„Ūkininko patarėjas“ Nr. 97, 2014 m. rugpjūčio 23 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Grynieji pinigai – korupcijos talkininkai ar pasirinkimo laisvė

Užsimojusi pakirpti sparnus šešėlinei ekonomikai ir korupcijai, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja siū­lo ko­mer­ci­ne ar ūki­ne veik­la besiverčiantiems ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims užd­raus­ti at­sis­kai­ty­ti 5 tūkst. eu­rų (dau­giau nei 17 tūkst. li­tų) viršijančiomis gry­nų­jų pi­ni­gų su­mo­mis. Pa­pras­tiems gy­ven­to­jams šis apribojimas būtų švelnesnis – 15 tūkst. eu­rų (be­veik 52 tūkst. li­tų). Reakcija į šį projektą – nevienareikšmiška: vieni tai vadina pinigų plovimo pristabdymu, kiti – keliaklupsčiavimu bankams ir žmogaus teisių pažeidimu.

Agresoriai buvo vieningesni už aukas

Prieš 75 metus Maskvos ir Berlyno (arba Molotovo-Ribbentropo) suokalbio aukos buvo penkios valstybės (trys Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija) bei Rumunijos autonominė provincija Besarabija (dabar Moldovos Respublika), tačiau 1989 m. rugpjūčio 23-iąją, per pakto 50-ąsias metines, rankomis susikibo tik lietuviai, latviai ir estai. Buvęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo seniūnas, Baltijos kelio Kauno ruožo koordinatorius Aleksandras Abišala „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad 1989 m. sovietų KGB Baltijos kelią apibūdino kaip pačią blogiausią nacionalizmo ir separatizmo apraišką.
1939-1940 metais visi didieji pasaulio agresoriai – bolševikinė Sovietų Sąjunga, nacionalsocialistinė Vokietija, fašistinė Italija, imperinė Japonija – sugebėjo užgniaužti tarpusavio nesutarimus ir sudarė draugystės sutartis, kad sukurtų naująją pasaulio tvarką. O demokratinės valstybės (Didžioji Britanija, Prancūzija) ir tautos, kurios jautė, kad gali virsti Europos genėjimo skiedromis, nepajėgė ar nenorėjo sukurti karinių, politinių sąjungų.
„Ūkininko patarėjo“ pakalbintas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros vedėjas Zenonas Butkus tvirtina, kad Vakarų politikai šiandien elgiasi taip, kaip ir 1939-aisiais – dirba tik iki pietų, paskui pramogauja, atostogauja, vengia galvoti, kas bus kitas Rusijos grobis po Ukrainos, o Maskvos karo ir propagandos mašina veikia be pertraukų, todėl laimi.

Pienininkai sutiko apmaldyti savo apetitą

Rusijai užtrenkus duris maisto produktų importui iš „politiškai nedraugiškų“ šalių, mūsų pieno gamintojai pirmieji pajuto verslo rizikos skonį. Siekiant suvaldyti supirkimo kainų kritimą, ketvirtadienį perdirbėjai buvo pakviesti pas premjerą Algirdą Butkevičių. Derybos, kuriose dalyvavo embargo paliestos įmonės bei žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, buvo ilgos ir sunkios.
Galiausiai pienininkai pažadėjo: visą pieną supirks iš visų gamintojų, o supirkimo kainas kol kas mažins ne daugiau kaip 12 proc.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.