„Užprogramuoti“ galvijai ir žalios pieno ūkio perspektyvos

„Karvė ne tik maitina žmogų, bet ir įdarbina pramonę, dėl to šis žalias eksponatas ir atsirado „Agritechnica 2015“ parodoje“, – šmaikštavo Skuodo r. ūkininkas ir Lietuvos galvijų veisėjų asocia­cijos tarybos narys Vincas Jablonskas.

Lietuvių žemdirbiams iki skausmo pažįstami „laikini sunkumai“ aplankė ir kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkus. Nuo praėjusių metų rudens pienas pinga, tačiau vokiečių ūkininkai, reaguodami į Rusijos embargą, stato naujas fermas, plečia bandas, perka veislinius galvijus. Tuo galėjo įsitikinti didelė grupė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos narių, pakeliui į tarptautinę Hanoverio parodą „Agritechnica 2015“ apsilankiusių mūsų pieno ūkių šeimininkams pažįstamoje Žemutinėje Saksonijoje įsikūrusioje kooperatinėje veislininkystės įmonėje „Masterrind“. Joje sutiktas žinomas Lietuvos ūkininkas, daugiašakio agrarinio verslo Kauno rajone savininkas Audrius Banionis teigė atvykęs naujausios veislinės medžiagos. Jis prieš keletą metų čia įsigijo 200 produktyvių pieno veislės telyčių, o nūnai su vokiečių kolegomis tariasi dėl tolesnio bendradarbiavimo perspektyvų.

