Ar Obama mėgausis skilandžiais?

Po 11 metų trukusių derybų JAV veterinarijos inspektoriai pažadėjo Lietuvos kolegoms atverti Amerikos rinką lietuviškai jautienai, avienai, paukštienai, termiškai apdorotai kiaulienai ir mėsos produktams. Šią žinią mūsų mėsos pramonė sutiko džiugiai, tačiau gerokai santūriau, negu anksčiau atsiradusią progą prekiauti arabų, musulmonų rinkose.
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, ar Lietuvos mėsos gamintojai ir perdirbėjai gali sėkmingai pasinaudoti JAV administracijos leidimu. Redakcijos kalbinti diplomatai teigė, kad paprasčiausia ir greičiausia mūsų „kindziukus“ siūlyti amerikiečiams išeiviams iš Vidurio ir Rytų Europos.
Sovietų propaganda kažkada vaizdavo kvailus, pilvotus, cigaro iš burnos neištraukiančius Amerikos kapitalistus. Daug metų Jungtinėse Valstijose praleidę Lietuvos agroverslininkai perspėjo mūsų eksportuotojus nebandyti už Atlanto iškišti subproduktų, kiaulių kanopų ir uodegų, pasikliaunant Europoje įsigalėjusiais klaidingais įvaizdžiais, kad neišrankūs, greitąjį maistą mėgstantys amerikiečiai viską sušlamš.

Amerikoje ekonomika nebūna politikos tęsinys
„Nors produkciją tektų toliau ir sudėtingiau gabenti, reikėtų daugiau pastangų išsaugoti eksportuojamos šviežios jautienos, rūkytų, vytintų dešrų ir kumpių, paštetų, vyniotinių, kulinarijos gaminių kokybę, privalėtume atsižvelgti į dolerio kurso pokyčius, Jungtinių Valstijų rinka vis tiek būtų geras užsivėrusios rusiškosios pakaitalas“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino vienos iš stipriausių lietuviškų mėsos pramonės įmonių „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas. Rinkos dėsniais besiremianti JAV ekonomika nebūna politikos tęsinys kitomis priemonėmis kaip Rusijoje. JAV rinka stabili. Tai, anot V. Kantausko, su kaupu atperka kai kuriuos prekybos su Jungtinėmis Valstijomis nepatogumus.

Nelogiška eksportuoti dešrainius
„Virtomis dešrelėmis Amerikoje tikriausiai nepaprekiausime. Nelogiška būtų ir vežti – dešrainių, mėsainių amerikiečiai ir patys sočiai pasigamina. Bet išskirtiniai (šaltai rūkyti) „Biovelos“ mėsos gaminiai – populiarūs Europoje, kodėl jų negalėtų pamėgti amerikiečiai? Bandome patekti į visas rinkas. Vienur mažesnius savo produkcijos kiekius vežame, kitur – didesnius“, – aiškino V. Kantauskas.
Jo manymu, smarkiai pralaimėtų, pirštus nudegtų tokie eksportuotojai, kurie įsivaizduoja, kad amerikiečiai viską suvalgys, o Amerikoje galima iškišti net galvijų, kiaulių kanopas, galvas, kepenis.
„Amerikietiški mėsos produktai kokybiški. Jungtinės Valstijos negaili lėšų naujausioms mėsos gamybos technologijoms sukurti“, – tikino „Biovela Group“ vadovas V. Kantauskas.

Kulinarinės valstijos
Žemės ūkio verslininkas, žurnalistas Gintautas Alksninis 10 metų dirbo korespondentu Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo akredituotas Baltuosiuose rūmuose, Pentagone. G. Alksninis puikiai pažįsta amerikiečių mitybos įpročius, virtuvės tradicijas.
„Amerika – nepasotinama rinka. Bet tiek mėsos, kiek iš viso pagamina Lietuva, užtektų tik nedidelei JAV visuomenės daliai patenkinti. Todėl neverta blaškytis, ieškant galimų pirkėjų. Lietuviškus mėsos produktus iškart reikia siūlyti išeiviams iš Rytų, Vidurio Europos (vokiečių, čekų, vengrų, lenkų, slovakų, slovėnų, suprantama, ir lietuvių kilmės amerikiečiams). Gal ir atvykėliams iš Izraelio ar Skandinavijos. Jų visų palikuonys vis dar atsimena į „kindziuką“ (skilandį) panašių savų rūkytų mėsos gaminių skonį. Tokio maisto mėgėjų bendruomenės susitelkusios Čikagoje, Filadelfijoje, Niujorke ir šių megapolių priemiesčiuose, Minesotos valstijoje aplink Mineapolį“, – kaip mūsų mėsos eksportuotojams nepasiklysti Amerikos kulinariniuose getuose patarinėjo G. Alksninis.

Reikės varžytis su lenkais
Ilgametis Baltijos agroverslo instituto konsultantas G. Alksninis perspėjo, kad dėl šios Jungtinių Valstijų rinkos properšos galimiems mūsų eksportuotojams tektų varžytis su lenkų mėsos gamintojais.
„Mažos, „kampinės“ parduotuvėlės Amerikoje užverstos iš Lenkijos atvežtais ir neva vietinių lenkų pagamintais produktais. Ypač Čikagoje. Tai senas skerdyklų miestas (socialistinių pažiūrų rašytojas Uptonas Sinclairas Čikagos skerdikų gyvenimą natūralistiškai pavaizdavo 1906 m. išleistame romane „Džiunglės“, kurio pagrindiniai veikėjai – lietuviai – red. past.). Ilinojaus valstijos didžiausias miestas moka iškepti, išrūkyti mėsą visiems gurmanams“, – tvirtino G. Alksninis.
Pasak G. Alksninio, šaldytomis skerdenomis Amerikoje nepakonkuruosi. „Kiaulių ir jaučių savikaina ten gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Lietuviai per brangiai gamina ir ne taip sukapoja mėsą. Nežino, kokias gyvulio kūno išpjovas amerikiečiai varto ant įkaitusių grotelių, ruošdami didkepsnius (steak`us)“, – apmaudžiai kalbėjo G. Alksninis.

Duona, išmirkyta naftoje
2013 m. ordinu už nuopelnus Lietuvos kaimui apdovanotas ūkininku tapęs žurnalistas pakartojo, kad Amerikoje savo maisto produktų, taip pat ir mėsos gaminių, negalima siūlyti ir reklamuoti aklai.
„Mėginti lietuvišku maistu prekiauti Oklahomoje, Vajominge, Pietų Dakotoje, kur mažai išeivių iš Rytų Europos, – prapultis. Vietiniai išsigąstų, pamatę juodą lietuvišką duoną, – pasakytų, kad ji tikriausiai naftos statinėje pamirkyta. Bet Čikagoje lietuviška duona galėtų drąsiai varžytis su populiaria vokiška Vestfalijos „Pumpernickel“ rugine duona“, – pasakojo G. Alksninis.

Meksikos link geriau nesiartinti
Anot G. Alksninio, rūkyti lietuviški mėsos gaminiai, gal dar konservai būtų paklausūs JAV didžiuosiuose miestuose, esančiuose netoli Kanados sienos, ir Jungtinių Valstijų rytinėje pakrantėje. Neblogi lietuviškų mėsos produktų pirkėjai būtų ukrainiečiai, didelėmis bendruomenėmis įsikūrę Kanadoje.
„JAV Pietvakariuose (Kalifornijoje), Pietuose arba vadinamajame Diksilande (Naujojo Orleano juodųjų džiazo ansamblių karalijoje – red. past.) gyvena afroamerikiečiai, Luizianos prancūzų kreolų palikuonys su savo mitybos įpročiais, o daugiausia – latinoamericano  (emigrantai iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių), kurie valgo tik savo taco, nachos, buritto, fajita (susuktus kukurūzinius paplotėlius su mėsa ir kitais įdarais, užtepėlėmis), užsigerdami tequila (agavų degtine)“, – šmaikštavo G. Alksninis.
Tikriausiai ir afroamerikietis JAV prezidentas Barackas Obama, kertantis tradicinius mėsainius, net ir dėl euroatlantiško solidarumo lietuviškais kumpiais nesusiviliotų. Nebent jį perkalbėtų pirmoji JAV ponia Michellė Obama, mėgstanti įvairesnį maistą.

