Žvėrys nebijo nė patrankų

Šiaulių r. ūkininkų pasėliams nemažos žalos padaro žvėrys. Kai kur per žiemą nusiaubtus plotus reikės atsėti. Žemdirbiai susirūpinę: rudenį gražiai žaliavusius ir per šalčius gerai peržiemojusius rapsų, kviečių, miežių laukus siaubia kanopiniai laukiniai žvėrys – kaimenės elnių ir būriai stirnų. Kai kurie žemdirbiai savo jėgomis bando žvėris iš laukų išbaidyti: arčiau miškų esančiuose plotuose pastatė garsinių dujinių patrankų, ant aukštų kuolų iškėlė pačių padarytų kaliausių, laukus aptvėrė ir elektriniu piemeniu. Pasirodo, skeltanagiai nieko nebijo.

Ūkininkai patiria daug nuostolių

Raudėnų seniūnijos Dirvonėnų kaimo ūkininkas Petras Brikas parodė keletą rapsų plotų, kuriuose pasidarbavo laukiniai kanopiniai žvėrys. Ištrypti nemaži pasėlių plotai, matyti dar neišdžiūvusioje žemėje įmintos skeltanagių pėdos, nuėsti rapsų augimo kūgeliai. ,,Augalai bandys iš šaknų leisti atžalas, bet tokie rapsai nesubrandins derliaus. Dėl žvėrių padarytos žalos jis bus daug mažesnis“,– kalbėjo ūkininkas. Jau daugelį metų kanopiniai žvėrys dideliais būriais žiemą atšuoliuoja į P. Briko laukus ir puola ieškoti pašarų, atkasa sniegą, nuėda augalų ūglius, paskui didelės kaimenės voliojasi sniege, įsidrąsina ir čia pat laukuose net ir sugula. Po tokių antpuolių vaizdas būna nykus: tuose plotuose vešlūs pasėliai nebežaliuos. Kartą ūkininkas rapsų lauke suskaičiavo net 75 elnių kaimenę, stirnų atsėlina mažesnės bandos – po 15–18, nors kartais ir daugiau. Pavasarį po laukus bėgioja po dvi tris stirnas, po keletą elnių.

Pernai P. Brikas dėl žvėrių padarytos žalos patyrė apie 45 tūkst. Eur nuostolių. Skeltanagiai nuėdė ir ištrypė 9 ha rapsų, pavasarį nusiaubtus plotus reikėjo atsėti. Ūkininkas apie tai informavo ,,Užpelkių“ medžiotojų draugijos pirmininką Zigmą Žebelį.

Žvėris baido patrankų garsais

Šią žiemą žvėrys P. Briko laukuose taip pat pasidarbavo. Ūkininkas raštu kreipėsi į Raudėnų seniūniją dėl laukinių kanopinių žvėrių daromos žalos. Seniūnas pranešė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinei komisijai, kuri nustato gyvūnų padarytą žalą. Sausio pabaigoje atvykusi komisija apžiūrėjo P. Briko rapsų laukus. Kadangi tada pasėlius dengė sniego danga, komisija nusprendė iki pavasario darbų pradžios pakartotinai atvykti apžiūrėti žemės sklypų ir nustatyti, kokia žala padaryta.

Ūkininkas P. Brikas pats stojo į kovą su kanopiniais žvėrimis: laukuose pastatė kelias garsines dujines patrankas naktimis, jo laukuose dažnai griaudėjo patrankų „šūviai“, pabandė padaryti ir pamiškėse iškelti baidyklių, kelis plotus buvo aptvėręs elektriniu piemeniu“. Žvėrių galingi patrankų trenksmai neišgąsdino, jie nesibaidė nei kaliausių, o  elektrinius piemenis šuoliuodami greitai nutraukė. Pasak ūkininko, žvėrys jaučia, kad patrankos nekelia pavojaus jų gyvybei, o laidus šuoliuojanti kaimenė nutraukia akimirksniu. P. Brikas įsitikinęs, kad pastaraisiais metais padidėjo laukinių žvėrių populiacija, skeltanagiai įsidrąsino ir siaubia pasėlius, vasarą niokoja javų laukus. Kasmet žvėrys padaro vis daugiau žalos.

