų, tačiau galutinis rezultatas – grįžimas prie to paties išeities taško.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.