Nemoka verslo etikos
Vis dėlto, G. Alksninio manymu, nemenkas lietuviško eksporto į Jungtines Valstijas stabdys yra ir kai kurių mūsų verslininkų lengvabūdiškas požiūris į pasirašytas sutartis.
„Pažįstu JAV lietuvę verslininkę Angelę Kavakienę (Angela Kavak). Ji skundėsi – atvažiuoja „verslininkėliai“ iš Lietuvos, susėdame, susitariame, kokias prekes jie atsiųs, kaip sufasuos, įpakuos, o gauname konservus, ant kurių produkto pavadinimas, sudėtis ir kita informacija surašyta lietuviškai, latviškai, estiškai, rusiškai. Kiek žmonių, be lietuvių, perskaitys, susidomės ir paragaus? Jeigu nors ispaniškai būtų parašę, anot A. Kavakienės, tai ji būtų pabandžiusi bent ispanakalbiams įpiršti. Partneriai iš Lietuvos muistėsi, bet A. Kavakienė nenusileido ir pareikalavo, kad užrašai būtų dviem kalbomis – lietuvių ir anglų“, – būdingą Lietuvos eksportuotojų elgesio Amerikoje pavyzdį paminėjo G. Alksninis.

Teksaso ūkininkai nemėgsta pamokslautojų
Buvusiam žurnalistui šypseną kelia mūsų noras priversti amerikiečius būtinai laikytis ES maisto gamybos taisyklių.
„Nemokykite amerikiečių. Jau du šimtus trisdešimt metų jų šūkis – „The business of America is business“ („Amerikos veikla yra verslas“) (jį 1925 m. suformulavo 30-asis JAV prezidentas Calvinas Coolidge`as – red.past.). Nemojuokite jiems prieš akis savo kulinarinio paveldo sertifikatais, nepamokslaukite apie genetiškai modifikuotų organizmų žalą. Vykdykite tai, ko amerikiečiai pageidauja, – gaminkite nurodytos sudėties produkciją, garantuokite nenutrūkstamus eksporto srautus (žinoma, norint, kad ši misija būtų įmanoma, matyt, reikėtų išpjauti visus Baltijos šalių jaučius, paskersti ne tik užtrūkusias, bet ir veršingas karves… ). Žinokite, kad ir Brazilijos, Argentinos mėsinių galvijų augintojai bando į JAV rinką įlįsti. O Teksaso ūkininkai (5 tūkst. jaučių kaimenės jiems įprastas dalykas, net nepastebi, jeigu koks šimtas galvijų kur nors nuklysta) patys Ameriką aprūpina labai pigia mėsa. Todėl baikime žaisti, blaiviai įvertinkime savo galimybes, jeigu norime susirasti kampą JAV rinkoje“, – pusiau pokštavo G. Alksninis.

