Ar išgirs Briuselis Lietuvos ūkininkų balsą?

Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba paragino šalies ūkininkus pasirašyti peticiją, kad po Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos permainų nuo 2021 metų Lietuvos žemdirbiams skiriamos tiesioginės išmokos stabilioms pajamoms palaikyti būtų ne mažesnės už 2020 metų ES vidurkį, o jau nustatytos ir numatomos aplinkosauginės naujovės būtų vienodos visoje Bendrijoje. Parašus ketinama įteikti Europos Parlamento (EP) Peticijų komiteto pirmininkei Ceciliai Karinai Mariai Wikström.
Ar šio komiteto išvados turi teisinį, o gal tik moralinį poveikį? Kiek gaunamų peticijų pripažįstama pagrįstomis?

Europarlamentaro iniciatyva
„Jeigu mūsų ūkininkai tylės, tai konkurencijos sąlygos ES jiems niekada nepagerės. Net Europos Komisijos (EK) nesenas komunikatas „ES maisto pramonės ir žemės ūkio ateitis“ pripažįsta, kad tiesioginės išmokos ES žemdirbiams turi būti sąžiningesnės. Aš patariau mūsų ūkininkams kreiptis į EP Peticijų komitetą ir pasisiūliau tarpininkauti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė EP narys Bronis Ropė.
EP Peticijų komiteto pirmininkė švedė C. K. M. Wikström labiausiai rūpinasi lytinių mažumų reikalais, priklauso EP gėjų, lesbiečių, biseksualų, transseksualų ir interseksualų teisių grupei. Ar ji bus tokia pat atidi ir paprastų, tradicinių Lietuvos žemdirbių rūpesčiams?

Ne tik paguoda
„Europarlamento komitetui pateikti peticiją daug paprasčiau negu mūsų Seimo Peticijų komisijai, kuri piliečių ir jų grupių pareiškimų, prašymų dažnai net ir peticijomis nepripažįsta“, – tikino B. Ropė.
Europarlamentaras priminė, kad prieš trejus metus jo iniciatyva Briuselyje jau buvo įregistruota peticija Nr. 1236/2015 dėl pieno sektoriaus krizės Lietuvoje.
„EP Peticijų komitetui nurodėme, kad dėl ES pieno gamybos kvotų sistemos ir 2014 m. rugpjūtį prasidėjusio Rusijos embargo lietuvių ūkininkų pajamos gerokai sumažėjo. Iš Lietuvos pieno gamintojų žaliava buvo superkama žemiausiomis visoje ES kainomis. Ne tik pasiguodėme, bet ir pasiūlėme būdų, kaip ištaisyti padėtį – sukurti bendrą reguliuojamą Europos pieno rinką ir skirti papildomų lėšų iš ES biudžeto šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo Rusijos embargo“, – aiškino B. Ropė.

Argumentai įtikino
Pasak B. Ropės, tada Peticijų komitetą įtikino pareiškėjų argumentai, palankiai įvertintas dokumentas buvo persiųstas EK. „2016 m. rugpjūčio 31 d. EK pripažino, kad Lietuvos ūkininkų padėtis ypač sunki, mūsų pieno gamintojams jau 2014 m. lapkritį suteikta papildoma tikslinė parama, 2015 m. tiesioginės išankstinės išmokos padidintos nuo 50 iki 70 proc., išmokos už plotus ir susietoji parama už gyvulius – nuo 75 proc. iki 85 proc., ES pieno gamintojams suteikta lėšų iš specialaus 500 mln. Eur solidarumo fondo, prisimintos ne tik įprastinės rinkos reguliavimo priemonės (viešas sviesto ir nugriebto pieno miltelių supirkimas į intervencinius sandėlius), bet patvirtinta ir trylika naujų iniciatyvų pieno gamintojams, tiems labiausiai nuo nesąžiningos prekybos nukenčiantiems ir mažiausias pajamas gaunantiems maisto grandinės dalyviams apginti“, – pabrėžė europarlamentaras.

Didelis daugybės parašų efektas
Tačiau, anot B. Ropės, naujoji peticija bus veiksminga tik tada, jeigu ją pasirašys kuo daugiau žemdirbių. „Tuomet, 2015-aisiais, Peticijų komitetui įteikiau 4 500 parašų. Jeigu dabar pasirašys 5 tūkst. žemdirbių – bus tikrai didelis efektas, o vos šimto parašų poveikis būtų menkas. Reikėtų labai nedelsti, parengtą peticiją atiduoti sausio pabaigoje, nes iki gegužės mėnesio EK paprastai pateikia Europarlamentui ES kitų metų biudžeto projektą“, – parašų rinkėjams vertingų patarimų negailėjo europarlamentaras B. Ropė. O Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis mano, kad nereikėtų galvotrūkčiais rinkti parašų – žemdirbiai ramiai galėtų pasirašyti pavasarį deklaruodami pasėlius, už kurių hektarą ir prašo didesnių tiesioginių išmokų.

