Apie kurmius, ramdžius ir įvairius augalus balkonuose

nr. 23

„Pasilikau keletą tulpių svogūnėlių ir noriu jas pražydinti vazone pavasarį – kovo mėnesį. Kaip man jas saugoti ir kada jau sodinti?“

Kad tulpės pražystų kovo mėnesį, jų svogūnėlius reikia sodinti spalio–lapkričio mėn. į molinius vazonėlius ar plastikinius plačiadugnius dubenėlius, pribertus substrato. Jei dar nepasodinote, sodinkite kuo greičiau. Tinkami žemių mišiniai: kompostinės žemės, durpių, perlito ir smėlio (1:1:1:1), durpių ir smėlio (3:1) arba durpiniai substratai, kurių pH 5,5–6,5. Prieš sodinimą substratą būtina palaistyti vandeniu ir palikti kelioms valandoms arba per naktį, kad gerai ir vienodai sudrėktų. Pražydinti tinka tik visiškai sveiki, nepažeisti, 4–5 cm skersmens svogūnai. Prieš sodinimą apie 0,5 val. jie mirkomi 0,2 proc. ryškios spalvos 0,05 proc. kalio permanganto tirpale. Svogūnai į dubenėlius sodinami sekliau negu auga lauke (minimalus substrato storis – 10 cm). Į 10 cm skersmens vazonėlį sodinami trys svogūnai, į 12 cm – penki, į 15 cm – 6–7 svogūnai plokščiąja puse į vazonėlio kraštą. Pasodinus ant viršaus užpilamas 1 cm storio smėlio sluoksnelis, kad geriau laikytųsi drėgmė, lengvai palaistoma.

Indai sunešami į patalpą, kur 5 savaites palaikoma 9 oC temperatūra, kad svogūnėliai gerai įsišaknytų. Kai jų baltos šaknys lenda per skylutes, plyšelius, pernešama į vėsesnę patalpą arba šaldytuvą, kur 5 savaites laikoma 5 oC temperatūroje, o paskui likusį laiką – 2 oC temperatūroje. Laistoma tiek, kad neperdžiūtų žemė.

Jei norima pražydinti kovo 8-jai, tulpės į patalpą įnešamos vasario 5–10 d. Tinkamiausia temperatūra tulpėms – 15–18 oC. Iš pradžių 1–2 dienas pastatomos tamsesnėje vietoje, kad augalai tįstų į aukštį. Vos įnešusi palaikykite 10–12 oC temperatūrą, vėliau – 14–15 oC arba laikykite šilčiau – 15–18 oC, jei norite, kad anksčiau pražystų. Kokybiškesnės tulpės išauga ir pražysta, jei laikomos 14–15 oC šilumoje.

Regina Juodkaitė                                                              

„Paklausiusi „Rasų“ patarimo nusipirkau chrizantemą ir ji ilgokai puošė mano balkoną. Bet dabar žiedeliai jau gerokai apvyto. Ar galėčiau išlaikyti šaknis ir ką su jomis daryti pavasarį? Ar iš viso verta ją saugoti? Gyvenu name, turiu rūsį“.

Nužydėjusias vazonines chrizantemas paruoškite ramybės periodui: nupjaukite stiebus (paliekant 5–6 cm ilgo virš šaknies kaklelio) ir persodinkite į didesnius vazonus ar į dėžutes su durpiniu substratu, palaistykite ir perneškite į vėsią patalpą, kur temperatūra siekia 1–4 oC, neleiskite substratui vazonuose perdžiūti, retkarčiais palaistykite. Vasario pabaigoje–kovo mėnesį įneškite į šviesią, 12–15 oC šilumos patalpą, pradėkite laistyti. Kai krūmelis sužaliuos, patręškite 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu. Chrizantemas lengviausia dauginti ūgliais. Pavasarį juos su 3–4 išsivysčiusiais lapeliais sukaišiokite į dėžutes su smėliu ir laikykite 12–15 ºC patalpoje, kol įsišaknys (maždaug per tris savaites). Gerai įsišaknijusius ūglius pasodinkite į vazonėlius, o pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje – į nuolatinę vietą lauke. Jei norime tik 2–5 augalų, peržiemojusį ir pradėjusį vegetuoti chrizantemos kerelį galima padalyti tik į kelias dalis, o norint galima pasodinti ir auginti visą.

Gitana Štukėnienė

„Ar reikia pridengti rugsėjo pabaigoje sodintas braškes, jei nebus sniego?“

Jei dar nepasnigo ir pradėjo šalti, braškes reikia mulčiuoti storu šiaudų sluoksniu ar durpėmis arba pridengti dviguba braškėms auginti skirta plėvele. Durpes ant augalų pilkite ir šiaudais (per gerą sprindį) ar plėvele denkite tik ant įšalusios žemės. Jei žemė nepašalusi, augalai gali pašusti, tad labai svarbu sulaukti tinkamo laiko. Storą mulčio sluoksnį pavasarį nuo augalų reikia nuimti. Braškes galima pridengti ir eglišakėmis, jos sulaikys žiemą sniegą, bet jei jo nebus – geriau mulčiuoti durpėmis. Jei pasnigo, bet žemė šlapia – mulčiuoti nereikia.

Nobertas Uselis

„Visą vasarą balkone auginau ramdžius, nes nuo vieno augalo nulūžo daug šakelių ir jos prigijo. Dabar parnešiau ant palangės ir matau, kad jie nėra labai laimingi. Kiek reikia laistyti žiemą ir kaip dar jiems pagerinti gyvenimo sąlygas?“

Dažniausiai auginami aukštieji ramdžiai (Aeonium arboreum). Rudenį, kai augalai iki rudeninių šalnų dar būna lauke ar balkone, prasideda ramybės periodas, o įnešus į šviesią patalpą jis tęsiasi visą žiemą. Tuo metu svarbiausia labai mažai laistyti, augalai laikomi beveik visiškai sausai. Jei kambaryje ar kitoje patalpoje dar nešildoma ir aplinkos temperatūra būna apie 10 oC, tuomet jie visiškai nelaistomi. Ramdžiams žiemą optimali 10–12 °C temperatūra. Prasidėjus šildymo sezonui, kambaryje būna jau kur kas šilčiau, tačiau vis tiek augalus laistykite nedažnai, tik 1–2 kartą per mėnesį, nes pradėjus augti svarbu, kad neperdžiūtų šaknų gniūžulas. Kad ramdžiai neišstyptų, parinkite pačią šviesiausią vietą kambaryje, ant rytinio ar pietinio lango palangės.

Teresė Jokšienė

„Labai netikėtai savo pievelėje lapkričio 15 d. pamačiau tris kurmiarausius. Ar kurmiai ir rudenį  bei žiemą nemiega? Savo pievelėje jų net vasarą nepastebėjau“.

Kurmiai ir žiemą nemiega. Jei žemė dar neįšalusi irdirva derlinga, koo yra sliekų, tol jie ir „dirba“.

Kurmiai visą savo gyvenimą praleidžia labirintuose, kuriuos kasa labai greitai ir įvairiame gylyje. Mėgsta vidutinio drėgnumo humusingas dirvas, ypač dažni daržuose, sodybose. Rausia paviršinius ir giluminius urvus. Rausdami giluminius urvus, žemę išstumia į dirvos paviršių. Taip susidaro kurmiarausiai. Giluminiais urvais kurmiai naudojasi keletą metų. Buveinė, kurioje laikomos ir maisto atsargos, yra 1,5– 2 m gylyje. Tokių urvų praplatėjimuose įrengia lizdavietę jaunikliams.

Ieškodamas maisto, kurmis per naktį iškasa net 70 m ilgio tunelį. Maistu tampa viskas, kas čia patenka: vabzdžiai ir jų lervos, šimtakojai, šliužai, smulkūs graužikai.

Su kurmiais kovoti yra sunku, nes jie išrankūs ir išradingi gyvūnai, be to, pasižymi stipria uosle, labai gerai užuodžia žmogaus kvapą. Tad gaudant kurmius to reikia nepamiršti. Juos galima gaudyti spąstais, iš teritorijos išprašyti pasitelkiant dūmų mašiną, o mažame plote naudoti specialius įrenginius, kurie skleidžia elektromagnetinius impulsus. Aromatingieji augalai ar kitos atbaidančios medžiagos (žibalas, karbidas) nelabai padeda.

Spąstų kurmiams gaudyti būna įvairiausių rūšių ir konstrukcijų. Pagal veikimo principą yra žirkliniai, kilpiniai, giljotinos, tuneliniai, vamzdiniai ir kitokie. Taip pat galima rasti vamzdelinių ir sąvaržėlės tipo spąstų, bet teko įsitikinti, kad tokie neveiksmingi. Vieni efektyviausi – žirkliniai ir tuneliniai dviejų krypčių spąstai. Kadangi statydami spąstus kurmio tunelyje nežinome, kuriame jo gale šiuo metu yra gyvūnėlis, šie spąstai labai patogūs, nes sugauna rausėją iš bet kurios pusės. Statant kitokius spąstus, reikia statyti dvejus, tad kainuos tikrai brangiau nei vieni dvikrypčiai tuneliniai spąstai. Jų užtaisymas ir veikimo principas panašus į pelių gaudymo spąstų. Dūmų mašina yra brangi, geriausia tokiu atveju ją išsinuomuoti. Dirbant šiuo įrengimu, labai svarbu gerai išstudijuoti urvų sistemą. Kurmius išprašant elektromagnetinėmis bangomis, šią procedūrą reikia pakartoti, nes jie vėl mielai sugrįžta atgal.

Evaldas Klimas

„Visi kraustosi iš miestų į kaimus, o man nutiko priešingai: iš nuosavo namo teko kraustyti į butą. Taigi norėčiau iš anksto sužinoti, kokius sodo augalus galėčiau auginti balkone? Kaip juos prižiūrėti?“

Gyvemųjų namų balkonuose tikrai galima auginti ir vaisinius bei uoginius augalus. Gražiai suformuoti jie ne tik pakeis dekoratyvius augalus, bet sunokins ir spalvingus vaisius bei uogas. Juos galima auginti vazonuose, dėžėse, loveliuose.

Obelaites galima auginti vazonuose, įskiepytas į silpnai augančius vegetatyvinius poskiepius M 9, P 60, nykštukinius – P 22, P 59. Tokios obelaitės jau antraisiais metais pradės derėti.

Kriaušaitės auginamos skiepytos į paprastąjį svarainį (Cydonia oblonga). Slyvos, abrikosai, persikai bus žemaūgiai medeliai, jeigu skiepysime į Gisela 5. Taigi pirkdami vaismedžius balkonui, teiraukitės poskiepio.

Visą vegetaciją balkoną lapais, žiedais ir vaisiais puoš pūkuotoji vyšnia ir japoninis svarainis. Vazone gali augti kininins citrinvytis, margalapė aktinidija dekoratyviais lapais, išauginanti skanias ir labai vitaminingas uogas. Taip pat žaviai atrodo kamieniniai agrastai ir serbentai. Loveliuose tinka auginti sodo žemuoges ir remontantines braškes, kurios visą vasarą žydės ir sirpins uogas iki vėlyvo rudens. Prie namo sienos tinka pasodinti šalčiui atsparias vynmedžių veisles. Šie augalai greitai pasieks antro ir trečio aukšto balkonus.

Augalams auginti balkonuose sudaromi žemių mišiniai iš velėninės, lapinės žemės, perpuvusio mėšlo, durpių ir smėlio. Pasodinti augalai nuolat laistomi. Pavasarį ir vasaros pradžioje kelis kartus paliejama 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu.

Jei žiemą iš balkono augalų sunešti į vėsią patalpą nėra galimybės, jie sudedami balkono apačioje, vazonas arba lovelis apdengiami, kad nenušaltų augalų šaknys.

Romas Vrublevskis

„Rasos” visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

image description Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.