„Ūkininko patarėjas“ Nr. 46, 2014 m. balandžio 22 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

„Orlen Lietuva“: kas susargdino, tas ir išgydytų?


Valdančiosios koalicijos narių nuomone, nuostolingai dirbančios Mažeikių naftos produktų gamyklos strateginių investuotojų lenkų nereikia keisti nenuspėjamais rusais


Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas


Iš pradžių negarsios kalbos apie Mažeikių naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ patiriamus sunkumus dabar jau virto grėsmingu nuosprendžiu, kad lenkų kapitalo įmonės padėtis katastrofiška, ji 40 proc. sumažino gamybos apimtis ir rengiasi masiškai atleisti darbuotojus.

Teigiama, kad „Orlen Lietuvą“ nusmukdė amerikietiška skalūnų naftos revoliucija. Vyriausybė svarsto, kaip padėti pagrindinei valstybės biudžeto maitintojai, Seimas rytoj irgi aptarinės naftos perdirbimo įmonės likimą.
„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo politikų ir geologijos ekspertų, ar gelbstint svarbiausią Šiaurės Vakarų Lietuvos darbdavį netiktų anoniminių alkoholikų šūkis „Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“: galbūt verta patiems išgauti skalūnų naftą, kurios Lietuvoje tikrai yra, ir ją perdirbti Mažeikiuose vietoj rusiškos iš Uralo?

Plačiau...

Skęsta masiškai
„Trečiadienį (balandžio 23 d.) rengiame Energetikos komisijos posėdį, dalyvaus „Orlen Lietuvos“, įvairių ministerijų atstovai. Spręsime, kas darosi gamykloje ir kokios pagalbos jai reikėtų. Gal ir Ekonomikos komitetas vėliau svarstys kokią nors būtiną įstatymų pataisą“, - „ŪP“ sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys.
Jo nuomone, pirmiausia reikia aiškiai suvokti, kad ne viena „Orlen Lietuva“ grimzta į dugną – nuosmukį patiria visos Europos naftos perdirbimo įmonės: amerikietiškos skalūnų naftos proveržis į rinkas nusmukdė europietiškos produkcijos kainų ir savikainų skirtumą.


orlenAbi įmonės savos
„Tokie reiškiniai – periodiški. Pasikartoja kas 10-15 metų. Tada naftos perdirbimo įmonėms ateina „juodos dienos“. Numanomus skalūnų naftos telkinius pirmiausia reikėtų surasti, išžvalgyti. Praeitų ne mažiau nei 5 metai, o Mažeikių įmonei reikia gelbėtis jau dabar. Svarstysime realistiškesnius būdus. „Orlen Lietuvos“ vadovybė prašo mažesnių tarifų geležinkeliais gabenamai bendrovės produkcijai. Bet „Lietuvos geležinkeliai“ – irgi mūsų įmonė, taip pat norinti užsidirbti pelno“, - apie sunkų uždavinį, kuris laukia Seimo narių, bandysiančių suderinti dviejų labai svarbių Lietuvos įmonių interesus, papasakojo Energetikos komisijos vadovas.


„Gazprom“ šaltas dušas
Anot K. Daukšio, naujo Mažeikių įmonės strateginio investuotojo paieškos nebūtų naudingos Lietuvai.
„Lenkų koncernas „PKN Orlen“ Mažeikių įmonei pertvarkyti, jos gamybiniams procesams modernizuoti išleido nemažai pinigų. Koncernui priklauso ne viena panaši įmonė, todėl bendromis jėgomis lenkai turėtų įveikti sunkumus. Reikėtų užmiršti mitus, kad atėjusi rusiška įmonė, atseit, turinti pigios naftos, nukonkuruotų aplinkui visus varžovus ir tarsi burtų lazdele mostelėjusi padarytų Mažeikių įmonę labai pelningą. Negi dar nepasimokėme iš „Lietuvos dujų“ privatizavimo istorijos, pamiršome, kaip Rusijos „Gazprom“ įsigijo mūsų įmonės akcijų – kol vyko derybos, buvo žadamos pasakiškos sąlygos, o dabar už rusiškas gamtines dujas mokame bene brangiausiai Europoje“, - tikino K. Daukšys.


