Apie gluosnius, jazminus, šilkmedžius ir pomidorus

nr. 12

„Pastebiu, kad vienur sveikalapiai gluosniai (Salix integra) ‘Hakuro Nishiki’ suformuoti kaip medeliai, o kai kur auga krūmu. Ar jau perkant reikia žinoti, ko nori, ar medeliai formuojami specialiai genint? Aš norėčiau tokių krūmų gyvatvorės. Tad ką pirkti?“

Sveikalapiai gluosniai (Salix integra) ‘Hakuro Nishiki’ natūraliai auga kaip krūmai, o skiepyti į kamienėlį – kaip medeliai. Formuojant, palikus 1–2 šakas, galima užsiauginti medelį, bet sunkiau nei auginant skiepytą augalą. Tad ruošiantis sodinti krūmų gyvatvorę reikia pirkti krūmus.

„Norime pasisodinti uolinių kadagių ’Blue Arrow’ gyvatvorę. Auginame vaismedžių ir vaiskrūmių sodą. Ar šie kadagiai gali pakenkti vaismedžiams kaip kazokiniai kadagiai?“

Uolinių kadagių ‘Blue Arrow’ gyvatvorę galite drąsiai sodinti – jie nepakenks vaismedžiams. Jiems kenkia tik kazokiniai kadagiai.

„Man labai patinka hortenzijos, norėčiau jų auginti balkone. Kokia veislė ir rūšis geriausiai augtų vazone? Ir dar: mano balkonas pietų pusėje, kur saulė spigina visą dieną, ar joms ten patiks?“

Hortenzijas galima auginti ir pietiniame balkone, tik būtina jas pridengti vijokliniais, svyrančiais ar aukštesniais augalais, pasirūpinti, kad vegetacijos metu pakaktų drėgmės. Vazonuose augančias hortenzijas reikia laistyti dažniau ir gausiau nei pasodintas į gėlyną. Tręšiamos kas 15 dienų 0,15–0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu. Tręšti baikite iki rugpjūčio vidurio, kad augalai spėtų pasiruošti žiemai. Paskui labai svarbu hortenzijas apsaugoti nuo žiemos šalčių: pernešti į kitą šviesią vėsią patalpą, rūsį arba balkone augalą su vazonu apvynioti agroplėvele, o per šalčius uždengti dar šilčiau, įstatyti į kartoninę dėžę. Balkone vazonuose patartina auginti plačialapių hortenzijų (Hydrangea macrophylla) įvairias puošnias veisles.

„Ar reikia išskinti nužydėjusių rododendrų, azalijų, alyvų ir jazminų žiedus, jei taip – kodėl?“

Jei nerinksite rododendrų ir azalijų sėklų, lengvai nuskinamus peržydėjusius žiedus nuskabykite, kad jie neimtų maisto medžiagų sėkloms nokinti. Taip maisto medžiagos atiteks tik žiediniams pumpurams, kurie žydės kitais metais. Be to, nuskabius peržydėjusį žiedyną, nubunda šoniniai pumpurai, išauga 2–3 nauji ūgliai ir formuojasi tankus krūmas. Smulkiais žiedais žydinčių rododendrų žiedelių skabyti nebūtina, nes nauji ūgliai juos lengvai praauga. Nužydėjusius alyvų žiedynus derėtų išskinti, juk alyvų nedauginsime sėklomis, o nurudę žiedynai atrodo visai nedekoratyviai. Jei jazminų krūmas yra nedidelis, galime ir jų peržydėjusius žiedus išskinti, tačiau jei labai kuplus, bus sunku tai padaryti, be to, jazminai yra gyvybingi, tad gausiai žydės ir kitais metais.

Valerija Baronienė

„Jau ne pirmus metus auginu levandas sausokoje saulėtoje vietoje, bet žiedų šluotelių nėra labai daug. Gal reikia jas tręšti?“

Tikrosios levandos (Lavandula angustifolia) mėgsta lengvesnes, kalkingas, humusingas, daugiau šarmines dirvas, saulėtą vietą. Kad levandos gausiai žydėtų, reikia tręšti du kartus – balandį vegetacijos pradžioje azoto trąšomis – amonio salietra (20 g/kv. m), gegužę – kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (20 g/kv. m) arba palieti 0,2 proc. trąšų tirpalu. Naudinga tręšti kompostu. Vasarą per sausras reikia laistyti.

„Šalia komposto krūvos pasodinau cukinijų ir moliūgų daigų, bet jie visai neauga. Ar dar ne laikas?“

Cukinijų ir moliūgų daigai dar nepradėjo augti, nes buvo per šaltos naktys. Jei ir atšilus orams daigai neaugs, to priežastis gali būti per trąši žemė.

