Rusijos žemės ūkyje nebėra kam dirbti

Panegirika ir tikrovė

Sankt Peterburge vykusiame Tarptautiniame ekonomikos forume pirmasis ekonomikos plėtros viceministras Maksimas Kolesnikovas atskleidė, kad žemės ūkio sektoriuje trūksta apie 200 000 darbuotojų. Jis patvirtino, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra vienas iš kainų augimo veiksnių, nes mažėja darbo našumas bei asortimentas lentynose.

Rusijos žemės ūkio sektoriuje šiuo metu dirba apie 2,2 mln. žmonių, tai sudaro 5 proc. visų ekonomikos darbuotojų. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos šios ūkio šakos sukuriama bendroji pridėtinė vertė ekonomikoje sieks 5,6 proc., praneša šalies-agresorės parlamento leidinys „Parlamentskaja gazeta“.

Anot M. Kolesnikovo, sektorius auga ir yra prioritetinis sektorius, taip pat ir biudžeto finansavimo požiūriu. Be to, valdininkas pareiškė, kad Rusija jau pasiekė visišką apsirūpinimą augaliniu aliejumi, grūdais, žuvimi, cukrumi ir kiauliena, o šalis toliau siekia savarankiško apsirūpinimo bulvėmis, daržovėmis, jautiena ir pieno produktais.

Dotacijos negelbėja

Šio šaltinio teigimu, 2018–2025 m. laikotarpiu žemės ūkio sektoriui steikta 2,7 trilijono rublių valstybės išteklių. Paramos priemonės esą turi dvejopą poveikį, rašo portalas dairynews.ru.

„Viena vertus, parama yra gera ir teisinga. Kita vertus, įmonės pripranta prie šios paramos ir neįsivaizduoja savo egzistavimo be jos. Matome dvi to paties medalio puses, todėl parama turėtų būti subalansuota“, – padarė išvadą viceministras.

Jis perspėjo, kad trūkumas yra ne tik ūkių, bet ir Rusijos vartotojų problema. Darbo jėgos trūkumas mažina žemės ūkio įmonių produktyvumą, o tai galiausiai lemia maisto kainų kilimą.

Desperatiška paieška

Maskvos žemės ūkio ministerija esą jau dirba siekiant neutralizuoti šią tendenciją. Tikslas – padidinti darbo našumą, be kita ko, diegiant technologines inovacijas, ypač dirbtinio intelekto integravimą į gamybos procesus. Neva jau vyksta darbai su autonominiais kombainais, išmaniaisiais dronais dirvožemio analizei ir panašiomis technologijomis. Rezultatų tikimasi pasiekti iki 2030 m. .

Kariaujančioje šalyje darbo jėgos trūkumą patiria ne tik žemės ūkis. Remiantis Rusijos mokslų akademijos skaičiavimais, praėjusiais metais trūko apie 5 mln. darbuotojų. Pagrindinės priežastys – emigracija, gerai apmokama karinė tarnyba, demografiniai pokyčiai ir darbo jėgos migracijos stoka.

Pasak Rusijos darbo ministerijos, darbuotojų iš užsienio verbavimas taps „objektyviai būtinas“, jei Rusijoje nebus rasta tinkamų kandidatų. Užsienio darbuotojų paklausa ypač didelė maisto ir žemės ūkio sektoriuose. Praėjusiais metais darbuotojai daugiausia atvyko iš Kinijos, Indijos, Turkijos ir Serbijos.

Įvardija priežastis

Portalas sequoia-service.ru mėgina analizuoti darbuotojų deficito žemės ūkyje priežastis, žinoma, kukliai nutylėdamas karo Ukrainoje faktorių.

Viena iš priežasčių esą yra gyventojų migracija į miestus. Jau kelis dešimtmečius darbuotojų nutekėjimas iš kaimo vietovių tęsiasi. „Rosstat“ duomenimis, nuo 2010 iki 2020 m. kaimo gyventojų skaičius Rusijoje sumažėjo 400 tūkst. žmonių (vėlesni duomenys kukliai nutylimi). Jauni žmonės renkasi keliasi į miestus ieškodami didesnių atlyginimų, geresnių gyvenimo sąlygų ir karjeros galimybių.

Be to, akcentuojamas ir menkas darbo žemės ūkyje patrauklumas. Vidutinis atlyginimas šiame sektoriuje išlieka mažesnis nei kitur. 2024 m. vidutinis atlyginimas žemės ūkyje buvo 54 tūkst. rublių (358 eurai), o, pavyzdžiui, statybose – 75 tūkst. rublių (497 eurai). Be to, darbas žemės ūkio sektoriuje siejamas su sunkiomis sąlygomis, dideliu sezoniškumu ir socialinių garantijų trūkumu, todėl jis mažiau patrauklus.

Pažymima ir kvalifikuotų specialistų trūkumo problema, mat šiuolaikinis žemės ūkis reikalauja agronomijos, biotechnologijų žinių ir darbo su aukštųjų technologijų įranga. Tačiau personalo mokymo sistema atsilieka nuo realių poreikių. Remiantis vietos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kasmet vidurinio specializuoto mokymo įstaigas baigia 60 tūkst. žmonių, o dirbančių pagal savo specialybę dalis siekia 78 proc., tačiau šio skaičiaus nepakanka augančiam poreikiui patenkinti.

Dar viena darbuotojų trūkumo priežastis – sezoniškumas. Dėl to esą sunku pritraukti nuolatinių darbuotojų, kurie renkasi stabilų darbą kitose srityse, tad labai trūksta sezoninių darbuotojų.

Valdžios veiksmai

Kaip skelbia agroinvestor.ru, valdžia jau sukūrė federalinį projektą „Agropramonės komplekso personalas“, pagal kurį iki 2030 m. visoje šalyje esą būtina sukurti 18 tūkstančių žemės ūkio klasių profesinio mokymo įstaigoje. Žemės ūkio ministrė Oksana Lut tikisi, kad dar šiais metais Švietimo ministerija priims atitinkamus sprendimus.

Ministrė teigė, kad agrotechnologinės klasės bus kuriamos daugiausia kaimo vietovėse. Į vieningą personalo mokymo koncepciją taip pat įtrauktos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos. Tuo pačiu metu pagrindinis žemės ūkio sektoriaus klientas yra verslas. „Turime sutelkti dėmesį į verslą, į užduotis, į reikalavimus, kuriuos verslas kelia personalo mokymui“, – aiškino O. Lut.

Anot jos, per 2024 m. priėmimo kampaniją buvo pateikta beveik 350 tūkst. prašymų studijuoti žemės ūkio universitetuose, 80 tūkst. žmonių tapo pirmakursiais, iš jų 845 buvo agrotechnologijų klasių absolventai. Esą populiarėja tiksliniai mokymai – specialistų rengimas įmonių užsakymu. Iki 2030 m. planuojama tokių studentų dalį padidinti iki 70 proc. Taip pat Žemės ūkio ministerija su Švietimo ministerija ketina kurti specialią programą, skirtą žemės ūkio sektoriaus personalo poreikiams.

Parengė Ričardas Čekutis