Amerikiečiai ragina lietuvius domėtis naujausiomis veislininkystės technologijomis

JAV yra nauja ir labai konkurencinga rinka, kuri domina mūsų šalį. Lietuva, ypač mėsos produktų gamintojai, sieja dideles viltis su eksportu į JAV, o kartu – ir mokslo žinių mainais. Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto parodoje ,,AgroBalt 2014“ lankėsi oficiali JAV mėsos sektoriaus ekspertų delegacija, o šią savaitę Lietuva sulaukė ir šios šalies veislininkystės specialistų vizito. Su Lietuva norintys užmegzti ryšius amerikiečiai inicijavo apvaliojo stalo diskusiją Žemės ūkio ministerijoje, į kurią susirinko Lietuvos veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, šalies veislininkystės asociacijų, įmonių  atstovai.
JAV yra valstybė, kurioje pieninė ir mėsinė galvijininkystė yra pasiekusios labai aukštų rezultatų. Šiemet už Atlanto lankėsi penkių Rytų Europos šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Rumunijos – veislininkystės specialistai, kurie susipažino su veislininkystės sistema bei naujausiais selekcijos metodais, įvairių valstijų mokslinių laboratorijų veikla, genetikos centrais, lankėsi ūkiuose. Dabar JAV specialistai patys atvyko į Rytų Europą – surengę seminarus Latvijoje, jie atvažiavo savo žiniomis dalytis į  Lietuvą, vėliau trauks į Lenkiją ir kitas šalis.
Svečiai iš JAV – Aidaho ir Viskonsino žemės ūkio universitetų mokslininkai, nepriklausomi veislininkystės konsultantai, pabrėžė, kad juos labai domina bendradarbiavimas su mūsų šalies valstybės institucijomis ir ūkininkais, veislininkystės specialistais. Pristatę naujausias gyvulių veislininkystės technologijas – genominį vertinimą, amerikiečiai pabrėžė, kad siekiant būti konkurencingais pasaulyje žemės ūkio produkcijos kiekiu ir kokybe, gyvulių veisline medžiaga, būtina žinoti ir taikyti naujausias technologijas. Šios technologijos jau penkeri metai sėkmingai diegiamos JAV ir visame pasaulyje, tad turima patirtimi ir siekiama pasidalyti, nes Lietuvai tai dar mažai žinoma sritis.
Jungtinėse Valstijose jau įdiegta ne tik bulių, bet ir telyčių genominė patikra. Galvijų augintojai gali patikrinti ką tik atvestos telyčaitės genomą ir, jai dar neužaugus ir neapsiveršiavus, sužinoti, koks jos genuose užprogramuotas pieningumas, pieno riebumas ir baltymingumas ir kt. Jei produktyvumas ūkininko netenkina, tokios telyčios jis tiesiog nebeaugina.
Statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje laikoma mažiausiai mėsinių bulių visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos ūkininkai vis dar taupo pasirinkdami pigesnę veislinę medžiagą, skaudi realybė yra masinis veršelių eksportas.

Žemės ūkio ministerijos informacija