„Ūkininko patarėjas“ Nr. 85, 2014 m. liepos 26 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

kiaules Vaidos LesciauskaitesMaras „Idavangoje“: nelaimė ar diversija?

Dėl bendrovėje „Idavang“ masinio afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio, kurio užkratas, kaip įtariama, galėjo būti tyčinis, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad beveik dvidešimt tūkstančių bendrovės „Idavang“ kiaulių maru Ignalinos rajone buvo užkrėsta piktybiškai, galėtume teigti, kad kažkas turėjo interesą sunaikinti visą Lietuvos kiaulininkystės sektorių. Danijos kapitalo bendrovė iš viso turi dešimties padalinių skirtinguose mūsų šalies kampeliuose tinklą, į juos ir į klientų mėsos perdirbimo įmones bei jų skerdyklas nuolat vežami gyvuliai iš užkrėstų Ignalinos rajone esančių Rupinskų fermų. Taigi norint atlikti tokį nusikalstamą aktą, tam geresnės bendrovės Lietuvoje nerasi.

„Made in Pabrade“ užvažiavo ant akmens

Ūkininkai moka už šykštumą ir neapdairumą

Gali nudegti, norėdamas ir gerą prekę turėti, ir mažai už ją mokėti. Vienam Skuodo r. ūkininkui šienapjūtės įkarštyje sulūžo išsimokėtinai pirkta nebrangi šienapjovė. Žmogus kreipėsi į „Ūkininko patarėją“ guosdamasis, kad atsisakoma priimti techniką garantiniam remontui. Pardavėjų teigimu, šienapjovė sulūžo užvažiavusi ant akmens. Lygiai tokių pat „ant akmens užvažiavusių“ šienapjovių šią vasarą netrūko ne tik Skuodo, bet ir Šilalės, Šilutės bei kituose Žemaitijos rajonuose. Į kampą įvarytas skuodiškis ūkininkas klausė, ar jam mokėti likusią kainos dalį už techniką, jeigu jis girdėjęs, kad tokios „užsieninės“ šienapjovės apskritai neegzistuojančios…
Šio rašinio autorius dėl kokio netiksliai parašyto žodžio nenorėtų beprasmiškai bylinėtis su pigių šienapjovių pardavėjais iš vieno Žemaitijos rajono ir jų neįvardys. Pasistengsime pateikti ūkininkams naudingų patarimų, kurie padėtų nesusivilioti pigiais, nežinia kur gamintais darbo įrankiais.

Lietuvis žemdirbys traktoriaus niekam neskolins?

Teigiama, kad tarpukariu Lietuvos žemės ūkis suklestėjo dėl stiprios kooperacijos. Jau 1926 m. turėjome 1410 kooperatyvų ir 310 kooperatinių pieninių. Dabar žemės ūkio kooperatinių bendrovių šimtą kartų mažiau. Praktiškai nuo nepriklausomybės atkūrimo visos Vyriausybės garsiai, iškilmingai įsipareigodavo gaivinti, skatinti kooperaciją, tačiau tai tebūdavo tik gražūs žodžiai. Savotišką meškos paslaugą kooperacijai daro žemės ūkio technikos, trąšų pardavėjai, kuriems gerokai naudingiau, kad žemdirbiai, negalvodami apie ekonominę naudą, pirktų kuo daugiau brangių traktorių, javų kombainų, trąšų barstytuvų, užuot susikooperavę ir dalijęsi bendruomeniniu kombainu kaip Vakarų Europoje – ten vieno derliaus dorojimo technikos egzemplioriaus dažniausiai užtenka visam kaimui.
„Ūkininko patarėjas“ šį šeštadienį klausia visuomenės: „Kas labiausiai stabdo lietuviškos kooperacijos plėtrą – abejinga valdžia ar kuo daugiau žemdirbiams skirtų europinių lėšų norinčios gauti žemės ūkio aptarnavimo bendrovės?“­

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.