Apie joštos krūmą, žiemsprindžius, guzmanijas ir vaistines agurkles

nr. 21

„Koks optimalus sodo amžius? Kiek metų jame galima auginti obelų žemaūgius vaismedžius arba obelis su sėkliniais poskiepiais?“

Jei auginami vaismedžiai su žemaūgiais poskiepiais B.396, P60, M9, P22, sodas dera tik 15–20 metų, su vidutinio augumo poskiepiais MM106,54–118 sodą galima auginti iki 25 metų, vaismedžiai su sėkliniais poskiepiais auginami 30–40 metų. Šiuolaikinių žemaūgių sodų produktyvus amžius trumpesnis, todėl juos tenka tenka atnaujinti greičiau, kas 20 metų. Jei vaismedžiai sodinti vidutinio augumo arba su sėkliniais poskiepiais, šį sodą dar galima auginti 10–15 metų.

„Pasodinome du abrikosų krūmus, kaip ir buvo patarę pardavėjai, ir pavasarį jie gausiai žydėjo. Bet po žydėjimo masiškai krito žiedai ir liko tik vienas kitas vaisius. Kodėl taip nutiko?“

Žydinčius abrikosus nušaldė pavasarinės šalnos, todėl nubyrėjo žiedai. Kad žiedams nepakenktų šalnos, patartina abrikosų krūmus (vaismedžius) apdengti keliais sluoksniais sulankstyta agroplėvele.

Česlovas Paulauskas

„Kaip ir kada genėti joštos krūmą?“

Jošta – juodojo serbento ir agrasto hibridas, formuojamas taip, kad kompaktiškas krūmas kasmet turėtų stiprių, įvairaus amžiaus išsivysčiusių stiebų. Jošta dera ant trejų metų stiebų. Pirmaisiais metais išauga vienmečiai ūgliai – šakutės, antraisiais – žiedpumpuriai ant dvimetės medienos, o trečiaisiais – ant trumpų dvimečių vaisinių šakelių po 2–3 ryškiai juodas stambias uogas. Kas kelerius metus genima stipriau: išpjaunamos 7–8 metų šakos. Kad visas šakas apšviestų saulė, kompaktiškas krūmas formuojamas taurės arba vėduoklės formos. Kad gausiau derėtų, patartina vasarą trumpinti išaugusius ūglelius.

Romas Vrublevskis

„Kaip obelis rudenį apsaugoti nuo žiemsprindžių?“

Spalį ant vaismedžių kamienų užklijuojamos nešlampančio popieriaus juostos, apteptos nedžiūstančiais klijais. Juostos prie kamieno prispaudžiamos taip, kad po jomis negalėtų palįsti kenkėjo patelės. Prieš tai nuo kamienų reikia nukrapštyti sutrūkinėjusią žievę. Gaudymo juostų patartina įsigyti parduotuvėje. Apačioje ir viršuje juosta surišama siūlu ar virvute, kad nepalįstų kenkėjai. Klijų juostos uždedamos ir ant kuolų, prie kurių pririšti medeliai, antraip žiemsprindžių patelės kuolu užrėplios iki medžio vainiko. Paskui lapkritį reikėtų nuolat tikrinti žiemsprindžiams gaudyti skirtas juostas, ar neišdžiūvo klijai. Prilipę prie juostų medžių lapai gali tapti tiltu kenkėjams. Juostų kibumas sumažėja dėl atmosferos poveikio, todėl jas reikėtų pakartotinai aptepti klijais.

Rimantas Tamošiūnas

„Gavau dovanų labai gražiai žydinčią guzmaniją. Kaip ją laistyti ir tręšti, kad žydėtų kuo ilgiau?“

Guzmaniją reikia laistyti minkštu vandeniu – įpilti į skrotelę iki pusės lyg į vamzdelį, nes savo tėvynėje gėlė taip kaupia ir pasisavina drėgmę. Kai skrotelė ištuštėja, vėl įpilti, kad augalas neperdžiūtų. Kasdien derėtų apipurkšti kambario temperatūros minkštu vandeniu, drėkinti patalpos orą. Nuo per sauso kambario oro ar pamiršus palieti kartais paruduoja lapų galai. Ir atvirkščiai – nuo per didelio laistymo gėlė gali žūti. Peržydėjusio augalo skrotelė, iš kurios išaugo žiedynkotis, sunyksta savaime. Perpus silpnesniu skystų trąšų, skirtų žydinčioms gėlėms, tirpalu, kad nenudegtų lapai, į skrotelę tręšiama pavasarį, vasarą vieną kartą per savaitę.

Antanina Stankevičienė

„Norėčiau daugiau sužinoti apie vaistines agurkles. Šiemet pirmą kartą jų prisidžiovinau“.

Jaunų vaistinių agurklių lapai kvepia agurkais, dedami į šaltibarščius vietoj jų. Taip pat tinka prie kitų daržovių – špinatų, salotų, kopūstų. Mėlynais agurklių žiedais puošiami įvairūs patiekalai, aromatizuojami marinatai. Deja, prieskoniams tinka tik šviežiai nuskinti lapai, nes džiovinti nekvepia, o ir skonio ypatingo nesuteikia. Agurklės vartojamos medicinoje. Žiedus noriai lanko bitės.

