Riešutynai Lietuvoje: vienus vilioja paklausa, kitus – išmokos

Lietuviškų riešutų nėra – vietos augintojai iš savo saugyklų jau prieš Naujuosius iššlavė paskutiniuosius. Kuris laikas lietuviškų riešutų paklausa viršija pasiūlą, tačiau augintojai vis vien dar baiminasi veisti riešutmedžių plantacijas. Tiesa, pirmieji žingsniai žengti. Užpernai riešutmedžiai vaisius nokino 222 ha plote, pernai – 373 ha. Tačiau neaišku, ar visi augintojai jų imasi dėl didesnių derlių, ar suvilioti gaunamų išmokų.

Šventinis laikotarpis – aukso gysla
Pačiame darbų įkarštyje besisukantis riešutų augintojas Rimas Norus jau daugiau nei dešimt metų puoselėja 21 ha lazdynų plantaciją. Kad ūkininkas dirba iš užsidegimo, tampa akivaizdu prakalbus apie pernykštį derlių. Dzūkas R. Norus patenkintas – pernai žemdirbių išlietos ašaros dėl lietaus nuplauto derliaus jam svetimos, derlius užderėjo ne rekordinis, bet gana dosnus – 3 t/ha. „Nuo drėgmės riešutams tik geriau, jie tampa sultingesni“, – nesiskundė riešutų augintojas.
Įveisęs šešiolika hektarų užimančią riešutmedžių giraitę Alšėnų seniūnijoje (Kauno r.) ir dar penkis hektarus Lazdijų krašte, ūkininkas geru derliumi galėjo džiaugtis ne tik dėl palankių orų, bet ir dėl derlingų veislių. R. Norus savo „vipinėmis“ veislėmis laiko ʻHalės milžinusʼ, ʻBarcelonąʼ, ʻCosfordʼ ir ʻTrapezundʼ. Šių veislių esminis išskirtinumas tai, kad riešutai yra pilnaviduriai, be luobelės. Iš viso jo riešutynuose dera daugiau kaip dešimt lazdynų veislių, atsivežtų iš įvairių Europos veislinių medelynų. „Medelius dauginame atlankomis, todėl jie dera kiekvienais metais, nepramečiuoja.“
Riešutų aruodai ištuštėjo dar iki Naujųjų metų. Nors turgeliuose lietuviškų riešutų kainos įvairuoja, R. Norus savo produkciją pardavė panašiomis į užpernykštes – 5 Eur/kg. „Galiu viską parduoti urmu, bet prekiaujant ūkininkų turgeliuose pavyksta daugiau užsidirbt, – neslepia pašnekovas. – Mano riešutus daugiausia perka Kaunas ir Dzūkija. Užsienio pirkėjai nesidomi, nes jiems 10 t – ne derlius. Reikia išauginti didesnį kiekį, kad juos sudomintume, o jie mums pasiūlytų didesnę kainą.“

Derlių išsaugojo geotekstilė
Beveik visi darbai R. Noraus ūkyje mechanizuoti, tačiau renkant riešutus neapsieinama be rankų darbo. Tiesa, norėdamas surinkti sausesnį ir gražesnį derlių ūkininkas pernai pasiryžo nemenkai investicijai. Lazdijų r. esančio 5 ha riešutyno tarpueiliuose jis ištiesė kelių kilometrų ilgio geotekstilės plėvelę. „Tai, ką surinkdavome per mėnesį, surinkome per 4–5 paras. Be didesnių bėdų riešutus surinkome dviese, trise. Nors turime kombainą, pernai būtume surinkę labai purviną derlių, todėl jį išgelbėjo geotekstilė. Dar niekur Europoje nesu matęs, kad riešutynai būtų iškloti šia medžiaga. Ar nebaisu, kad tekstilę sunaikins graužikai ir kiti kenkėjai? Kol kas jokių pažeidimų nematau, bet ar ši idėja pasiteisino, galėsiu pasakyti tik po kelerių metų, nes eksperimentavau dar tik pirmi metai“, – prognozuoti nesiryžo R. Norus.

