„Ūkininko patarėjas“ Nr. 29, 2016 m. kovo 12 d.

0,45 € 0,30 €

Elektroninis leidinys

Vardiniai ordinai ir medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ nukaldinti Lietuvos monetų kalykloje.

Ordinai ir medaliai darbščiausiesiems

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Marijampolėje buvo pagerbti ir ordinais bei medaliais apdovanoti Lietuvos kaimui nusipelnę žmonės. Šiuos apdovanojimus 2010 m. įsteigė Aleksandro Stulginskio universitetas, ARVI įmonių grupė, Baltijos agroverslo institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kasmet iškilmingos šventės metu padėkojama tiems, kurių dėka mūsų kaimas šviesėja ir eina pirmyn. Kovo 10 d. vykusio minėjimo „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ metu įteikti trys ordinai ir penki medaliai bei trys Seimo medaliai.

Į kurią pusę liberalizuojama Lietuvos žemės rinka?

Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Prieš porą metų žemdirbiai grasino skųstis net Konstituciniam Teismui, jeigu Vyriausybė ir Seimas nesukurs patikimų saugiklių, ginančių dirbamos žemės nuomininkus nuo pinigingų savų ir užsienio žemgrobių. 2014 m. gegužę ūkininkų toks trokštamas naujas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas pagaliau įsigaliojo, bet šiandien vykdomoji valdžia užsimojo jį revizuoti. Kadangi turtingi užsieniečiai nepradėjo atakuoti Lietuvos žemės rinkos, kai kurie Vyriausybės nariai siūlo švelninti žemės saugiklių įstatymą. Dvejojantis Seimas kol kas grąžina ministrų kabineto projektus rengėjams tobulinti, tačiau ūkininkai abejoja, ar ilgai politikai atsispirs stambiausių žemės savininkų lobistiniam spaudimui. Lietuvos ūkininkų sąjunga kovo 18 d. į savo prezidiumo posėdį kviečia Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovus pasiaiškinti dėl numatomų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų.
„Ūkininko patarėjas“ svarsto, ar ne per anksti ir ne per stip­riai ketinama liberalizuoti Lietuvos žemės rinką.

„Kauno grūdų“ technologė Inesa Šileikienė kiekvieną savaitę išbando įmonės miltus kepdama duoną, per mėnesį apie 15 kartų vyksta į kepyklas konsultuoti bei domėtis, ar tiekiami miltai – pageidautų savybių.

Kepinio pradžia – malūne

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Miltinių gaminių, kaip antai: duonos, batonų, bandelių, pyragų, picų, virtinių, makaronų savybes didžia dalimi lemia mil­tų – pagrindinės žaliavos, iš kurios visa tai gaminama, – savybės.
O miltų savybės labiausiai priklauso nuo to, kiek juose yra glitimo, koks jų peleningumas, grūdų kritimo skaičius.
Pavyzdžiui, bandelės, iškeptos iš miltų, kuriuose nedaug glitimo, bus mažesnės apimties, ne tokios purios, kaip iškeptosios iš miltų, kuriuose daug kokybiško glitimo. Net bandelių tešla skirsis – toji, kurios miltuose daug glitimo, puikiai brinks, minkoma atlips nuo rankų, o tešla, kurios miltuose mažai glitimo, – bus lipni, iš jos suformuotos bandelės netruks sutežti – neišlaikys formos.
Taigi miltai miltams nelygu. Vadinasi, miltinių produktų savybės pirmiausia užgimsta malūne.
Duonos ir jos gaminių kepyklos, kepyklėlės, kitos miltinę produkciją gaminančios įmonės glaudžiai bendradarbiauja su pasirinktu malūnu užsisakydamos vienokių ar kitokių miltų.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.