Vaistinės agurklės gerai auga lengvesnėse ir derlingesnėse dirvose. Užauga iki 45–85 cm aukščio. Sėklos sėjamos pavasarį, nuo balandžio iki gegužės vidurio. Sudygsta per 8–12 dienų. Sudygusios praretinamos 25–30 cm tarpais. Žydi ne visos iš karto ir ne vienu metu subręsta, o subrendusios sėklos greitai išbyra. Jas reikia rinkti keletą kartų. Agurklės pasisėja pačios, todėl kartais kitais metais ir nesėjus galima gauti neblogą derlių, tik reikia pavasarį dirvą nuakėti ir sudygusius augalus praretinti.

Nijolė Maročkienė

„Kadangi šis ruduo sausas, ar reikia prieš žiemą palaistyti sumedėjusius dekoratyvius augalus?“

Visžalius (rododendrus, lauralapes vyšnias) ir kitus dekoratyvius augalus reikėjo būtinai laistyti augimo ir žiedinių pumpurų formavimosi metu, kai trūko drėgmės – vasarą ir rudens pradžioje. Dabar gal dar palis. O jeigu drėgmės trūks, žinoma, reikia palieti ne vien dekoratyvius, bet ir sodo augalus, daugiametes gėles.

Rima Žebrauskaitė

„Nors pavasarį slyva gausiai žydėjo, tačiau užsimezgę vaisiai nubiro. Iš nukritusių slyvų išlindo mažos kirmėlaitės. Kokie tai kenkėjai ir kaip nuo jų apsisaugoti?“

Jūsų slyvoms kenkia juodieji slyviniai pjūkleliai ar geltonieji slyviniai pjūkleliai.

Pjūkleliai – vieni žalingiausių slyvų kenkėjų. Jie išgraužia slyvų užuomazgų minkštimą ir kauliuką. Pažeistose užuomazgose matyti apvalių skylučių, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Pažeistos užuomazgos nubyra. Juodųjų slyvinių pjūklelių lervos gelsvos, ruda galva, o geltonųjų slyvinių pjūklelių – geltonos, rusva galva. Suaugę vabzdžiai – juodi, blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses. Pradeda skraidyti prieš žydėjimą ir deda kiaušinius į žiedpumpurius. Slyvoms baigiant žydėti ritasi lervos.

Lietuvoje slyviniai pjūkleliai būna gausūs ir žalingi kasmet, labai išplinta drėgnomis ir šiltomis vasaromis. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ar kai užsitęsia jų žydėjimas. Pjūkleliai pradeda skraidyti kelios dienos prieš slyvų žydėjimą ir skraido apie porą savaičių, maitinasi žiedų nektaru ir žiedadulkėmis. Slyvoms baigiant žydėti, išsirita lervos ir per 3–4 savaites sugadina po 3–6 vaisius. Iš nukritusių užuomazgų išlindusios lervos slepiasi dirvoje, kur žiemoja.

Priemonės žalai sumažinti. Purškiama deciu mega 50 EW (4 ml/10 l vandens) žydėjimo pabaigoje, kai būna 80 proc. nukritusių žiedlapių. Jei kenkėjai buvo labai gausiai išplitę ankstesniais metais, tada purkšti reikia prieš pat slyvų žydėjimą, antrą kartą – baigiant žydėti. Jeigu retinamos užuomazgos, kartu pašalinamos ir lervų apgraužtosios. Naudinga rudenį perkasti pomedžių dirvą, vasarą rinkti ir naikinti nukritusius vaisius.

Alma Valiuškaitė

„Pastebėjau, kad šiemet ant klevų lapų labai daug juodų dėmių. Kokia liga juos puola, ar ji pavojinga?“

Ši liga – tai juodoji dėmėtligė, o jos sukėlėjas – grybas klevinis žvynokas (Rhytisma acerinum (Pers.) Fr.). Šia liga serga paprastieji ir platanalapiai klevai bei įvairios šių rūšių veislės. Klevams liga nėra pavojinga, gal tik visai mažiems augaliukams, jei tų dėmių labai daug. Kai kurie mokslininkai mano, kad šis grybas gali būti oro užterštumo indikatoriumi. Pastebėta, kad dėmių ant klevų gausiau ten, kur oras švaresnis. Net mieste galima pastebėti, kad parkuose dėmėtais lapais klevų daugiau. Nors tai gali būti ir dėl to, kad prie gatvių augančių medžių nukritę lapai pašalinami, o parkuose ir miškuose jie lieka po medžiais. Nukritusiuose lapuose yra grybo vaisiakūniai su sporomis, o jomis grybas ir plinta, tad nesurinkus lapų kitais metais klevai vėl juoduoja.

Vilija SNIEŠKIENĖ

„Rasos” visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

image description Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.