Mąsto ir apie kaimo turizmą
Tačiau užauginti didelį ir sveiką derlių ūkininkui neužtenka. Užpernai riešutininkas pasakojo apie savo svajonę šalia riešutmedžių giraitės įsirengti kaimo turizmo sodybą, kurioje turistai ne tik ilsėtųsi, bet ir daugiau sužinotų apie lazdynų riešutus, šiandieną R. Norus jau žengia pirmuosius žingsnius savo tikslo link. Tiesa, viskas klojasi ne taip greitai, kaip jis norėtų.
„Visas investicijas suryja keliai. Taip pat ne ką pigiau kainuoja nusitiesti elektros liniją. Anksčiau seniūno prašiau, kad kelias būtų nors kiek palygintas su greideriu, o tas pasižiūrėjęs internetinį žemėlapį man dėbtelėjo, kad prisipirkau miške žemių, tai pačiam viską reikia ir tvarkytis. Taigi, ko prašysi – to negausi, viską stengiamės daryti savo lėšomis.
Niekada rankų nenuleidžiu, ką užsibrėžiu – tą padarau. Mano pavardė – Norus, vadinasi, jei kažko noriu, dirbdamas tai ir gaunu“, – šypsosi keliolika metų lazdynų riešutais besiverčiantis dzūkas.

Obelis keičia graikiniai riešutmedžiai
Norintiesiems paskanauti Lietuvoje išaugintų graikinių riešutų tektų gerai pasukti galvą, kur jų ieškoti. Dalis ūkininkų nė nesileidžia į kalbas – derlius išparduotas, kelios rieškutės belikę savo reikmėms, kiti – deda ragelį vos išgirdę klausimus apie riešutmedžius. Tačiau maloniai pasišnekučiuoti sutiko Ignalinos r. ūkininkas Pranas Zubrickas, auginantis bent penkiolika įstabių graikinių riešutmedžių. Būtent šie medžiai jo sode pakeis pasenusias obelis: „Obuolių pas visus pilna – nėra jų kur dėti, o kai neuždera – tai veltui vietą užima. Per daug rizikos su obelimis, geriau auginti ką nors įdomiau“, – argumentuoja P. Zubrickas.
Augintojas, prisiminęs pirmąją pažintį su graikiniais riešutmedžiais, pasakoja daug iš jų nesitikėjęs. Iš Kaukazo regiono parsisiuntęs vos penkis riešutus juos sudaigino, tačiau gegužės pradžioje paspirginusios šalnos iš svetimšalių daigelių paliko nuodėgulius primenančius stagarus.
„Paskui tame laukelyje pasėjau burokėlius, tikrai netikėjau, kad riešutmedžiai at­sigaus. Bet rudenį pastebėjau, kad kelių augalų negaliu ištraukti iš žemės. Žiūriu – mano graikiniai riešutmedžiai stipriai šaknis įleidę. Jau kitais metais medelis subrandino kelis riešutus. Buvau išsigandęs, kad pirmus dvejus metus riešutai dera, bet nėra užsimezgusių vyriškų žirginių. Trečiais metais jie jau atsirado, galiausiai riešutai užsimezgė iki reikiamo dydžio.
Visur yra rašoma, kad Lietuvoje išauginti graikiniai riešutmedžiai geriau prisitaiko prie mūsų klimato, bet man atsitiko priešingai. Iš Kaukazo atsivežti riešutai pasirodė ištvermingesni, derėjo greičiau nei vietoje išauginti jų „anūkai“, – ne visada teoriją atitinkančią praktiką apibūdina ūkininkas.

Geriau vienas derlius nei du
Praėjusius metus P. Zubrickas vadina prasčiausiais iš visų, kai augina graikinius riešutus. Pasidomėjus, kodėl metai taip sodininką nuvylė, jis su apmaudu prisiminė velykinį šaltuką, nusinešusį visą derlių. „Visi vyriški žiedai nušalo. Nuo vieno medžio surinkau 150 riešutų, nuo kito apie 50, likusieji pražuvo. O štai užpernai nuo riešutų šakos linko! Jų buvo netgi daugiau nei obuolių“, – apmaudauja jis ir sako, kad gerais metais nuo dviejų medžių surenka pilną maišą riešutų.

