Elektros tiekėjai prabilo apie dialogą su ūkininkais

Elektros linijų atramos užima nemažus žemės plotus, trukdo ūkininkams našiai dirbti, vykdyti melioracijos darbus.

Elektros oro linijų nutįsę laidai, įsivėlę tarp medžių šakų gyvenvietėse ir prie sodybų, sueižėjusios linijų atramos, seni stulpai ūkininkų laukuose, užimantys dirbamos žemės nemenkus plotus, priklauso LESTO, bet šio turto priežiūra priversti užsiimti visi piliečiai. Mat jie yra vartotojai, kuriems reikia elektros, nėra daugiau iš kur jos gauti, tenka susitaikyti. Nebent būtum toks užsispyręs kaip Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta, pasiryžęs iki paskutinių marškinių kautis už savo interesus ir teisę tvarkytis savo žemėje kaip šeimininkas. Pasak P. Šontos, jeigu kažkas pretenduoja naudotis jo turtu, tegu atlygina, susimoka, kiekvienas svetimas stulpas laukuose turi nešti jam naudą.
Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad niekas negali naudotis svetimu turtu neatlygintinai, taigi už ūkininko žemėje esančius elektros oro linijų stulpus turi būti sumokėta kompensacija.

Šokdina ir savivaldą
Joniškiečio P. Šontos pavyzdžio įkvėpti Kupiškio ūkininkai praėjusią savaitę nusprendė susirinkti visi į būrį, kad drąsiau būtų, ir pasikviesti LESTO atstovus iš Panevėžio regiono tinklo valdymo departamento. Atvyko visa komanda – departamento direktorius Juozas Januška, teisininkas Olegas Juška, kelių padalinių vadovai. Jie atvyko pasiruošę kietai diskusijai, atsivežė segtuvus raštų. Į susitikimą atėjo ir Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.
Pasirodo, ir savivaldybė turi rūpesčių su elektros tiekėjais. Neseniai rajono tarybos posėdyje politikams teko svarstyti sprendimą nupirkti AB LESTO priklausančios 0,4 kilovoltų elektros oro linijos dalį, esančią Šepetos gyvenvietėje, už 250 Eur. Prieš kelis mėnesius tokį pat sprendimą teko priimti dėl Subačiaus gyvenvietės dalies elektros linijos pirkimo.
Bendrovė čia rekonstruoja savo elektros tinklus, kloja požeminius kabelius, taigi oro linijos jai nebereikalingos. Bet ant tų oro linijų atramų iki šiol buvo gyvenvietės šviestuvai pakabinti, kaip dabar bus su gatvių apšvietimu?..
O bendrovei tai nerūpi, nors visomis išgalėmis ji deklaruoja dirbanti visuomenės interesų labui. Savivaldybė irgi įpareigota visuomene rūpintis, irgi yra valstybės institucija, kaip ir valdoma valstybės LESTO bendrovė, tik ši jaučiasi esanti viršesnė ir svarbesnė. „Tai valstybės įmonės šiurkštus aferizmas, įžūli savivalė“, – tąkart piktinosi posėdyje vietos politikai, galiausiai klusniai balsuodami už priverstinius pirkinius.
„Esame „pastatomi prieš faktą“, priversti nupirkti jums nereikalingą pasenusį turtą, sumokėti, kiek reikalaujama, be jokių derybų ir susitarimų. Kodėl mūsų neinformuojate iš anksto apie savo planus, galėtume dalyvauti kaip dalininkai, prisidėti lėšomis ir taip kartu rekonstruoti gatvių apšvietimą gyvenvietėse?“ – klausė meras svečių.
Šie sutriko, esą savivaldybė turėjo būti informuota, gal paklydo kur kabinetuose derinami gyvenviečių tinklų rekonstrukcijos projektai, ateityje bus galima susitarti, kooperuotis, taip daro Pasvalio bei kitų rajonų savivaldybės. Pajuokauta, kad už sutręšusias linijų atramas prašoma tik simbolinio užmokesčio, pažadėta tokių neapsižiūrėjimų ateityje vengti.