20 proc. amerikiečių sveikuolių
Lietuvoje gajus storo, nesveikai besimaitinančio amerikiečio įvaizdis „Ūkininko patarėjo“ pašnekovams priminė kadaise sovietų karikatūristų pieštus foteliuose atsidrėbusius, kojas ant stalo užkėlusius pilvotus Amerikos kapitalistus, kuriems iš burnos kampučio būtinai kyšo rūkstantis cigaras.
„Ar lietuvių mėsos eksportuotojai nusitaikę į JAV benamius, bedarbius, kurie važinėja apdaužytais automobiliais, valgo tik greitąjį maistą pakelės degalinėse, nakvoja moteliuose už 30 dolerių ir tikrai nekaip atrodo, lovos nuo jų svorio lūžta? JAV administracija patvirtinusi lengvatinių maisto produktų programą (Supplemental Nutrition Assistance Program (SNAP). Beturčiai gauna maisto talonus („food stamp“) (dabar naudojamos plastikinės kortelės – red. past.) ir gali pusvelčiui prisipirkti sūrainių, gazuoto vandens, saldainių. Vidutinė JAV šeima maistui per metus išleidžia tik apie 15 proc. pajamų (dažniausiai siekiančių maždaug 40 tūkst. dolerių). Jeigu tu neturi valios, o gamintojai dar siūlo už tą pačią kainą jau ne litro, bet 3 litrų talpos „Coca cola“ butelį, be to, gauni daugybę lengvatų apsipirkti, tai valgai, kemši, o žandai pučiasi. Vis dėlto apie 20 proc. amerikiečių nedvejodami paklotų net ir 200 dolerių už sveiką, ekologišką patiekalą“, – pabrėžė G. Alksninis.

Norint prisijaukinti reikia kantrybės
„Reikia sugebėti Amerikos prekybos centrams, perdirbimo įmonėms įsiūlyti lietuviškos kilmės žaliavinę produkciją (mėsą) ir aukščiausios pridėtinės vertės produktus iš jos. Amerikos rinka (daugiau nei 320 mln. vartotojų) – talpi, atvira, bet ilgai „prisijaukinama“. Jungtinėse Valstijose pristatytos tikriausiai visų pasaulio tautų virtuvės. Čia veikia daugybė įvairiausių specializuotų prekybos centrų, kavinių, restoranų. Kodėl atėjęs į parduotuvę amerikietis turėtų pirkti lietuvišką gaminį, kai aplinkui tūkstančiai tokios pat rūšies, o kartais net vienodai pavadintų gaminių iš viso pasaulio? Pirkėjo krepšyje atsiduria įperkama, kokybiška ir įtikinamai, patraukliai išreklamuota prekė“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė Lietuvos ambasados Jungtinėse  Valstijose ir Meksikai žemės ūkio ir komercijos atašė Vaidotas Ašmonas.

Teks paploninti liežuvį
Pasak V. Ašmono, amerikiečiams labai patinka vaizdingi pasakojimai apie produktą.
„Jaunesni drąsiau, greičiau ragauja naujus produktus, o vidutinio ir senyvo amžiaus žmonėms reikia ilgesnių įtikinėjimų. Lietuviškos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės tikrai gali „atrasti, užkariauti Ameriką“, jeigu bus ryžtingos ir susikurs ilgalaikes strategijas“, – apibendrino Lietuvos žemės ūkio atašė užatlantėje V. Ašmonas.

Malonu būti pirmiesiems
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vis dar apimta pakilios nuotaikos dėl mūsų mėsos pramonės proveržio į JAV rinką, nors kol kas mėsos produktų eksporto į Ameriką tvarka nustatyta tik abiejų valstybių veterinarams pasišnekėjus telefonu.
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba (FSIS), su kuria deramasi nuo 2004-ųjų, turi patvirtinti jau suderintų sertifikatų galutinį pavidalą, o įmonėms, norinčioms eksportuoti savo gaminius, reikės pagaminti produkcijos etiketes, atsižvelgus į FSIS pageidavimus.
VMVT didžiuojasi, kad mūsų šalis savarankiškai siekė gauti leidimą eksportuoti mėsą į JAV, yra viena pirmųjų Europos Sąjungos valstybių, dėl to susitarusių su Amerika. Mūsų šalis galės daugiau už kitas ES nares eksportuoti įvairesnės mėsos ir jos gaminių. Lietuva – tik antra ES valstybė, gavusi leidimą vežti į JAV jautienos produktus. Po galvijų kempinligės protrūkio Europoje 1999-aisiais JAV įsileisdavo tik jautieną iš Airijos. Matyt, saviškius užtarė ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras airis Philas Hoganas, be to, JAV politikai prieš prezidento, Kongreso rinkimus visuomet stengiasi pamaloninti didžiulę (34 mln.) Amerikos airių bendruomenę.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

CNN nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.