Neperžengiama ekonominė riba
„Jeigu Lietuvos skalūnų naftos kainos būtų amerikietiškos, tada pirmyn. Deja, tik amerikiečiai sugeba išgauti skalūnų naftą pigiau nei 85 doleriai už statinę (159 litrus). Meksika bandė, kinai mėgino. Nesėkmingai. Visi suklumpa jau per pirminę gavybos stadiją“, - „ŪP“ teigė Vilniaus universiteto profesorius, Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Saulius Šliaupa.
Profesorius paaiškino, kad Lietuvoje, Karaliaučiuje ir Lenkijoje aptinkama nafta susidarė iš skalūnų, bet dalis jos (daug didesnė) liko „įkalinta“ tose uolienose.
„Kol kas nematau jokių galimybių, kad Lietuvai apsimokėtų siurbti naftą iš skalūnų. Žaliavos kaina - griežta ekonominė riba, kurios negalima tiesiog imti ir peržengti. „Orlen Lietuva“ ir mūsų valdžia turėtų kitaip gaivinti įmonę“, - svarstė žemės gelmių žinovas S. Šliaupa.


 
Mažiau...

IMG_3620Atskleista tik ledkalnio viršūnė

Beveik pusmetį tyrusi buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės veiklą energetikos sektoriuje Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujama laikinoji komisija baigė darbą. Po audringų, neretai į insinuacijų lankas nuklydusių diskusijų, įvairiausių kaltinimų Seimas pritarė jos išvadoms.
Ką jos atskleidė ir kodėl joms taip įnirtingai priešinosi buvę valdantieji? Apie tai su Seimo laikinosios komisijos pirmininku Artūru SKARDŽIUMI kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS.

Nėra rapsų, nėra problemos…

iIKP4WQ73[1]Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Europos Komisijai (EK) dvejiem metams uždraudus rapsų sėklas apdoroti nikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčiais beicais, šalies bitininkai netveria džiaugsmu: jų bitelės bus sveikesnės. Tačiau rapsų augintojai liko nusivylę, nes minėti beicai yra efektyviausia ir bene vienintelė apsisaugojimo nuo spragių priemonė. Žemdirbiai ir bitininkai atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Pastarieji pamiršo, kad nepasėjus kelių šimtų tūkstančių hektarų rapsų net ir sveikoms bitelėms ganyklų pritrūks.
Kadangi sprendimus pri­imančios atsakingos institucijos linkusios likti nuošalyje, žemdirbiai pasimetę: turimos vasarinių rapsų sėklos sėti negalima, kur ją dėti – nežinia, o tinkamais beicais neapdorotų sėklų pirkti neapsimoka.

IMG_1305Jaunieji ūkininkai matuojasi savivaldą

Solveiga POTAPOVIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS), niekaip nerandanti bendros kalbos su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga (LJŪRS), imasi puoselėti neseniai sukurtą naują organizaciją. LJŪJS valdybos nariai susitiko su žemės ūkio viceministru Mindaugu Kuklieriumi ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento specialistais Jonu Pupiu bei Sigitu Miškiniu. Diskusijoje buvo aptarta visa Europos Sąjungos ir Lietuvos agropolitika, liečianti jaunuosius ūkininkus.

kupbok02Medžioklės bokštelio detektyvą užbaigė teismas

Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Medžiotojų bendruomenė nuo seno žinoma gražiu sutarimu ir tarpusavio sugyvenimu, bet kartais nutinka neįtikėtinų istorijų. Kupiškio rajone beveik pusantrų metų buvo narpliojamos medžioklės bokštelio vagystės kaltininko paieškos peripetijos, kol galiausiai po įvairių teisėtvarkos institucijų įsikišimo pavyko padėti galutinį tašką negražioje istorijoje. Atrodo, kad ir į dviejų medžiotojų kolektyvų tarpusavio santykius sugrįš darna.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.