Galvijų genetika – geriausia investicija
– Rinkos pokyčių neišvengsime, nepriklausomai, kaip juos vadinsime, – sakė „Masterrind“ vadovas Bernhardas Vėberis, – valstybei labai svarbus pieno gamybos sektorius, todėl vokiečių ūkininkai rimtai skaičiuoja pieno gamybos kaštus ir investuoja į greičiausiai atsiperkančią sritį – galvijų genetiką.
Iš 48 ūkininkų kooperatyvų išaugusi „Masterrind“ veislininkystės įmonė Verdene (Žemutinė Saksonija) – didžiausia Vokietijoje. Savo veiklą ji orientuoja keturiomis kryptimis: galvijų genetika, biotechnologijos, dirbtinis sėklinimas ir prekyba veisliniais galvijais. Įmonė vienija 9 500 ūkių, per metus parduoda 2,9 mln. dozių bulių spermos, apie 120 tūkst. veislinių galvijų. Pasak B. Vėberio, nuo 2011 m. įmonėje naudojamas genominis galvijų vertinimas. Genetinis tyrimas parodo, ar kelių savaičių veršelis gali būti produktyvus, augintinas pienui ar mėsai. Tapo įprasta, jog 80 proc. vokiečių ūkininkų savo pieninėms karvėms apsėklinti naudoja genominių bulių spermą.
– Jau kelerius metus mūsų įmonė siūlo seksuotą bulių spermą – norimos lyties palikuoniui susilaukti, – pasakoja B. Vėberis, – Europoje su šia technologija esame vieninteliai.
– Lietuvos pieno ūkiuose seksuota sperma naudojama nuo 2012 metų, – pastebi bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Litgenas“ vadovas Gintaras Kascėnas. Pasak veislininkystės specialistų, seksuota sperma – kai tam tikra technologija, vadinama srautine citometrija, yra atskiriami moteriškos lyties spermatozoidai nuo vyriškos. Šio proceso rezultatas – 90 proc. moteriškos lyties spermos. Vadinasi, dabar vietoj statistiškai 50 proc. telyčių ūkio karvės atves jų net 90 proc.
Veislininkystės įmonės vadovas B. Vėberis paaiškino, kokią naudą turės ūkininkas, pirkdamas ir naudodamas karvėms apsėklinti seksuotą spermą. Pirmiausia – bus mažiau nepageidaujamų buliukų, mažiau išlaidų telyčioms gauti, lengvas veršiavimasis (telyčios lengviau atvedamos, išvengiama didesnių veršiavimosi problemų, todėl seksuota sperma idealiai tinka sėklinti telyčias).
Pasak B. Vėberio, naudojant seksuotą spermą, siekiant gauti telyčių bandos pakaitai, padvigubinamas atvestų telyčių skaičius. Ūkio šeimininkas gali sukoncentruoti savo pastangas ir bandos pakaitai gauti naudoti tik pačias geriausias bandos karves. Tai garantuos greitesnį bandos veislinių požymių gerinimą.
„Masterrind“, pasak B. Vėberio, turi dar vieną technologiją – embrionų transplantavimą. Įmonėje yra 150 donorinių ir 500 recipienčių karvių fermos. Iš donorinės karvės gimdos išimamos kiaušialąstės, jos laboratorijoje in vitro apvaisinamos, brandinamos termostatuose, užauginamos iki embrionų ir implantuojamos į numatytos karvės recipientės gimdą. Vokietijoje šią technologiją naudoja tik „Masterrind“ įmonė.
– Iš vokiečių ūkininkų mes superkame mažus veršelius, juos genetiškai įvertiname, laikome karantine ir parduodame, – pasakoja B. Vėberis. Jo turimais duomenimis, daugiausia veislinių telyčių išsiveža olandai.
„Masterrind“ vadovas pašmaikštavo, jog kai kurios Vokietijos politinės jėgos, susirūpinusios gyvūnų sveikata, pageidauja, kad karvės nebūtų kankinamos nupjaunant ragus, o iš prigimties būtų gimtų beragės. B. Vėberio nuomone, tai visiškai įmanoma įvedus beragiškumo geną.
Bandos valdymas ir reprodukcijos vadyba
– Beveik visuose vokiečių pieno ūkiuose įdiegtos kompiuterinės bandos valdymo programos, sukurtos galvijų produktyvumo kontrolės, duomenų informacinio apibendrinimo sistemos, – pasakoja B. Vėberis, – dėl to lengviau ir ūkininkams, ir gyvulininkystės specialistams, ir valstybei.
– Lietuvoje mažėja pieno ūkių, tačiau primelžiamo pieno kiekis didėja, – sako Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, Kėdainių r. ūkininkė Viktorija Švedienė, – ir tai pasiekta gerinant galvijų genetiką, rūpinantis reprodukcijos vadyba, gyvūnų gerove.
Pasak V. Švedienės, reprodukcijos vadyba – viena svarbiausių pieno ūkio vadybos dalių. Netinkamo šėrimo pasekmės gali pasireikšti pieno gamyboje jau kitą dieną, o netinkamos reprodukcijos vadybos pasekmės dažniausiai pamatomos tik po gero pusmečio ar metų. Ištaisyti reprodukcijos vadybos klaidas trunka ilgai ir tai lemia didelius ekonominius nuostolius. Nustatyta, kad laiku neapsėklinus karvės, patiriame 2 eurų nuostolį per dieną, o viena praleista ru-
ja – 36 eurai nuostolio. Intervalui tarp apsiveršiavimų pailgėjus 30 dienų, prarandama 7 proc. veršelių ir t. t.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, žinodama šias problemas ir norėdama padėti ūkininkams (ne tik asociacijos nariams), ne vienus metus teikia konsultacijas reprodukcijos, šėrimo ir laikymo vadybos klausimais. Konsultantas, atvykęs į ūkį, nustato priežastis, trikdančias sėkmingą galvijų reprodukciją, pataria, kaip šias priežastis pašalinti ir ateityje jų išvengti. Kaip veterinarijos specialistas jis pataria visais klausimais, iškylančiais pieno fermoje – gyvulių laikymo, šėrimo, pašarų ir pieno gamybos, gyvulių sveikatingumo, apskaitos ir planavimo.
Pasak LGVA prezidentės V. Švedienės, genetika taip pat yra svarbi norint pasiekti gerų rezultatų pieno ūkyje. Todėl LGVA narių aplankytose šalyse (Vokietijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Portugalijoje) yra atliekamas bulių vertinimas pagal reprodukcines savybes. Reprodukcijos indeksas Vakarų šalyse dažniausiai apima veršiavimosi lengvumo, veršelių mirtingumo, vaisingumo vertinimus. Tai palengvina ūkininkams parinkti bandos karvėms ir telyčioms bulius, kurie gerina šiuos veislinius požymius. Šia galimybe naudojasi ir Lietuvos ūkininkai. LGVA konsultantai parengia galvijų poravimo planus, kuriuose pagal ūkininko pageidavimus numatyti gerinamieji galvijų veisliniai požymiai. Tarp šių gerintinų požymių ūkininkai vis dažniau renkasi ne tik produktyvumo ir pieno kokybės rodiklius, bet ir reprodukciją, sveikatingumą, eksterjero požymius, kurie taip pat turi svarbią ekonominę reikšmę pieno ūkyje.
Bus daugiau

 Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ specialusis korespondentas Vokietijoje

Autoriaus nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.