„Ūkininko patarėjas“ Nr. 48, 2014 m. balandžio 26 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Rūmai iš peties kirs „įsisiautėjusiam“ politikui


Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Planuojamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) biudžetas – 6,804 mlrd. Lt (ES dalis – 5,569 mlrd. Lt, nacionalinis įnašas – 1,235 mlrd. Lt). Palyginti su 2007-2013 metų KPP, Lietuvos kaimas per ateinančius 7 metus gaus milijardu litų (16 proc.) mažiau paramos. Todėl žemdirbių savivaldai labai rūpi, kad tie pinigai būti kuo racionaliau paskirstyti. Šią savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pareigūnais tris su puse valandos aptarinėjo kiekvieną KPP skyrių ir priemonę. Ne mažiau sunkus buvo ir antrasis Rūmų tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas – kaip sutramdyti įsisiautėjusį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Saulių Bucevičių, kuris, anot ŽŪR vadovybės, nori iš Rūmų atimti valstybės suteikiamą paramą.

Plačiau...

Pjauna naudingą šaką
ŽŪM sudarytą KPP projektą pristatė ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, jai padėjo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius.
Tarybos nariams entuziastingai pritariant, J. Stakėnienė pranešė, kad numatoma 50 proc. mažiau lėšų skirti žiniasklaidos informacijai apie KPP, nors, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos duomenimis, kaimo bendruomenės, žemdirbiai, agroverslininkai apie galimybes pasinaudoti europiniais struktūriniais fondais daugiausia sužino iš regioninės ir specializuotos agrarinės spaudos.


posedisDaug triukšmo dėl mažų paukštelių
Posėdžio dalyviai nemažai sugaišo svarstydami, ar ne per daug lėšų KPP numato paukštelių (meldinių nendrinukių) buveinėms Lietuvoje išsaugoti. Ornitologai nustatė, kad Lietuvoje iš viso peri 150 porų šių paukščių. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas S. Jasius paaiškino, kad į pirminį KPP projektą įsivėlė klaida, meldinių nendrinukių rūšiai neleis išnykti ne 8 mln. Lt, bet tik 1 mln. Lt. Iš 2014-2020 metų KPP naujovių viena - labai svarbi provincijos gyventojams, norintiems pasikeisti sveikatai kenksmingus asbesto stogus – prašymus atnaujinti stogus galės pateikti pareiškėjai iš vietovių, kuriose gyvena iki tūkstančio žmonių (anksčiau tokios paramos galėjo tikėtis didesnių (iki 6 tūkst. gyventojų) administracinių vienetų atstovai).


Sutaupyti pinigai - melioracijai
Taryba nutarė prašyti, kad patikslinus KPP projektą sutaupyti pinigai būtų skirti melioracijai. ŽŪR vadovybė dar ketina susitikti su premjeru Algirdu Butkevičiumi pasiaiškinti, ar nesikeis nacionalinė KPP dalis. Kadangi KPP gaires taryba svarstė ilgiau nei ketino tam skirti laiko, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša kaip įgudę restorano padavėjai išalkusiems kolegoms bei svečiams iš sostinės nešiojo karštos kavos puodelius, padėklus su sausainiais.


Nesivaldantis Seimo narys
Gerokai sunkiau Rūmams sekasi bendradarbiauti su Seimo Kaimo reikalų komitetu, ypač su KRK pirmininku „darbiečiu“ S. Bucevičiumi. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas perskaitė keliuose laikraščiuose ir interneto portaluose paskelbtus agentūrai BNS išsakytus S. Bucevičiaus įžeidimus Rūmams. „Jiems rei­kia nuimti finansavimą, jie nereikalingi, nes bendrovių aso­ciacija, Ūkininkų sąjunga ir šeimos ūkių bendruomenė nusišalina nuo bet kurio sprendimo. Tas struktūras vienijantys Že­mės ūkio rūmai turėjo juos visus išsikviesti, išgryninti pozicijas ir tą nuomonę atiduoti mums, politikams“, - nesivaldė S. Bucevičius.


Kantrybės taurė perpildyta
S. Bucevičiaus iniciatyva balandžio 11 d. KRK jau svarstė Rūmų veiklą, gegužės 15 d. toliau ketina ieškoti „įrodymų“, kad ŽŪR „veltui gauna valstybės paramą“. Rūmų taryba nusprendė ilgiau nekentėti. Kiaulių augintojų asociacijos direktorius A. Baravykas pasiūlė „iš peties“ kirsti apie žemės ūkį nelabai išmanančiam S. Bucevičiui. „Jeigu jis ir toliau nepagrįstai kišis į Rūmų reikalus, turime atkreipti valstybės įstaigų dėmesį, kokia S. Bucevičiaus kompetencija“, - sakė A. Baravykas.
ŽŪR taryba nusprendė nusiųsti valdžios institucijoms Rūmų organizacijų vadovų pasirašytą griežtą reikalavimą įvertinti S. Bucevičiaus elgesį.


Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

Mažiau...

rumaiParduotas gintaras grįžta į Lietuvą

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Už tai, kad jau kelerius metus iš dėžučių traukiame užmirštus močiučių gintarinius karolius ir brangiai juos parduodame supirktuvėse, galima padėkoti kinams. Tai jų šalyje kol kas nesibaigia gintaro bumas. Ir kol jų pirkliai suka Baltijos jūros valstybių link, tol lietuviai gali pasipelnyti iš ne vienuose namuose sukauptų gintaro atsargų. Gintaro kaina per pastarąjį dešimtmetį šoktelėjo beveik dešimt  kartų. Bet – dėmesio: ekspertai nepataria parduoti gintaro, ypač senovinio. Ir ne tik todėl, kad prognozuojamas dar didesnis jo kainos kilimas, bet ir dėl jo energetinės vertės. Maža to, net ir kažkada parduotą gintarą jo žinovai bando susigrąžinti į namus – į Lietuvą iš Kuveito grįžo ir nuo gegužės vidurio Nidoje jau bus eksponuojamas pats didžiausias gintaro luitas, sveriantis 3,8 kilogramo!

judraEgzotika šiandien, įprasta rytoj

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Judra – jau Lietuvoje, deja, nebeauginamų linų piktžolė. Tačiau nekultūriniai augalai savo savybėmis, tiek maistinėmis, tiek gydomosiomis, neretai pranoksta laukuose gražiai derančiuosius.
Judras puoselėja Alytaus rajono Kalesninkų kaime ūkininkaujantis fizikos mokslų daktaras Alfonsas Peckus. Iš kelių dešimčių hektarų judrų nukultas sėklas mokslininkas parduoda vienintelei aliejaus spaudyklai, įsikūrusiai Vilniaus rajone, Valčiūnų kaime.

Žaliosios energetikos strategija nekeičiama

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ ataskaitiniame susirinkime, kuris vyko Aleksandro Stulginskio universitete (Kauno r.), deklaruota, kad asociacija sėkmingai baigė pradinį plėtros etapą. Jau beveik trečdalis visos centralizuotos šilumos Lietuvoje gaminama iš biokuro. Pažymėtina, kad biokuras naudojamas ir kogeneracinei gamybai, t.y. kai kartu gaminama šiluma ir elekt­ros energija. Asociacijos nariai sutarė ir toliau skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių (visų pirma – biomasės) panaudojimą energetikoje kaip alternatyvą importuojamam iškastiniam kurui.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.