„Ūkininko patarėjas“ Nr. 4, 2016 m. sausio 12 d.

0,45 € 0,30 €

Elektroninis leidinys

NMA direktorius Erikas Bėrontas.

Įgyvendinta Kaimo plėtros 2007–2013 metų programa

Praėjusių metų gruodžio 31 d. baigtas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įgyvendinimas. Kaip rodo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenys, programa įgyvendinta sėk­mingai – visos jai skirtos lėšos buvo panaudotos.
Visos programai skirtos lėšos turėjo būti išmokėtos iki 2015 m. pabaigos, priešingu atveju jos būtų grąžintos į ES biudžetą. Paskutines lėšas – daugiau kaip 18 mln. Eur – NMA pervedė į paramos gavėjų sąskaitas praėjusių metų gruodžio 28–31 dienomis.
Iš viso pagal šią septynerių metų programą Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkiajam verslui ir užimtumui kaime didinti buvo skirta 2,286 mlrd. eurų paramos lėšų.
Kaip pažymi NMA direktorius Erikas Bėrontas, 2007–2013 metų laikotarpio ES ir valstybės parama pakeitė Lietuvos kaimą: modernizuoti ūkiai, padaugėjo jaunųjų ūkininkų, kaimiškose vietovėse sukurta naujų verslų, darbo vietų, bendruomenių iniciatyva atnaujinta aplinka. „ES ir valstybės paramos lėšomis 2007–2013 metų laikotarpiu įgyvendinta daugybė projektų, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis“, – pabrėžia E. Bėrontas.
Jis pamini ir NMA indėlį prisidedant prie sėkmingo programos įgyvendinimo: supaprastinti paramos administravimo mechanizmai, perkeliant paramos administravimą į teritorinius skyrius, sudarant sąlygas paramos paraiškas pateikti bet kuriame iš jų ar elektroniniu būdu; patobulintas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, užtikrinant, kad pareiškėjų dokumentus iš jų agentūra gautų tiesiogiai; pradėti administraciniai vizitai – siekdami padėti įgyvendinti projektus, agentūros specialistai vyksta pas paramos gavėjus, kur kartu su jais sprendžia iškilusias problemas. Nemažas dėmesys skirtas elektroninių paslaugų plėtrai ir optimizavimui.
Per visą laikotarpį populiariausios tarp pareiškėjų buvo tiesiogiai su žemės ūkiu susijusios priemonės. Tarp populiariausių priemonių buvo „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, pagal ją patvirtintas 12 231 projektas, išmokėta 473 mln. Eur paramos lėšų. ES ir valstybės biudžeto parama taip pat aktyviai naudojosi miškininkai. Pagal jiems skirtas priemones patvirtinta daugiau kaip 13 tūkst. paraiškų, išmokėta beveik 146 mln. Eur.
Šiuo finansiniu laikotarpiu pareiškėjai pamėgo priemones, skirtas alternatyvioms žemės ūkiui veikloms. Sulaukta nemažai paramos paraiškų verslui kurti ir jo plėtrai (536), kaimo turizmui skatinti (355). Populiariausia tarp kaimo gyventojų buvo asbestinių stogų dangos keitimo programa – patvirtintos 11 883 paraiškos, o projektams įgyvendinti skirta daugiau nei 21 mln. eurų paramos lėšų.
Itin didelis dėmesys buvo skirtas vietos veiklos grupių iniciatyvoms. Jos prisidėjo prie kaimo žmonių įsitraukimo į savo aplinkos gražinimą, infrastruktūros plėtrą, verslumo didinimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Iš viso vietos plėtros strategijoms įgyvendinti išmokėta 105,95 mln. Eur.
Prie Lietuvos kaimo plėtros ir toliau prisidės Europos Sąjungos bei valstybės parama. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą skirtų lėšų administravimas jau prasidėjo. Atlikus baigiamuosius ankstesnio laikotarpio darbus, skubama vertinti paraiškas, pateiktas pagal naujojo laikotarpio priemones.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.

Žemės rinkoje didelių staigmenų nelaukiama

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 21 060 žemės savininkų pranešimų apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. O per praėjusius 2015 m. iki gruodžio 30 d. tokių pranešimų gauta 21 245. Sandorių skaičius per praėjusius porą metų labai panašus.
Įžvalgomis, kaip svyravo žemės ūkio paskirties žemos kainos, kokios tendencijos laukia ateityje, pasidalijo Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininkas Gintaras NAGULEVIČIUS ir AB „Agrowill Group“ valdybos narys Vladas BAGAVIČIUS.

Anot kai kurių Lietuvos teisėjų ir Maskvos propagandininkų, 1991 m. sausį Lietuvoje nebuvo karo. Bet tankai ropojo per žmones.

Sausio 13-osios pergalę užtampys po teismus?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba kasmet Kruvinojo sekmadienio išvakarėse papūgiškai kartoja, kad 1991 m. sausio 13-ąją Kremlius Vilniuje tvarkė savo vidinį kiemą, siekė atkurti SSRS konstitucijos galią vienašališkai nuo broliškų respublikų sąjungos atsiskyrusioje Lietuvoje.
Tačiau pernai į Sausio 13-osios neigimo chorą įsitraukė ir Lietuvos teisėjai, išaiškinę, kad 1991 m. sausį–rugpjūtį Lietuvoje „nebuvo karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos požymių“, tik šiek tiek apgadinta visuomeninio turto, bet padarytos žalos neužtenka, norint apkaltinti ir nuteisti (bent jau už akių) buvusio SSRS specialiojo milicijos dalinio vadus.
Jau tapo įprastas dalykas, kad mūsų draugai ir sąjungininkai iš Europos Sąjungos paleidžia atgal į Rusiją nespėjusius nė išsigąsti pagal Europos arešto orderį Lietuvos prašymu sulaikytus Sausio 13-osios bylos kaltinamuosius, mėgstančius ilsėtis Italijos ir Austrijos kurortuose.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti parlamento gynėjai pyksta ir stebisi, kodėl po ketvirčio amžiaus vėl iš naujo reikia kažkam įrodinėti, jog 1991 m. sausio pradžioje tikrai vyko Maskvos karas prieš Lietuvą: svetimų tankų sviediniai trupino Vilniaus TV bokštą, Aukščiausiosios Tarybos deputatams buvo išdalytos dujokaukės baiminantis raudonosios armijos cheminės atakos, o Lietuvos parlamentas buvo apjuostas gelžbetoninėmis gynybinėmis užtvaromis.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.