Teisybės ieškojo teismuose

Raudėnų seniūnijos ūkininkas Henrikas Starasotnikovas pasakojo, kad nuo 2013 m. teismuose ieškojo teisybės, kad jam būtų atlyginta žvėrių padaryta žala. Bylinėjosi su medžiotojais. Pasak jo, teisybės paieškos teismuose prilygsta kovai su vėjo malūnais, sugaištama daug laiko, išleidžiama nemažai pinigų, nes advokatams reikia sumokėti, o prisiteisti patirtus nuostolius dėl žvėrių padarytos žalos gana sudėtinga. Prieš šešerius metus ūkininkui teko atsėti net 60 ha žieminių rapsų, nes patyrė nepaprastai daug nuostolių. Anksčiau šernai sunaikindavo nemažai jo kukurūzų derliaus, gerai, kad dabar šių žvėrių sumažėjo.

Ir šią žiemą skeltanagiai siautė po ūkininko laukus – ištrypti pasėliai, vietomis nuėsti rapsų, kviečių, miežių augimo kūgeliai. H. Starasotnikovas sakė, kad sunaikinta apie 15–17 proc. rapsų, žieminių kviečių ir miežių, vėl jo ūkiui padaryta didelė žala. H. Starasotnikovas yra apdraudęs savo 400 ha pasėlių nuo meteorologinių anomalijų – liūčių, sausros, krušos. Jis stebisi, kodėl savo pasėlių negali apdrausti ir nuo žvėrių daromos žalos. Visgi tvarka kita: speciali komisija turi nustatyti ir apskaičiuoti, kokie padaryti nuostoliai. Ir vėl prasideda ilgos ceremonijos, ne visada ta žala atlyginama. Ūkininkas pasiūlė įkurti ūkininkų medžiotojų būrelį. Tačiau tam jis negavo leidimo, niekas jo siūlymui nepritarė.

Migruoja iš miško į mišką

Medžiotojų būrelio „Užpelkiai“ pirmininkas Z. Žebelys kalbėjo, kad būrelio medžioklės plotai yra nemaži: 2 514 ha miškų, 5 332 ha laukų ir 295 ha privataus durpyno. Būreliui priklauso 37 nariai. Praėjusį sezoną ,,Užpelkiams“ leista sumedžioti 35 stirnas, 6 briedžius ir 10 elnių. Ilgametis medžiotojas Z. Žebelys mano, kad laukinių kanopinių žvėrių populiacija nepadidėjo. Šią žiemą medžiotojai ėjo nurodytu maršrutu ir pagal nustatytą metodiką skaičiavo žvėrių paliktus pėdsakus sniege, taip nustatė žvėrių skaičių. Pasak pirmininko, didelės žvėrių bandos migruoja iš vienų miškų į kitus. Žvėrims nėra jokių užtvarų, jie nepaiso jokių medžioklės plotų ribų.

Medžiotojų būrelis dėl žvėrių padarytos žalos ūkininkams ne kartą bylinėjosi teismuose. Paklaustas, ar medžiotojai žiemą žvėrims parūpina pašarų, būrelio vadovas teigė, jog praėjusią žiemą buvo sušerta 11 t cukrinių runkelių, be to, į šėryklas atveždavo grūdų, žirnių, pupų, šieno, kukurūzų siloso.

Z. Žebelys informavo, kad jų būrelis jau trečius metus apdraudžia savo medžioklės plotus. Apdrausti yra ir ūkininkų pasėlių plotai, kurie įeina į būrelio medžioklės teritoriją. Jeigu speciali komisija nustatys padarytą žalą, draudimo kompanija ūkininkams turės padengti patirtus nuostolius.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė