Svetimos pėdos žemėje – kaip peilio dūris

Įgijęs nuosavybės dokumentus į žemės ūkio paskirties žemę, pasirodo, negali būti tikras, kad vieną dieną neprireiks ja su kuo nors dalytis. Trakų rajono gyventojas Liudvikas Kozlovskis nustėro aptikęs savo sklype svetimą ekskavatorių. Išrausta tranšėja buvo kaip peilio dūris į širdį, jau ir be to nesveiką. Laikas bėga, o žmogus niekaip nepajėgia įrodyti, kad požeminis elektros kabelis jo žemėje paklotas neteisėtai, paminant savininkų teises.

Be servituto ir sutikimo
Vildamasis sulaukti supratimo ir pagalbos žmogus mėgino kreiptis įvairiais adresais. Tačiau su kiek­vienu gautu atsakymu viltis tirpsta. Lieka vienintelis kelias – teismas. Bylinėjimosi patirties ir kapšelio gerų advokatų honorarams neturinčiam žmogui apsispręsti nėra lengva. Kita vertus, svarsto, jau gali būti ir senaties terminas.
Praėjo jau daugiau nei treji metai, kai AB LESTO užsakymu 2014 m. gruodžio pabaigoje Trakų r. Maidonių kaime buvo nutiesti 0,4 kW bei 10 kW požeminiai kabeliai ir įrengta transformatorinė.
L. Kozlovskis su bendraturte – abu nebejauni, turintys neįgalumą, tačiau atmintimi nesiskundžia. Neprisimena, kad su jais būtų derintas toks projektas.
Projektuotojas (iš įmonės „Iner Pro“) žiemą prieš 2013 m. informavo apie kaime numatomus darbus. Žemės savininkai savo parašais patvirtino neprieštaraujantys 0,4 kW kabelinės elektros linijos tiesimui pagal nupasakotą planą. Tačiau nei apie 10 kW kabelį, nei apie transformatorinę dokumente nebuvo nė žodžio.
Žmonės piktinasi, kad su jais nebuvo derintas net pats projektas, o faktiškai darbai buvo atlikti kitaip, nei jiems papasakojo projektuotojas.
Po metų, vėl žiemą, privačioje žemėje lyg niekur nieko pradėjo darbuotis rangovas (įmonė „Sautrana“). Savininkai buvo šokiruoti. Reikalavo stabdyti darbus. Veltui. Tranšėja buvo išrausta sklype, vietomis į jį nuo kelio nutoldama net per keturis metrus. Žemės ūkio paskirties žemė buvo negailestingai išvažinėta, riboženkliai ištraukti.
Tokiu apkasų vaizdu teko „gėrėtis“, o kartu su tuo susijusius nepatogumus kentėti ištisus penketą mėnesių.

Paaiškinimas: pasislinko ribos
LESTO reagavo į skundą. Buvo sudaryta tyrimo komisija, ji lankėsi ir Maidonių kaime, bendravo su žemės savininkais.
Situaciją ištyrusi komisija (vadovaujama tuometės LESTO Vilniaus regiono Tinklo valdymo departamento direktorės Virginijos Bandžiukienės) priėjo prie išvados, kad dėl susidariusios padėties bene kalčiausi yra patys savininkai.
Projektą buvo numatyta vykdyti valstybinėje žemėje, jam buvęs gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas.
Tačiau atlikus sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus ribos pasislinko į kelio pusę, ir taip elektros įrenginiai atsidūrė privačioje žemėje. Taigi dėl situacijos kaip ir kalčiausi liko žemės savininkai, nes tikslieji kadastriniai matavimai baigti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti per vėlai, kai projektas jau buvo įgyvendintas.
L. Kozlovskis stebisi: dėl žemės, paveldėtos iš senelių, ribų ištisą šimtmetį niekam nebuvo kilę jokių abejonių. Dabartiniams savininkams prieš septyniolika metų žemėtvarkininkų išduotame Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte juodu ant balto parašyta, kad žemės servitutų čia nėra. Rangovai, projektavimo firmos ir projekto vykdytojai turėjo aiškiai matyti ir riboženklius. O ten, kur atsidūrė transformatorinė, Liudvikas anksčiau pats yra sodinęs bulves, deklaravo dabar elektros įrenginių užimtą plotą.

Pasiūlė rinktis
LESTO pasiūlė žemės savininkams taikiai spręsti susiklosčiusią situaciją ir rinktis: bendrovė galinti iš sklypo ribų patraukti arba 10 kW kabelį, arba transformatorinę.
Jie nesutiko pasirašyti taikos sutarties. Liudvikas nusprendė likti iki galo principingas. Tegul bendrovė iš sklypo patraukia visus tris projekto elementus, nes jų čia apskritai neturėjo būti.
Komisija pasitarė ir nusprendė savaip: patraukti 10 kW kabelio liniją, o į kitas žemės savininko pretenzijas nekreipti dėmesio.

Valdžios akyse tapo nelojalus
L. Kozlovskis daugelį metų dirbo toje pačioje bendrovėje, reorganizuotoje į valstybės valdomą AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), Trakuose budinčiuoju dispečeriu. Taigi nusimano, kas už ką čia atsakingas, kokia turi būti tvarka, pažįsta daugelį žmonių, vienaip ar kitaip dalyvavusių jo istorijoje.
Pretenzijas pradėjęs kelti dispečeris (dėl sveikatos prieš kelis mėnesius iš darbo pasitraukė šalių susitarimu) pajuto, kad savo valdžios akyse užsitraukė nemalonę, pasirodė esąs nelojalus įmonei. To tiesiogiai, aišku, niekas nepasakė. Išvadą piršo aplinkybės: darbo grafikas tapo nepalankesnis, į pretenzijas buvo reaguojama itin neskubant ir nevaisingai, vilkinami ir netvarkingai atliekami tvarkymo darbai.
Rangovas akmenis iš sujaukto sklypo išvežė tik po atkaklių prašymų, pusantrų metų praėjus nuo to laiko, kai buvo iškastos tranšėjos kabeliams. Tiesa, kartu išsigabeno nuo seno sukauptus riedulinius akmenis, taip sklypo savininkams dar kartą suteikdamas peno blogoms mintims.
Aplinka iki galo liko nesutvarkyta iki šiol. ESO buvusį savo darbuotoją patikino, jog tai bus padaryta šiemet, kai nutirps sniegas ir pradžius žemė.

Priminė teisės aktus
Žmogus nenori tikėti ir tuo, kad bendrovė, kaip žadėjusi, išties iš sklypo patraukė 10 kW kabelį. „Darbams turėjo būti užsakytas įtampos atjungimas. Buvau sodyboje ir laukiau, kada bus atjungta elektra, kad matyčiau, kokiu atstumu kabelis bus paklotas nuo sklypo ribos“, – pasakojo Liudvikas. Jis stebisi: „Negi kabelis buvo perkeltas nepaisant saugumo technikos?“
Iš buvusio darbdavio šių metų sausio pabaigoje atskriejo oficialus laiškas, kuriame tarp eilučių aiškėja mintis, kad į visas pretenzijas tinkamai reaguota, požeminė kabelio linija, kaip buvo įsipareigota, yra patraukta 1 m atstumu nuo sklypo (pridėta ir geodezinė nuotrauka).
ESO Strateginių projektų valdymo skyriaus vadovas Gediminas Aksenavičius, pavadavęs Tinklų projektų valdymo departamento direktorių, žmogui taip pat priminė, kad „bendrovė, teikdama elektros įrenginių prijungimo paslaugą, vadovaujasi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis elektros energijos vartotojų santykius su visuomeniniais tiekėjais ir skirstomųjų tinklų operatoriais“. Ir išvardijo teisės aktus, kuriais vadovaujasi bendrovė. Tačiau L. Kozlovskio tai nepaguodė.
Susidūręs su neteisybe žmogus tampa vis įtaresnis, pradeda įžvelgti ryšį tarp nesusijusių situacijų ir asmenų, kurti sąmokslo teorijas. Kiekvienu atveju, kai pilietis pasijunta nepelnytai nuskriaustas, pasitikėjimo valstybe lieka mažiau.

Ginčas ir Elektrėnų savivaldybėje
Požeminės elektros energijos perdavimo linijos yra pažangesnės už oro linijas. Konfliktai tiesiant tokias linijas su žemės savininkais nėra dažni. Vis dėlto jų pasitako.
Antai Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalį apeliacinio proceso tvarka baigė nagrinėti Elektrėnų savivaldybės gyventojų ir LESTO ginčą.
Žemės savininkai su bendrove pradėjo bylinėtis dėl to, kad 2012 m. sausį per jų žemę be įspėjimo, išankstinio savininkų sutikimo ir derinimo buvo paklotas 10 kW kabelis. Buvo pažeista kelio sankasa, išrausta žemė, sulaužyta tvora, apgadintas sodas ir pan. Bendraturčiai siekė prisiteisti neturtinę žalą už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo, taip pat neturtinę žalą už sveikatos sutrikdymą.
Sutapimas: kabelį elektrėniškių sklype paklojo ta pati bendrovė „Sautrana“, kaip ir L. Kozlovskio istorijoje. Užbėgant už akių galima pasakyti, kad elektrėniškiams žalos prisiteisti nepavyko, tačiau į teismą kreiptis jiems vis tiek vertėjo.
Mat tuomet, kai bylą pradėjo nagrinėti teismas, įmonė sukruto tvarkyti aplinką, buvo iš naujo perklotas kabelis, tad iš esmės neliko ginčo objekto. Dėl to kabelio bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi ekspertizės – pirmoji nepalanki žemės savininkams. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad „atsakovas, nutiesęs požeminį elektros kabelį, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes, pagal pirmosios ekspertizės duomenis, elektros kabelis bei jo apsaugos zonos ribos pateko į apeliantams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus“.

Specialistais tapo dėl karčios patirties

Gintaras NAGULEVIČIUS
Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas

Be žemės savininkų sutikimo ir nepatvirtinus servituto darbai privačioje žemėje negali būti atliekami. Žinau gal tik porą panašių atvejų (neminint dabar aktualaus žemės paėmimo valstybės poreikiams, geležinkeliui tiesti). Vienu atveju buvo pripažinta, kad savininkas neteisus, nes pasirašė dokumentus, davė leidimą atlikti darbus. Kitu atveju buvo numatytas projektas kabelį tiesti per servitutinę zoną, o gamybininkai nutiesė tiesiai, ne pagal projektą. Teko tarpininkauti, toliau nesikišau: mūsų organizacija visuomeninė, nė vienas nesame samdomi, vienokiais ar kitokiais specialistais tapome dėl savo karčios patirties. Patariame kitiems, parodome kelią, kur kreiptis. Žemės ūkio paskirties žemės savininkas, per kurio sklypą eina kabelis, puikiai supranta, kad jam elektra ateityje bus beveik nemokama, o skriauda iš tikrųjų nelabai didelė.
Didelis ginčas yra kilęs Kauno rajone, Raudondvaryje, ten prieita iki teismo, nes savininkas davė vienokį sutikimą, projektuotojai padarė kitaip, gamybininkai – dar kitaip. Žemės savininkui turės būti priteista piniginė kompensacija arba darbai padaryti taip, kaip numatyta projekte.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė