„Ūkininko patarėjas“ Nr. 44, 2016 m. balandžio 16 d.

0,45 € 0,30 €

Elektroninis leidinys

Nelinksma asociacija…

Elektromagnetinė tarša smogs dar labiau, jei valdžia tylės

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

„Visa Lietuva apstatyta mobiliojo ryšio antenomis. Jos svetimoms valstybėms pinigus krauna, o mūsų šalies žmones į kapus varo. Juk šios antenos – ypatingo stiprumo. Gyvenantieji arti mobiliojo ryšio antenų suserga vėžiu, kenčia nuo alergijų, išprotėja, nusižudo. Kiek daug žmonių dėl jų netekome! Kiti bėga kuo toliau nuo antenų namelius pardavę“, – teigė į „ŪP“ redakciją paskambinusi kretingiškė Ona Benetytė, prašydama Lietuvos valdžios paklausti, kodėl ji, skirtingai nei kitų šalių valdantieji, nieko nedaro, kad žmonės nekentėtų nuo mobiliojo ryšio antenų skleidžiamos spinduliuotės.
Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros profesorius emeritas Jonas Grigas pripažįsta, kad elektromagnetinė spinduliuotė iš mobiliojo ryšio antenos gali pakenkti sveikatai. Pasak jo, tokių antenų nevalia statyti arčiau nei už 350 m nuo gyvenamųjų namų bei kitų žmonių telkimosi vietų. Deja, Lietuvoje jos statomos prie pat mokyklų, ant daugiabučių ir spinduliuotę skleidžia per langus. Profesorius įspėja, jog sveikatai kenkia ir mobilusis telefonas. Kai kuriose šalyse vaikams iki tam tikro amžiaus jais net neleidžiama naudotis.

Bendrovės – prieš Blindos metodų taikymą žemės ūkyje

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Žemės ūkio veikla reglamentuojama kaip nė viena kita. Tačiau pastaruoju metu aukštosios valdžios vyrai rungtyniauja teikdami pasiūlymus ir demonstruodami susirūpinimą kaimu. „Užvirsime košę, o tada žiūrėsime, kas bus“, – tokios logikos kai kurie įstatymų pataisų autoriai net neslepia. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pakvietė Seimo narius bei Žemės ūkio ministerijos atstovus paaiškinti, kas gi vyksta ir ko toliau tikėtis, o kartu išdėstyti savo mintis nuo realaus gyvenimo kartais nutolusiems veikėjams. Žemdirbiai nebenori taikstytis su tuo, kad Lietuvos kaimui vis dažniau bandoma primesti „pasaulio lygintojo“ Tado Blindos metodą: iš vienų atimti, atiduoti kitiems.

Apgynė Generalinę urėdiją

„ŪP“ informacija

Vyriausybė nesutinka panaikinti Generalinės miškų urėdijos, o jos struktūras perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Ministrų kabinetas nepritarė Seime svarstomam Miškų įstatymo pataisų projektui.
Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, nelikus Generalinės urėdijos atsirastų Valstybinės miškų tarnybos vienvaldystė. Lietuvos valstybinių miškų ūkinę sistemą kritikavo Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Jos vadovas Angelas Gurria sakė, kad Lietuvai nereikia tiek daug urėdijų. Ūkio ministerija pažadėjo iki 2018 m. pirmojo ket­virčio pasiekti urėdijų veiklos ir valdymo darnos. Seimas pernai balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, paliko tiek pat urėdijų (42) ir neleido jokiam naujam generaliniam urėdui centralizuoti valstybinį miškų ūkį. Smarkiai sukritikuotas įstatymo pataisas Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo, tačiau Seimas nenusileido.
„Ūkininko patarėjas“ balandžio 12 d., antradienį, atskleidė, kas šalies valstybinių miškų valdytojams „galanda kirvį“. Straipsnyje buvo pateikti ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai duomenys, palaikantys dabartinę miškų valdymo ir priežiūros sistemą, išdėstyti politikų argumentai.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.