Nijolė Maročkienė

„Man labai patinka šilkmedžių uogos. Tik nežinau, kurį pirkti – juodąjį ar baltąjį, kad greičiau sulaukčiau derliaus. Kuo jie skiriasi?Ar tai lepūs augalai, kada sodinti ir laukti derlius?“

Lietuvoje reikia rinktis šilkmedžių formas, išaugintas mūsų krašte, nepirkti atvežtų iš Europos pietinių vietovių, nes gali iššalti. Šilkmedžiai sodinami anksti pavasarį, balandžio mėn., neprasidėjus vegetacijai arba rudenį, lapams nukritus, saulėtoje vietoje į lengvą priesmėlio dirvą. Auginant pavėsingoje vietoje nespėja subręsti ūgliai, silpniau dera. O drėgnokoje priemolio dirvoje žiemą apšąla ūgliai. Visi skiepyti šilkmedžių medeliai pradeda derėti 2–3 metais, kasmet gausiai. Šilkmedžiai atsparūs ligoms ir kenkėjams, ištvermingi žiemą (kaip minėjome – tik Lietuvoje auginamos formos).

Liepos pradžioje sunoksta baltojo šilkmedžio (Morus alba L.) uogos. Derėjimo metu medis apkimba į avietes ar gervuoges panašiomis, tik beveik baltomis – gelsvomis, saldžiomis,1–2,5 cm ilgio uogomis. Pasitaiko formų ir purpurinėmis bei juodomis uogomis.

Juodojo šilkmedžio (M. nigra L) vaisiai subręsta liepos pabaigoje. Uogos saldžios su malonia rūgštele, juodos. Šilkmedžius juodomis uogomis sodinkite toliau nuo takelių ir nuo mašinų stovėjimo aikštelės, nes jų vaisiai turi dažomųjų savybių, tad gali ištepti rūbus, mašinas, takelius ir kt. Šilkmedžius baltomis uogomis galite sodinti, kur tik pageidaujate, jų vaisiai netepa.

Romas Vrublevskis

„Šį pavasarį sodindama pomidorus šiltnamyje į duobeles dėjau pernai atvežto mėšlo. Smulkindama apdžiūvusius gabalus, radau juose daug gyvų grambuolių lervučių. Mes jas vadiname trandėmis. Kiek aš jų radau, tiek sunaikinau. O kiek neradau? Kas bus iš mano pomidorų ir kitų daržovių, kai užaugs trandės? Prašau patarimo, ką daryti? Mėšlas atvežtas pernai, kai dirva jau buvo aparta. Buvau jį apdengusi plėvele, pavasarį dalį išbėriau, o kita dalis liko po plėvele“.

Paprastieji grambuoliai (Melolontha melolontha) pridaro nemažai žalos: vabalai skraido gegužę–birželio pradžioje ir graužia lapuočių lapus. Jie dar vadinami karkvabaliais. Vėsiu oru būna nerangūs, tad anksti ryte juos nesunku nukrėsti nuo medžių ant patiesalo ir sunaikinti. Kova bus efektyvesnė, jei kuo daugiau kaimynų apylinkėje ja užsiims.

Šiuo metu jų sezonas baigėsi – atėjo eilė grambuolių lervoms, kurios dar pavojingesnės už vabalus. Grambuolių vystymosi ciklas – labai sudėtingas. Patelės kiaušinius deda dirvoje, prie augalų šaknų, 40–50 cm gylyje. Žemėje lervos vystosi 3 metus. 6–6,5 cm ilgio „C“ formos lervos gerai slepiasi ir yra puikiai prisitaikiusios prie Lietuvos klimato. Išsiritusios žiemoti sulenda giliau. Antraisiais ir trečiaisiais augimo metais jos ėdriausios, augalams padaro ypač daug žalos, prisikasa iki 10–20 cm gylio – ten, kur daugiausiai augalų vaisių ir šaknų.

Lietuvoje registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo šių kenkėjų nėra. Grambuolius naikinti chemikalais Lietuvoje nedraudžiama, tačiau kol kas nėra registruotų priemonių, kuriomis naikinamos žemėje užsiveisusios lervos. Tuo metu kaimyninėje Lenkijoje tokie chemikalai jau plačiai naudojami.

Atsikratyti šių nepageidaujamų grambuolių lervų padeda mechaninės priemonės – rinkimas ir biopesticidų naudojimas. Pamačius jų šiltnamyje žemės paviršiuje ar purenant dirvą, būtina surinkti ir atiduoti vištoms sulesti arba sunaikinti. Grambuolių lervos nepakenčia bastutinių augalų, lubinų, dobilų, grikių, šeivamedžių kvapo, todėl jų galima prikasti prie pasodintų pomidorų, o išlindusias į paviršių lervas sunaikinti mechaniškai.

Pasodintus pomidorus ir aplink šiltnamį patartina laistyti kas 10–15 dienų organinėmis trąšomis, atbaidančiomis kenkėjus, pavyzdžiui, po 30 ml „Oleorgan“ ir „Konflic“ (60 ml/10 l vandens) ar česnakų ištrauka bei ekstraktu (1:10), arba 6 proc. žaliojo skysto kalio muilo skiediniu (600 ml/10 l vandens), arba 0,5 proc. „Nimazal“ tirpalu (50 ml/10 l vandens).

Kitiems metams paliktą mėšlą reikėtų paberti ant polietileninės plėvelės ir surinkti bei sunaikinti lervas. Dar vienas būdas – žiemą šąlant žemei mėšlą išsklaidyti plonu sluoksniu, tuomet lervos sušals.

Laisvūnė Duchovskienė

„Rasos” visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

image description Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.