Akmenė verta kultūros sostinės vardo

Lietuvoje yra dvi Akmenės. Sovietmečiu valdžia nutarė Karpėnų kaimo teritorijoje, kur glūdi dideli klinčių klodai, pastatyti cemento gamyklą ir netoli – keliolika dviaukščių namų. 1952 metais buvęs kaimas pavadintas miesto tipo gyvenviete – Naująja Akmene. O šalia Dabikinės upės bei gražaus pušyno yra įsikūręs istorinis miestas Akmenė. 1962 metais iš Akmenės į Naująją Akmenę buvo perkeltas rajono centras. Šį kartą užsukime į istorinę Akmenę, kuri 2020 m. paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine.

Šūkis: BUMB – DUND – BUND

Akmenės miesto seniūnė Laura Ulmienė pirmiausia daug pagiriamųjų žodžių skyrė aktyviai miesto bendruomenei ir jos vadovui Algirdui Bučiui. Veiklių žmonių nuopelnas, kad Akmenė 2020 metais paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau paskelbtas sostinės šūkis: BUMB – DUND – BUND. Seniūnė kuo greičiau skuba paaiškinti, ką reiškia gražus ir neįprastas šūkis: iš pradžių visi bumba (diskutuoja, kalbasi), bet paskui jau imasi darbų (dunda, bedirbdami kelia įvairių garsų), o galiausiai ateina prabudimas (bunda naujų sumanymų, idėjų). Pasak L. Ulmienės, trijuose vienskiemeniuose, akmeniškių greitai ištariamuose žodžiuose užkoduota visa gyvenimo esmė: bendravimo grožis, apeigos, kasdieniai darbai, viltis. Tik reikia gerai įsiklausyti į šių žodžių skambesį ir pakartoti tuos žodžius kelis kartus. Taip ir padarėme.

Akmenė, tapusi mažąja Lietuvos kultūros sostine, jau bunda naujiems sumanymams, gyventojai smagiai dundėdami žada įgyvendinti įdomių projektų, surengti festivalių, koncertų, parodų, plenerų, konferencijų, pažintinių žygių, sporto varžybų. Mažosios kultūros sostinės atidarymas Akmenės miesto aikštėje vyks mistiniu laiku – 2020 02 20. Į šventę įeisite pro vartus ir pateksite į kultūros sostinės misteriją. Tik nepamirškite pasakyti šūkio: BUMB – DUND – BUND. Akmenė rengiasi atskleisti ir išryškinti istorinio miesto grožį bei tapatybę.

Legendomis reikia tikėti

Akmeniškiai domisi savo krašto istorija, žino daug legendų ir linksmų pasakojimų. Iš kartos į kartą buvo pasakojama legenda, kad Akmenės krašte gyvenusi ištverminga akmentikių gentis, žmonės buvę stiprūs, valios galia net per atstumą galėdavę pakelti didžiulius laukų riedulius. Kai atslinko milžiniškas ledynas, jie nesitraukė ir nepaliko savo krašto – mitinė akmentikių gentis susiliejo su akmenimis, pavirto lauko rieduliais ir amžiams liko šioje žemėje. Akmenė ir akmuo – neišskiriama žodžių jungtis ir ypatinga prasmė, atspindinti to krašto savastį. Gal dėl to tik Akmenėje dabar itin entuziastingai žaidžiamas smagus žaidimas kūlsveidis. Žemaitiškai akmuo yra kūlis.

Kūlsveidžio žaidėjai rungtyniaudami stengiasi kuo toliau nusviesti atitinkamo dydžio ir svorio akmenį. Galima sviesti viena ranka arba iškelti abi rankas ir sviesti virš galvos. Trečias būdas – sviesti akmenį abiem rankomis iš apačios. Puiki proga treniruotis ir rengtis šiam žaidimui dirbant naudingą darbą – rinkti akmenis iš laukų ir taikliai juos mėtyti į važiuojančio traktoriaus priekabą.

Beje, vienas iš keturių žinomų meteoritų, nukritusių Lietuvos teritorijoje, yra Akmenės meteoritas, iš aukštybių atlėkęs į šį kraštą 1908 metų gegužės 25 dieną.

Drugelių namai ir fitozauro dantys

Seniūnė vardijo daug lankytinų Akmenės krašto vietų. O jų yra nemažai. Įdomus gamtos objektas – Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. Didžiausia Šiaurės Lietuvos pelkė yra paukščių, gyvūnų buveinė, čia auga retų augalų. Kasmet nemažai turistų aplanko maldos namus po atviru dangumi – Padvarėlių kaimo slėnį. Akmenės krašto muziejuje yra vertinga drugelių kolekcija. Šiuose drugelių namuose yra ir gyvų eksponatų, kurie išsirita iš lėliukių: oranžerijoje skraido spalvingų, reto grožio egzotiškų drugelių būrių, tropikų drugeliai nutupia ant peties ar rankos, galima juos pavaišinti bananu ar apelsinu. Muziejuje saugoma vertinga mediko, vieno žinomiausių Lietuvoje kolekcininko Boriso Izenbeko dieninių drugių kolekcija.

Akmenės krašto žemės gelmės turtingos įvairių lobių. Krašto muziejuje šalia akmenų kolekcijos galima susipažinti ir su vertingomis fosilijomis: eksponuojami trys Akmenėje rasto prieš 220 mln. metų gyvenusio roplio fitozauro dantys ir du žandikaulio fragmentai.

Išskirtinis miesto herbas

Akmenei laisvojo miesto statusas buvo suteiktas 1792 metais, tada buvo patvirtintas ir herbas. Iki XVII amžiaus miestelis buvo vadamas Dabikine, mat įsikūręs Dabikinės upės dešiniajame krante. Istoriniai šaltiniai mini, kad XVI a. Dabikinėje buvo aikštė, trys gatvės, 82 sklypai, 28 smuklės (karčemos), stovėjo medinė bažnyčia. 1912 m. pastatyta raudonų plytų Šv. Onos bažnyčia, kuri yra architektūros paminklas.

Akmenės miesto herbas išskirtinis, žadino patriotinius krašto žmonių jausmus ir kvietė saugoti laisvę: sidabriniame skydo lauke kyla strėlė sidabriniu antgaliu, papuošta mėlynomis plunksnomis. Ant strėlės užrašytas devizas: „Pro Libertate“ („Už laisvę“). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. patvirtintas naujasis Akmenės herbas, kuris mažai kuo skiriasi nuo istorinio herbo: išliko pagrindinis simbolis – strėlė – ir devizas „Pro Libertate“.

Vietiniai žmonės didžiuojasi atkurtuoju Nepriklausomybės paminklu, simbolizuojančiu žmonių susitelkimą ir stiprybę. Šio krašto žmonės yra vieningi, brangina laisvę. Nepriklausomybės paminklas Akmenėje pastatytas 1928 metais ir buvo skirtas tuometės nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui paminėti. Sovietmečiu politikai davė nurodymą paminklą sunaikinti: 1948 metais naktį jis buvo susprogdintas. Patriotiškai nusiteikę akmeniškiai susprogdinto paminklo fragmentus užkasė į žemę. Šiandien Nepriklausomybės paminklas ir vėl stovi: 1989 m. jis buvo atstatytas ir puošia istorinę Akmenę.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė