„Ūkininko patarėjas“ Nr. 69, 2015 m. birželio 11 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Kol kas sunku pasakyti, kiek į užsienį išskrendančių lietuvių sugrįš atgal į tėvynę.

Migracijos rykštė plaka skaudžiai

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Lietuvos ekonominė ir socialinė situacija yra panaši į mūsų kaimynų. Bet 2012-aisiais iš mūsų šalies į užsienį išvažiavo 58 tūkst., iš Latvijos – 10 tūkst., iš Estijos – tik 5 tūkst. gyventojų. Vien praėjusiais metais Lietuva prarado tiek žmonių, kiek jų gyvena tokiame mieste kaip Jonava. Kodėl taip atsitiko? Šiuo metu migracijos reikalais rūpinasi net trys ministerijos – Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo. Tačiau, kaip teigia kai kurie politikai, jų veikla šioje srityje nei koordinuojama, nei kontroliuojama.
Gal kokių nors gaivesnių vėjų įneš neseniai Seime įkurta Migracijos komisija?

Genofondinės gyvulių veislės: būti ar žūti?

Šėmųjų ir senojo genotipo Lietuvos žalųjų veislių prieauglis gaunamas taikant modernius mokslinius metodus.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Šiuo metu mūsų šalyje nykstančių ūkinių gyvūnų statusas yra suteiktas trijų veislių arkliams (Lietuvos sunkiesiems, žemaitukams ir stambiesiems žemaitukams), keturių veislių galvijams (Lietuvos šėmiesiems, baltnugariams, senojo tipo Lietuvos žaliesiems ir Lietuvos juodmargiams), dviejų veislių avims (Lietuvos šiurkščiavilnėms ir juodgalvėms), dviejų veislių kiaulėms (vietinėms „su karoliukais“ ir senojo genotipo Lietuvos baltosioms) bei vištinėms žąsims. Šių veislių gyvulių ir paukščių laikytojams mokama ir ES parama.
Tačiau ne vienam ūkininkui gali kilti klausimas, kam senąsias lietuviškas veisles saugoti, jeigu Lietuvos sunkieji arkliai darbui žemės ūkyje nenaudojami, senųjų veislių karvės neproduktyvios, kiaulės per riebios, žąsys nepopuliarios… Juk konkurencingumo siekiančiam agroverslui šiandien svarbiausia – racionalumas, produktyvumas ir kokybė.
Tačiau mokslininkai įsitikinę: toks dalies žemdirbiškos visuomenės požiūris į nacionalinius genetinius išteklius yra labai trumparegiškas, nes būtent šie ištekliai yra tas atspirties taškas, kuris leidžia pasitikrinti, kurlink eina na-
cionalinių bandų selekcija.

Pensijos nepriklausys nuo politikų valios

SAVAITĖS KOMENTARAS

Romas Lazutka

Jau kuris laikas aistras kaitinantis grupės šalies mokslininkų parengtas socialinis modelis netrukus keliaus į Seimą. Antradienį Vyriausybė pritarė „Sodros“ reformos projektui, kuriame, be įvairių naujovių, numatytas automatinis pensijų indeksavimas, bazinės pensijos mokėjimas ne iš „Sodros“, bet iš valstybės biudžeto, „Sodros“ mokesčio „lubų“ nustatymas, socialinio draudimo įmokų mažinimas dvylika metų po 1 proc., taip pat apskaitos vienetų sistema skaičiuojant pensiją.
Profsąjungos sutinka ne su visais pasiūlymais ir piktinasi, kad skubama dar „žalią“, deramai neapsvarstytą su visomis suinteresuotomis grupėmis, projektą pateikti Seimui. Jo rengėjai atkerta, kad pateikti savo pastabas buvo pakankamai laiko, be to, jau ir taip padaryta įvairių kompromisų, kurie gali sujaukti visą sistemą.
Ką apie planuojamą automatinį pensijų indeksavimą mano vienas šio socialinio modelio projekto autorių, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius dr. Romas LAZUTKA?

