Kroatijoje paslaptingai gaišta galvijai

Portalas zagorje.com praneša, jog Podsvilajos regione kilo tikra panika. Nugaišusių galvijų nuotraukas portalui atsiuntė minėtos vietovės gyventojai. Tačiau veterinarijos inspekcija patvirtino, kad tai nėra infekcinė liga, todėl linkstama link apsinuodijimo versijos.

Apėmė baimė

„Kas nebijotų? Per pastarąsias dešimt dienų netekau trylikos karvių. Paskutinę radome sekmadienį. Per vieną dieną netekau penkių“, – portalui agroklub.ba komentavo Nikola Turudičius, vienas iš keliolikos galvijų augintojų rajone, kurių galvijai paslaptingai gaišta.

Žmonės nežino, kas vyksta. Vieni mini apsinuodijimą, kiti neatmeta kokios nors infekcinės ligos atsiradimo galimybės. Visi atvejai užfiksuoti Radinje ganyklos teritorijoje prie išvažiavimo iš Gornjih Maovicos.

„Kelia nerimą tai, kad be manęs ir mano sūnų, gyvulių netenka ir kiti gyvulių augintojai. Tai reiškia, kad vyksta kažkas rimto. Kol kas visi tyli. Ir veterinarai, ir medžiotojai. Tik reguliariai veža gyvūnų gaišenas utilizuoti ...“, – baiminasi jis ir spėja, kad iki šiol užregistruoti apie penkiasdešimt atvejų nebus galutinis skaičius. Pirmiausia todėl, kad tai laisvai ganomi galvijai, todėl infekcija, jei ji iš tikrųjų egzistuoja, plinta gana greitai.

Nikola kartu su sūnumis Mate ir Juru augina daugiau nei 230 galvijų ir iki šiol su tokiais atvejais nesusidūrė. Apie nelaimę jie informavo visas atitinkamas tarnybas. Tačiau gavo atsakymą, jog daugiau informacijos esą bus pateikta, kai bus gauti Kroatijos Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos bei valstybinės veterinarijos inspekcijos rezultatai.

Veterinarai ramina

Netrukus veterinarijos inspekcija kanalui „RTL Danas“ patvirtino, kad greičiausiai tai nėra užkrečiama liga, o ministerija pareiškė, kad negalima atmesti galvijų apsinuodijimo galimybės.

Kanalas gavo Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos atsakymą, kuriame teigiama, kad infekcinės ligos egzistavimas kol kas nepatvirtintas, tačiau veterinarai kol kas komentuoja labai aptakiai: „Veterinarijos tarnybos gavo pranešimą apie padidėjusį galvijų gaišimo skaičių minėtoje vietovėje ir nedelsdamos ėmėsi visų numatytų priemonių, siekdamos nustatyti priežastis. Laukuose buvo atlikti veterinariniai tyrimai ir paimti nugaišusių gyvūnų mėginiai, kurie buvo išsiųsti į laboratoriją išsamiai analizei. Iki šio atsakymo išdavimo laboratorija nebuvo patvirtinusi užkrečiamosios gyvūnų ligos“.

Tiesa, pažymima, jog atliekant likusių paveiktų bandų gyvūnų veterinarinį patikrinimą, nebuvo pastebėta jokių klinikinių požymių, rodančių infekcinės ligos buvimą.

„Veterinarijos tarnybos toliau stebi situaciją vietoje ir, bendradarbiaudamos su kompetentingomis institucijomis, imsis visų būtinų priemonių gyvūnų sveikatai apsaugoti ir žmonių saugumui užtikrinti“, – teigiama ministerijos pranešime ir atkreipiamas dėmesys, jog galvijai galėjo apsinuodyti vandeniu ar maistu, tačiau dar esą vyksta tyrimas ir išsami informacija bus paskelbta vėliau.

