„Ūkininko patarėjas“ Nr. 81, 2016 m. liepos 14 d.

0,45 € 0,30 €

Elektroninis leidinys

Apsaugos juostos – įspėja ar kiršina?

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

„Agrowill Group“ laukuose lentelės informuoja, kad reikia saugotis, nes tai – ekologinis laukas.

„Agrowill Group“ laukuose lentelės informuoja, kad reikia saugotis, nes tai – ekologinis laukas.

Apsauginės juostos, atskiriančios ekologiškus laukus nuo chemizuotų, padedančios išvengti, kad nepatektų trąšų, herbicidų, pesticidų, apsaugančios nuo kelių bei kitų taršos šaltinių, dar ne taip seniai ekologiniams ūkiams buvo privalomos. Tačiau šios nuostatos nebelikus ekologinių ūkių šeimininkai patys nusprendžia, palikti apsaugines juostas ar ne. Apsauginėse juostose produkcija nėra sertifikuojama ir nepripažįstama kaip ekologiška, be to, sumažina gamybinius plotus. Tad kai kurių ekologinių ūkių šeimininkai, užuot palikę apsaugines juostas savo laukų sąskaita, reikalauja iš kaimyninių ūkių, kad šie purkšdami ar tręšdami pasėlius ypač saugotųsi ir su purkštuvais nevažiuotų iki pat laukų ribos.
Deja, ne visi ekologinių ir chemizuotų ūkių savininkai sugeba taikiai sugyventi.

Verslios triušininkystės pamatas – veislinė banda

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos  tarybos nario Aloyzo Mitrikevičiaus nuomone, ūkyje vienu metu auginti triušius ir veislinės medžiagos pardavimui, ir mėsai yra pernelyg sudėtinga, todėl veisėjai ir gamybininkai turėtų bendradarbiauti kaip partneriai.

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos tarybos nario Aloyzo Mitrikevičiaus nuomone, ūkyje vienu metu auginti triušius ir veislinės medžiagos pardavimui, ir mėsai yra pernelyg sudėtinga, todėl veisėjai ir gamybininkai turėtų bendradarbiauti kaip partneriai.

Pastaraisiais metais Lietuvoje jau turime ne vieną pavyzdį, kai kaimo žmonės atgaivina, modernizuoja ir nūdienos rinkos poreikiams sėkmingai pritaiko sovietmečiu slopintus bei primirštus maisto gamybos verslus. Šią situaciją puikiai atspindi ir šalyje vis labiau populiarėjantys ūkininkų turgeliai. Tačiau skirtingai nei įvairiausių kitokių produktų, vietinės triušienos šiuose turgeliuose vartotojai vis dar pasigenda. Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos (LKŽTAD) tarybos narys, Vilniaus priemiestyje Balsiuose gyvuojančio sertifikuoto triušių veislyno šeimininkas Aloyzas Mitrikevičius neabejoja, kad visuomenėje didėjant sveiko, natūralaus maisto poreikiui, mėsinių veislių triušių auginimo verslas gali būti itin perspektyvus. Tačiau „įsukti“ pažangų triušininkystės ūkį pavyks tik tiems, kurie nesieks pelno trumpuoju periodu, bet nuosekliai dirbs ir gerins laikomos bandos genetinę vertę.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.