„Iki šiol kelti pensijas ar ne – visada priklausydavo nuo politinės valios. Kylant ekonomikai šis klausimas neišvengiamai tapo vienas iš prioritetinių ir jį reikėjo kaip nors spręsti.
Pensijų socialinio draudimo įstatymo projekte yra formulė, pagal kurią ateityje pensijos dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų atlyginimų augimą ir apdraustųjų skaičių. Indeksuojant jų dydį bus nustatomas indekso statistinis rodiklis, kuris apskaičiuojamas dalijant vieną skaičių iš kito. Pavyzdžiui, skelbiant, kad infliacija padidėjo 3 proc., galima sakyti, jog indeksas yra 1,03.
Toks metodas daug kur naudojamas perskaičiuojant ir socialines išmokas. Įstatymai numato taisykles, pagal kurias pensijos turi kasmet didėti ir dažniausiai kitose šalyse tai buvo daroma jas susiejus su algomis arba kainomis.
Jeigu Lietuvoje didės užimtumas ir vidutinis darbo užmokestis, kartu didės ir „Sodros“ pajamos iš daugiau ir didesnių sumokamų socialinio draudimo įmokų, o didėjant kainoms „Sodros“ pajamos nebūtinai didėtų, šiuo atveju yra numatytas gana geras indeksavimo saugiklis.
Jei algos auga, bet dirbančiųjų skaičius mažėja, vadinasi, „Sodros“ įplaukos gali nedidėti, nes mažėja jai įmokas mokančių žmonių. Todėl, jeigu didinsime pensijas tik pagal tai, kaip didėja vidutinė alga, tada gali neužtekti pinigų.
Pensijų indeksavimas Lietuvoje egzistavo tik Nepriklausomybės pradžioje, bet buvo greitai panaikintas. Taip valdžiai buvo atrištos rankos. Kai ji matydavo, kad „Sodra“ surenka daugiau pinigų ir dar artėja rinkimai, pensijos būdavo padidinamos. Po rinkimų tolesnis jų indeksavimas dažniausiai būdavo pamirštamas. Taip atsitiko po 2008-ųjų ir jau septyneri metai pensijos nekyla, vadinasi, pensininkų gyvenimo lygis atsilieka ir nuo dirbančių žmonių gerovės augimo, ir nuo didėjančių kainų. Kad ir kokių trūkumų jis turėtų, vis dėlto pensijų indeksavimas yra daug geresnis sprendimas nei palikti galimybę nustatinėti pensijų dydį politikams.
Ar šalies finansų sistemoje nekils chaoso konkrečiai nenurodžius, iš kur bus paimti pinigai? Nemanau, nes tiek valstybės, tiek „Sodros“ biudžetai tvirtinami kasmet, tad kartu bus tvirtinami ir įmokų tarifai.
Jeigu reforma bus pradėta įgyvendinti kitąmet, tada jau bus apskaičiuota, kiek į valstybės biudžetą gali įplaukti lėšų, ir bus galima nustatyti, kokią dalį bazinės pensijos valstybės biudžetas galės finansuoti – 5 ar 10 proc. Tada atitinkamai bus galima sumažinti darbdavio „Sodros“ įmoką, tarkime, 1 ar 0,5 proc.
Kai teikėme šį pasiūlymą, taip ir sakėme, kad tai nėra įtvirtinama, ypač jei susvyruotų ekonomika. Matant, kad biudžetas net ir pakeitus mokesčius negaus pakankamai pajamų, tą „Sodros“ įmoką galima mažinti mažiau negu planuojama ir mažesnę dalį perimti valstybės biudžetui mokant bazines pensijas.
Galima imtis ir radikalesnių priemonių. Jei prognozuojama, kad įplaukos į valstybės biudžetą per metus yra didesnės, kitąmet reformą galima paspartinti. Pavyzdžiui, darbdavio įmoką sumažinti 3 proc. punktais ir didesnę bazinės pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto.“

Parengė „ŪP“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.