Afrikinio kiaulių maro zonos

Afrikiniu kiaulių maru užkrėstos teritorijos ribos iš naujo brėžiamos kiekvieną kartą nustačius šį pavojingą užkratą šernuose arba naminių kiaulių ūkiuose, jeigu iki tol AKM nebuvo. Į teritoriją pakliuvusiems ūkiams, net jei jie nepateko į apsaugos ar priežiūros zonas, taikomi griežtesni reikalavimai kiaulių augintojams.

Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu, Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į tris zonas:

  • I zona – zona, kurioje AKM nenustatytas nei laukinėje faunoje, nei kiaulių laikymo vietose. Šioje zonoje jokie apribojimai netaikomi.
  • II zona – AKM nustatytas laukinėje faunoje, t. y. šernams. Šioje zonoje prekyba gyvomis kiaulėmis galima tik šalies teritorijoje, eksportuoti gyvas kiaules iš šios zonos – draudžiama. Jeigu II zonoje esančiame ūkyje auginamos, pvz., veislinės kiaulės ir norima jomis prekiauti Lietuvoje, būtina įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimus bei gauti tokiai veiklai VMVT leidimą. Lietuvoje prekiauti šioje zonoje užauginta kiauliena ir jos produktais galima tik tuo atveju, jei mėsa gaunama iš oficialiai registruotų kiaulių laikymo vietų, taikančių griežtus biologinio saugumo reikalavimus.
  • III zona – AKM nustatytas kiaulių laikymo vietose (kiaulėms) bei laukinėje faunoje. Šioje zonoje gyvų kiaulių judėjimas (transportavimas skersti į VMVT patvirtintas skerdyklas) leidžiamas zonos ribose ir tik iš visiškai biologinio saugumo reikalavimus įgyvendinusių kiaulių laikymo vietų. Kiauliena ir kiaulienos produktais prekiauti galima tik vietinėje rinkoje, neišvežant už zonos ribų, produkcija turi būti pažymėta specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei trečiąsias šalis.

II ir III zonose draudžiama sumedžiotus šernus ir iš jų gautus produktus išvežti į kitas teritorijas.
Jei kyla įtarimų, kad ūkyje laikomos viena ar daugiau kiaulių yra užsikrėtusios AKM virusu, VMVT pareigūnai atlieka oficialius tyrimus ligai patvirtinti arba paneigti. Patvirtinus AKM židinį, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, nedelsiant nugaišinamos (dažniausiai naudojant spec. elektros įrenginius) visos ūkyje esančios kiaulės. Nugaišusios ir nugaišintos kiaulės sunaikinamos. Taip pat sunaikinamos visos atliekos, pašarai, apyvokos rakandai ir kitos medžiagos, kurios galėtų būti užkrėstos virusu. Atrenkami gyvūnų, pašarų ir aplinkos mėginiai, aiškinamasi viruso patekimo į ūkį priežastys ir laikas, kuris galėjo praeiti nuo užkrato patekimo į ūkį iki buvo gautas pranešimas apie ligą. Ūkiniai pastatai, transporto priemonės, gabenusios kiaules, ar jų skerdenas, įrenginiai išvalomi, apdorojami specialiomis dezinfekcinėmis priemonėmis, veikiančiomis AKM virusą.
Aplink ligos protrūkio vietą (ūkį) VMVT nustato apsaugos zoną, kurios spindulys nuo protrūkio centro turi būti ne mažesnis kaip 3 km, bei priežiūros zoną, kurios spindulys – ne mažesnis kaip 10 km.
Apsaugos zonoje surašomi visi kiaulių laikymo ūkiai ir kiekviename jų apsilanko valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atlieka kiaulių klinikinius tyrimus, patikrina gyvulių identifikavimo ir registravimo duomenis.
Apsaugos zonoje draudžiamas bet koks kiaulių judėjimas, t.y. gyvulių negalima išvežti iš ūkio. Atskiru sprendimu gali būti priimtas sprendimas paskersti visas šioje zonoje ūkiuose laikomas kiaules.
Gavus tyrimų atsakymus, kad nustatytas AKM užkratas arba, pasireiškus ligos klinikiniams požymiams, kiaulei nugaišus, VMVT pareigūnai nedelsiant atlieka reikiamus tyrimus ir priima būtinas priemones. Apie naują židinį brėžiamos ir naujos apsaugos ir priežiūros zonos.
Priežiūros zonoje taip pat surašomi visi kiaulių ūkiai ir draudžiamas kiaulių judėjimas (t.y. gyvulių negalima išvežti iš ūkio). Šios priemonės taikomos, kol atliekamas užkrėstų ūkių valymas, dezinfekcija, prireikus ir apdorojimas insekticidais.
Valstybinis veterinarijos gydytojas ūkiuose atlieka kiaulių klinikinius tyrimus, patikrina gyvulių identifikavimo ir registravimo duomenis. Tyrimai atliekami, kol nepraėjo 40 d. po to, kai užkrėstuose ūkiuose buvo atlikti pirminio valymo, dezinfekavimo ir kiti darbai. 40 d. laikotarpis gali būti sutrumpintas atitinkamai iki 21 ir 30 d., jei buvo vykdomas intensyvus mėginių ėmimas ir tyrimų programa.

VMVT informacija
Elenos RINKEVIČIENĖS nuotrauka