Visada išparduoda
Išaugintą derlių pirkėjai išperka arba iš P. Zubricko ūkio, arba sužino apie lietuviškus riešutus socialiniuose tinkluose. Derlingi metai ar ne – visi riešutai išperkami, tačiau pats ūkininkas krypsta ne į riešutų, o į sodinukų prekybą. „Riešutų pardavinėti neapsimoka. Už vieną daigelį gali paimti 3 eurus, o už riešutų kilogramą – 5 eurus. Juk iš kilogramo galima sudaiginti beveik šimtą daigų! Labai pelninga sodinukais buvo prekiauti prieš dvidešimt metų, tuo metu nuvažiavus į Vilnių per dvi dienas buvo galima parduoti daigų už 3 tūkst. litų.
Rudenį turėjau apie šimtą daigų, juos beveik visus pardaviau. Turėjau ir stambių užsakymų. Vienas žmogus norėjo pirkti 500 sodinukų, planavo apsodinti 5 ha, – dėsto augintojas, dauginantis nykštukinius ʻKorenovskijʼ graikinius riešut­medžius. – Anksčiau auginau veislę ʻIdealʼ, bet didžiausias jų minusas tai, kad jie duoda du derlius. Pirmasis praktiškai bevertis, antrasis – geresnis. Aišku, geriau vienas geras derlius nei du prastoki, todėl pasirinkauʻKorenovskijʼ.“

Paklausa viršija pasiūlą

Nobertas USELIS
LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas

Lietuviškų riešutų paklausa viršija pasiūlą, tačiau augintojai, matyt, bijo, kad vietoje išauginti riešutai nepajėgs konkuruoti su įvežtine produkcija. Abejojama, ar mes riešutus išauginsime pigiau, nei tai padaro kitų šalių augintojai.
Lietuvoje nebuvo riešut­medžių auginimo tradicijos. Reikėtų daugiau entuziastų, ir ši sritis suklestėtų. Tačiau čia esti nemažai kabliukų. Plečiantis riešutynų plotams, daugės ir problemų su kenkėjais, ligomis. Juk ir pernai riešutai ypač sukirmiję, todėl labai svarbu laiku panaudoti augalų apsaugos priemones. Kartais žmonės galvoja, kad užtenka riešutus pasodinti, ir viskas. Jei planuojamas verslas, o ne mėgėjiškas auginimas, reikia pagalvoti apie būsimą riziką. Manau, kad mūsų klimato sąlygos, vyraujanti temperatūra yra tinkama, tik svarbu, kad augintojai įsivežtų tinkamas veisles. Savaime aišku, kad pietų veislės gali nušalti, todėl jas rinktis reikia atsargiai, mat riešutai žydi labai anksti, vasarį, kovą, o tuo laiku gali paspausti ir 20 laipsnių šaltis. Tai pražudytų visą derlių. Sunku pasakyti, ar riešutmedžių plantacijose pavyks išauginti stabilų derlių.
Su graikiniais riešutais dar sudėtingiau. Tačiau jeigu bus auginamos ištvermingos mūsų klimatinei zonai veislės – prog­nozės visai neblogos. Tačiau būna ir taip, kad sodinama ne veislinė medžiaga, o paprasčiausi sėjinukai tik tam, kad būtų gaunamos ekologinės išmokos – medelių daug nereikia, o parama – nemenka. Jeigu ši šaka toliau bus neremiama, pažiūrėsime, ar graikiniai riešutmedžiai pas mus įsitvirtins. Tarybiniais laikas Institute turėjome didžiules riešutmedžių kolekcijas, buvo įvežta įvairiausių lazdynų, juos tyrinėjome. Šiuo metu tokių tyrimų nebeatliekame, užsakymų nėra.

Monika KAZLAUSKAITĖ