Kas nušienaus ir šakas išpjaus? Žinoma, ūkininkai…
Alizavos seniūnijos ūkininko Almanto Bartaševičiaus teigimu, elektros tiekimo problemos jau seniai išaugo į rimtai ir atsakingai spręstiną užduotį visoje šalyje, o ne atskirai kiekviename ūkyje. Žemdirbių vienybės stoka iki šiol tik ir trukdė priremti monopolininką LESTO rimtoms deryboms.
Linijų atramos ne tik užima privačios žemės plotus, bet ir trukdo našiai ūkininkauti, neįmanoma įvažiuoti su didesnio pločio padargais, tvarkingai nupurkšti pasėlius, laikytis technologinių vėžių, o visa tai reikalauja papildomų išlaidų. A. Bartaševičiaus apskaičiavimu, kiekvienas elektros stulpas kasmet jam prideda per 40 Eur nuostolių.
Kita bėda, po nutįsusiais elektros laidais neįmanoma važiuoti kombainu su atidarytu bunkeriu, kyla pavojus užkliūti. Pernai dėl sumestų oro linijos laidų ūkininko kviečių lauke, pažirus kibirkštims, išdegė 1,8 ha javų plotas, patirta apie 7 tūkst. Lt nuostolių. Jų, žinoma, niekas nekompensavo, bet užtat elektrikai jau kitą dieną liniją sutvarkė, aplaidumo įkalčių neliko.
Dar viena bėda – oro linijų laidus liečiantys medžiai. Ūkininkai, žemę nuomojantys iš savininkų, nesiryžta genėti šakų, kad nebūtų apkaltinti savivale, o elektros tiekėjai primena apie oro linijų apsaugos taisykles.
„Jei matote iškilusią grėsmę, sutrešusį medį ties oro linija, praneškite mums tikslią vietą telefonu 1802. Turite problemų – atvykite pas mus, bendraukime gyvai“, – ragino susirinkusius ūkininkus departamento vadovas ir jo pavaldiniai.
O ūkininkai, kai kurie iš jų ir kaimo bendruomenių vadovai, aiškino, kad neįmanoma telefonu išspręsti jokių su LESTO susijusių problemų, nes įprastas atsakymas būna toks – neturime žmonių, nėra pinigų, tvarkykitės patys arba raštu praneškite, žiūrėsim. Tik įvykus tragedijai, ištikus nelaimei, sukruta atsakingi asmenys, tada prisimenami ir visuomenės interesai.
Į labiausiai visus ūkininkus dominantį klausimą, kaip bus su tais stulpais ūkininkų žemėse, kada sulauks kompensacijų, bendrovės teisininkas O. Juška atsakė, žvilgterėjęs į savo raštų segtuvą: „Prisimenat, 2004 m. buvo suderėtas kompromisas dėl dedamosios galios mokesčio lengvatos, jūs jį mokate tik tris mėnesius, už tai nereikalaujate atlyginti už linijų atramų užimamą žemę.“
Lengvas šurmuliukas salėje po šio priminimo nuslopo, svečiai su palengvėjimu atsiduso. Kažkas iš susirinkusiųjų mestelėjo: „Tiek laukę, dar palauksim“.

„Makaronus nebeilgai kabins“
„Nebeilgai ir man laukti, lapkričio 16 d. įvyko Vilniaus miesto I apylinkės teismo posėdis, sprendimas bus skelbiamas mėnesio pabaigoje“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ P. Šonta, atkaklusis teisybės ieškotojas.
Pareikalavęs elektros tiekėjų atlyginti už jo žemėje esančius 19 elektros stulpų ir vieną pastotę bei jų užimamą 20 arų plotą ir pradėjęs bylinėtis, jau devynerius metus ūkininkas gyvena be elektros ir juokauja išmokęs be jos apsieiti, mat daugiau teismuose sėdi, nei namuose būna. Iš jo maišto išsivystė 49 bylos, kai kurios jau laimėtos, ir pusiaukelėje sakė nesustosiąs.
„Ūkininkai juk supranta situaciją, mato esą apvaginėjami, tik tausoja savo nervus, gaili laiko. Mano pavyzdys turėtų žmones padrąsinti nepasiduoti mulkinimui, makaronų kabinimui. Valstybės įmonė, kuri nieko negamina, yra tik tarpininkė, o sugeba sukaupti didžiulius pelnus, mokėti milžiniškus atlyginimus savo vadovams ir dar skelbiasi tarnaujanti visuomenei, turi dirbti lygiomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais. Jeigu ūkininkai būtų vieningi, nesileistų du kartus LESTO apiplėšiami. Pirmą kartą nukenčiam per tarifus, antrą – kad savo žemę jiems užleidžiame dykai ir dar dykai prižiūrime jų visus įrenginius. Nesąmonė, ir tiek. Paskelbkit mano telefono numerį, tegu ūkininkai kreipiasi, padėsiu, patarsiu, gana kentėti, turime pakovoti už savo interesus“, – teigė pašnekovas, pabrėždamas, kad pats jaučiasi kaip senas kareivis, kurio niekas nepalauš.

Redakcija skelbia Petro Šontos tel. Nr. 8 605 65955.

Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Rimanto BIMBIRIO nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.