„Ūkininko patarėjas“ Nr. 146, 2014 m. gruodžio 18 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Algimanto SNARSKIO piešinys

Prieš maru užsikrėtusių šernų ataką – dar du milijonai eurų

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Vis nauji afrikinio kiaulių maro židiniai fiksuojami ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Nuo šių metų birželio iki dabar Latvijoje nustatytas 131 maro atvejis šernų kaimenėje ir 32 – kiaulių laikymo vietose; Lenkijoje – 25 židiniai laukinėje faunoje ir du – kiaulių laikymo vietose; Estijoje – 38 atvejai laukinėje faunoje, kiaulių laikymo vietose šis virusas nenustatytas. Mūsų šalyje šiemet patvirtinti 39 afrikinio maro atvejai šernams ir šeši – kiaulių ūkiuose. Kadangi Baltijos šalys yra tarsi buferinė Vakarų Europos zona, Europos Komisija Lietuvai paskyrė papildomai beveik 2 mln. eurų (6,691 mln. Lt) kovai su afrikinio maro plėtra, Estijai – 0,3 mln. eurų, Latvijai – 1,4 mln. eurų, Lenkijai – maždaug 3,1 mln. eurų.

Ar Lietuvai susiskaičiuoti vilkus ir lūšis yra „misija įmanoma”?

Linas BALČIAUSKAS, Laima BALČIAUSKIENĖ
Gamtos tyrimų centras

Paklauskite apie vilkų skaičių ūkininko, kurio avys ar galvijai buvo papjauti tiesiog ganykloje, ir įsiklausykite į jo balso intonacijas. Šių žmonių nuomonė apie vilkų skaičių labai skiriasi nuo „Baltijos vilko“ asociacijos. Nesutinka su oficialiu šių plėšrūnų skaičiaus įvertinimu ir medžiotojai. Nors pernai jau septintą kartą miškininkai ir medžiotojai, stebint nevyriausybininkams, atliko pilkių apskaitą – vienareikšmiško atsakymo apie vilkų skaičių negauta. Nė viena pusė nepatenkinta gautais rezultatais. Diskusijos dėl vilkų ir lūšių skaičiaus nesibaigia, apskaitų organizavimas yra neišvengiama problema organizatoriams. Todėl norime pasiūlyti medžiotojams, miškininkams ir kitiems būnantiems ir gyvenantiems arčiau gamtos žmonėms dalyvauti vertinant plėšrūnų paplitimo ir gausumo pokyčius.

Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė su mažaisiais konkurso dalyviais – Kauno r. Zapyškio pagrindinės mokyklos antrokais Emilija Domeikaite, Aurimu Akelaičiu, Luku Sluoksnaičiu, Greta Šmilyte.

Konkursas „Po Tėviškės dangum“ ugdo kaimo lyderius

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Kur stūksojo apgriuvusi šimtametė troba, dabar puikuojasi dailus mūrinukas, jame glaudžiasi vieniši seneliai. Apleistas pastatas po rekonstrukcijos virto Amatų centru, čia virte verda kultūrinis, bendruomeninis gyvenimas. Mokyklos stadionas neatpažįstamas: vietoje šabakštynais apaugusios laukymės raudonuoja bėgimo takai bei krepšinio aikštelės danga. Ir mokykla atsigavo – pagražėjo pastato išorė ir vidus. Senelis anksčiau arė arkliu, dabar – moderniu traktoriumi.
Ne vien šiuos Lietuvos kaimo pokyčius per 10 metų, kai šalis yra Europos Sąjungoje, fotografijomis vardija konkurso „Po Tėviškės dangum 2014“ dalyviai – 7-19 metų vaikai ir jaunuoliai, gyvenantys kaimuose, miesteliuose ir rajonų centruose.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.