Įtarinėja juodligę

Nepaisant valdiškų įstaigų raminimo, vietos gyventojai kalba apie prastesnį scenarijų. „Mūsų karvės gaišta kiekvieną dieną. Žmonės, darykite ką nors, liksime be nieko...“, – sako N. Turudičius, užsimindamas apie nedžiuginančią galimybę infekcijos nustatymo atveju valdžiai paskelbti epidemiją.

Vietos gyventojai turi tam pagrindo ir prisimena, jog lygiai prieš dvidešimt metų šiose apylinkėse buvo užfiksuota juodligė, o prieš trejus metus Lonjsko Polje gamtos parko teritorijoje dėl to nugaišo daugiau nei šimtas galvijų.

Veterinarijos inspekcijoje tuo metu buvo patvirtinta juodligės infekcija. Pirmieji gaišimai prasidėjo panašiai kaip Gornjih Maovicėje, tačiau galvijų augintojai nesiėmė reikiamų apsaugos priemonių, todėl liga išplito.

Portalas vecernji.hr praneša, jog Kroatijoje pastaraisiais dešimtmečiais ši liga vis pasireiškia. Per pastaruosius 15 metų didžiulis juodligės protrūkis buvo užfiksuotas 2002 m. netoli Jasenovaco, 2005 m. Ježevičiaus mieste netoli Vrlikos, o paskutinis didžiulis ligos protrūkis buvo Bobovaco kaime netoli Sunjos nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2007 m. kovo mėn.

Dabar vietos gyventojai baiminasi tokio paties scenarijaus. Visi supranta, kad dėl to visas regionas, įskaitant ir žmones, būtų uždarytas karantine, kadangi liga gali būti perduodama žmonėms.

Pavojinga liga

Kaip informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, juodligė yra ūmi užkrečiamoji žmonių ir gyvulių liga, kurią sukelia bakterija Bacillus anthracis. Žmonės gali susirgti juodlige, jei turi sąlytį su užsikrėtusiais gyvūnais arba užkrėstais gyvūninės kilmės produktais.

Juodligė jau egzistuoja šimtus metų. Ja natūraliai suserga gyvuliai ir žmonės daugelyje pasaulio vietų: centrinėje ir pietvakarių Azijoje, pietų ir rytų Europoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje ir kai kuriose Australijos vietose. Juodlige žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę gyvuliai: karvės, ožkos, avys, arkliai, rečiau kiaulės. Jei dirvoje yra juodligės sporų, gyvuliai šia liga gali užsikrėsti ėsdami žolę, gerdami vandenį. Dažniausiai gyvuliai suserga vasarą, kai sausrų metu ėsdami sudžiūvusią, aštrią, prie dirvožemio prigludusią žolę, pažeidžia žarnyno epitelį.

Gyvuliai dažniausiai suserga žarnyno juodlige. Sukėlėjas gausiai išskiriamas į aplinką kraujingai viduriuojant, taip pat su kraujingomis išskyromis iš nosies ir snukio. Vegetacinės sukėlėjų formos aplinkoje virsta sporomis.

Nuo sergančių gyvulių užsikrečia jų prižiūrėtojai, skerdyklų, odos, kailių perdirbimo įmonių darbininkai. Dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiais gyvuliais ar jų žaliavomis būdu, t. y. teikiant veterinarijos pagalbą, lupant ar išdirbant gyvulio odą, dorojant mėsą, kerpant vilną ir kt. Kartais užsikrečiama vartojant blogai išvirtą sirgusio gyvulio mėsą ir pieną. Retkarčiais užsikrečiama per orą su dulkėmis, ypač karšiant vilnas ir išdirbant kailius.

Žmonės užsikrečia juodlige, kai į organizmą patenka sporų. Kai juodligės sporos patenka į organizmą, jos gali būti „aktyvuotos“. Tada bakterijos gali daugintis, plisti organizme, gaminti toksinus ir sukelti sunkią ligą.

Parengė Ričardas Čekutis