Apviltas entuziazmas
J. Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ plačiau paaiškino, kas paskatino dabartinės peticijos idėją.
„2004 m. žemdirbiai buvo vieni didžiausių Lietuvos narystės ES entuziastų. Mūsų ūkininkai ir agrarinės įmonės iš paskutiniųjų stengėsi modernizuoti ir vystyti savo ūkius, kantriai 13 metų laukė, kol, kaip buvo žadėta, vienodomis sąlygomis galės ekonomiškai varžytis su Vakarų Europos žemdirbiais. Iš pirmųjų svarstymų, kaip ES Bendroji žemės ūkio politika atrodys naujuoju 2021–2027 metų finansinio programavimo laikotarpiu, aiškėja, kad sąžiningų, Lietuvos žemės ūkio nediskriminuojančių tiesioginių išmokų galime nesitikėti ir nuo 2021 metų“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Antrarūšiai lygiųjų sąjungoje?
Nenuostabu, pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos administracijos vadovo, kad iš Lietuvos kaimiškų regionų kasmet į kitas ES valstybes emigruoja vis daugiau nusivylusių žmonių. 2004 m. pagal bendrosios produkcijos gamybą vienam hektarui žemės naudmenų nuo ES vidurkio atsilikome 1282 eurais, o 2015 metais šis atotrūkis jau siekė 1324 eurus.
„Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeras 2017 m. rugsėjo 13 d. Briuselyje tvirtino, kad Sąjunga turi būti vienodai teisinga kiekvienam savo nariui, o už tokį patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat. Lietuvos žemdirbiai pritaria EK vadovui – sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ – teigė J. Sviderskis.

Iš nevilties nuleido rankas
Žemės ūkio bendrovių asocia­cijos generalinis direktorius šiek tiek būgštauja, ar užteks mūsų žemdirbiams pilietiškumo.
„Žemdirbiškosios visuomenės atsiliepimų į EK komunikatą dėl žemės ūkio ir maisto pramonės ateities buvo nedaug. Pastabų, kaip išgryninti ES maisto gamybos ir tiekimo grandinę nuo lauko iki prekybos centro, Briuselis iš Lietuvos ūkininkų taip pat beveik nesulaukė. Aplinkosaugos klausimais dažniausiai pasisako miestiečiai. Per darbus ar iš nevilties žemdirbiai visai nuleido sparnus“, – apgailestavo J. Sviderskis.
Jis garantuoja, kad daug žemės ūkio bendrovių samdomų darbuotojų, o jų Lietuvoje – apie 17 tūkst., pasirašys peticiją. J. Sviderskis ragina neatsilikti ir kitas agrarines organizacijas, ypač Šeimos ūkininkų sąjungą, kuri nuolat skundžiasi, kad jos nariai, smulkieji žemdirbiai, yra labiausiai nuskriausti.

Pakartoja Seimo rezoliuciją
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko manymu, peticija nepamaišys, nors kartoja vieną Lietuvos parlamento rezoliuciją.
„Trijų Baltijos šalių: Estijos, Latvijos ir Lietuvos, parlamentų kaimo reikalų komitetų inicia­tyva mūsų Seimas pernai per pavasario sesiją, gegužės 11 d., paskelbė rezoliuciją „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų“. Parlamentarų nuomone, tiesioginės išmokos turėtų garantuoti vienodas konkurencijos sąlygas visiems ES žemdirbiams, o antrojo ES bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio, kaimo plėtros programos lėšos – išsaugoti kaimiškųjų regionų gyvybingumą. Rusijos embargas ES žemės ūkio ir maisto produktams atskleidė, kad dabartinės europinių rinkų apsaugos priemonės yra nepakankamos. Seimo nariai įpareigojo šalies vykdomąją valdžią derėtis su Briuseliu dėl konkurencijos principų neiškraipančių ir Lietuvos ūkininkų bei kaimo gyventojų nediskriminuojančių tiesioginių išmokų 2021–2027 metų ES finansinio programavimo laikotarpiu“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas A. Stančikas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas