„Ūkininko patarėjas“ Nr. 42, 2015 m. balandžio 9 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

LEŪA valdybos narys, Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas: „Pasisakau už gyvybingą, valstybės skatinamą ekologinį ūkį,  o ne už vegetavimą vien iš išmokų.“

LEŪA valdybos narys, Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas: „Pasisakau už gyvybingą, valstybės skatinamą ekologinį ūkį, o ne už vegetavimą vien iš išmokų.“

Rytdienos sprendimai lems kelerių metų ekologinės gamybos ateitį

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) rytoj, balandžio 10 d.,  Ukmergėje renkasi į visuotinį narių susirinkimą,  kurio metu žemdirbių savivalda  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)  atstovams turėtų  galutinai sudėlioti savus „taškus ant i“ dėl korekcijų  Lietuvos kaimo plėtros 2015–2020 metų programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių projekte. Mat pirminis šio dokumento variantas, kovo pradžioje pristatytas Žemės ūkio rūmuose,  ekologams  buvo sukėlęs kone šoką. Tad LEAŪ valdybos nariai pastaruoju metu  itin aktyviai mynė ministerijos ir Seimo slenksčius, bandydami įrodyti, kad visam programiniam laikotarpiui numatyta 150 mln. Eur suma yra akivaizdžiai per maža bei teikdami pasiūlymus, kaip šiuos pinigus panaudoti racionaliau nei buvo numatę ŽŪM specialistai. Kadangi 2 457 šalies ekologinės gamybos ūkiai yra skirtingo dydžio ir skirtingų krypčių, be to, daugiau nei pusėje jų kartu vyksta ir įprastinė nesertifikuota gamyba,  susitikimuose su ŽŪM vadovais bei Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais aktyviai dalyvavęs LEŪA valdybos narys, Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas prognozuoja, kad „bendro vardiklio“ paieškos visuotinio ekologų susirinkimo metu,  tikėtina, bus karštos.

jucevicius1Ūkininkai – tarsi minia be vedlio?

Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP“ korespondentas

Prieš keletą mėnesių Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Skuodo skyriaus pirmininku išrinktas Kazimieras Jucevičius mano, kad šalyje nėra jėgos, galinčios vienyti ūkininkus ir nukreipti juos prasmingai bei jiems patiems naudingai veiklai. Rezultatas – didėjanti nepatenkintųjų minia, nors ūkininkų rankose – ir kapitalą galinčios kurti priemonės, ir noras daug dirbti.

Triušienos visiems norintiesiems neužtenka

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Liolių kaime (Kelmės r.) ūkininkaujantis Tadas Dzvankus nespėja visų norinčiųjų aprūpinti triušiena.

Liolių kaime (Kelmės r.) ūkininkaujantis Tadas Dzvankus nespėja visų norinčiųjų aprūpinti triušiena.

Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Vytautas Šileika, kalbėdamas apie mažąsias skerdyklas, įrengtas pagal supaprastintus reikalavimus, truputį apgailestavo, kad jų mažoka. Visame Kelmės rajone – tik dvi, vienoje skerdžiami ūkyje užauginti paukščiai, kitoje – triušiai. Nepaisant to, kad Kelmės r. gyvulių augintojai laiko net 2870 galvijų.
Deja, jokie taisyklių ar reikalavimų švelninimai nėra pagrindinė paskata ūkininkams įsirengti savo skerdyklas. Svarbiausia – verslas turi duoti pelno, ir šiuo atveju kiekvienas skaičiuoja pats, kas jam apsimoka. Bet kad auginti triušius ir pačiam juos skersti apsimoka, įsitikinęs Liolių kaime ūkininkaujantis Tadas Dzvankus. Savo skerdykloje per savaitę jis paskerdžia ir realizuoja iki 150 triušių.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.