Ūkių mažėja, o biurokratijos – ne

Mažėjimo tendencija

VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) pusmetiniuose statistiniuose leidiniuose rašoma, kad ūkių skaičius šalyje kiekvienais metais turi tendenciją mažėti. Registro duomenimis, Lietuvoje 2019 m. sausio 1 d. buvo registruota 115 819 ūkininkų ūkių, o 2024 m. liepos 1 d. buvo registruotas 86 441 ūkininkų ūkis. Nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m liepos 1 d. sumažėjo 1 384 ūkiais. Praėjusių metų registro duomenimis, 55 proc. ūkių buvo plėtojamas mišrusis žemės ūkis, 36 proc. – augalininkystė, 9 proc. – gyvulininkystė, 0,2 proc. – alternatyvi žemės ūkiui veikla, 0,25 proc. – miškininkystė, 0,25 proc. – žemės ūkiui būdingų paslaugų veikla, 0,11 proc. – žuvininkystė. Bendras ūkininkų valdomas žemės plotas sudarė 1 362 284 ha. Vyravo ūkiai, kurių plotas buvo nuo 1 iki 5 ha, tokie ūkiai sudarė net 37 proc. visų ūkių skaičiaus. Ūkiai, kurių plotas buvo 5–10 ha, sudarė 19 proc., 10–20 ha – 14 proc., o iki 1 ha – 13,6 proc. Mažiausiai buvo stambių ūkių: 150–200 ha plotą valdė 0,53 proc. ūkių, 200–300 ha – 0,51 proc., 300–500 ha – 0,30 proc., o daugiau nei 500 ha – vos 0,1 proc. visų ūkių. Nors šių metų deklaravimo rezultatai dar nepaskelbti, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius prognozavo, kad ir šiemet ūkių skaičius bus mažesnis. „Ši tendencija tęsiasi. Tai priklauso nuo to, kokie metai būna. Kasmetis ūkių nuotėkis siekia apie 3 tūkst. Statistika rodo ne tik ūkių išregistravimą, bet ir naujų įregistravimą. Tačiau nepaisant to, kad skatinama kurtis jauniems ūkiams ir įsitraukti į ūkininkavimą, skaičius vis tiek išlieka neigiamas“, – pastebėjo LŪS lyderis.

Nukenčia ūkio pajamos

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo ūkininkų, kas šiuo metu kelia sunkumų veiklai ir kas paskatina ūkininkų apsisprendimą atsisakyti ūkininkavimo? Kauno r. ir už jo ribų gerai žinomas modernaus augalininkystės ūkio šeimininkas Romas Majauskas įvardijo pagrindinę ūkio bėdą – darbo jėgos trukumą. „Niekas nenori dirbti žemės ūkyje. Sudėtinga situacija. Pasigendame pagalbinių darbuotojų. Taip pat ir kvalifikuotų, gebančių dirbti su modernia technika. Turint modernią techniką, reikia, kad darbuotojai gebėtų ne tik ją vairuoti, bet ir mokėtų žemėlapius sukelti, skenuoti. Vyresnio amžiaus žmonėms tą padaryti yra sudėtingiau, o jaunimo nebėra“, – aiškiai pagrindinę ūkio problemą išdėstė R. Majauskas. Jis pasidžiaugė, kad jų šeimos ūkyje, užimančiame 700 ha, dirba du sūnūs. Tai padeda spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Tačiau darbymečio metu pasigendama daugiau darbo rankų. „Gerai, kad dalyvaudami projektuose turėjome galimybę įsigyti našesnės technikos. Ji pakeitė dalį rankų darbo. Tačiau šiuo metu priimtume sandėlio darbuotoją ir porą mechanizatorių. Jei darbo rankų pakaktų, darbai vyktų sklandžiau“, – tvirtino Kauno r. ūkininkas. Jis atviravo, kad darbuotojų paieškos užima daug laiko, dėl to darbai vėluoja ir nukenčia ūkio pajamos.

Pakruojo r. ūkininkas Simonas Butkus pastebi tą pačią problemą. „Ūkiuose trūksta ne tik darbuotojų, bet ir motyvacijos dirbti. Jaunajai kartai trūksta ir žinių. Neatsakingai dabar traktorininkus ruošia, jiems konvejeriu „štampuoja“ pažymėjimus. Kai kurie jaunuoliai traktoriumi moka tik į priekį pavažiuoti. Ką bekalbėti apie padargų sureguliavimą, žemės įdirbimo gylio ir kitų parametrų nustatymą, mokėjimą naudotis navigacija. Čia jiems – „žalias miškas“. Tačiau atlygio už darbą jie nori solidaus – 2 tūkst. Eur“, – esamą situaciją apibūdino vyras.

Nereikalingi reikalavimai

Kaip ŪP pasakojo S. Butkus, kurio dalis ūkio – ekologinis, dalis – įprastinės gamybos, jiems darbuotis labai trukdo biurokratiniai reikalavimai. „Mums tenka pildyti daug lentelių. Tai – nereikalingas darbas. Jei atvažiuoja specialistas ir patikrina laukus, randa vieną kitą žydinčią ramunę, mato, kad laukas nepurkštas, tuo viskas ir galėtų pasibaigti. Tačiau tuo nepasibaigia, tenka iš tuščio į kiaurą pilstyti. Dar vienas reikalavimas – pasėjus augalus, būtina padaryti nuotrauką iš esamos vietovės. Mano ūkis 300 ha, jį sudaro daugiau nei 120 laukelių. Įsivaizduokite, kiek reikia iš visų kampų padaryti nuotraukų, kad matytųsi laukas. Ar šiems darbams atlikti reikia samdyti fotografą?“ – kalbėjo Pakruojo r. ūkininkas. Kitas to paties rajono žemdirbys Giedrius Kanišauskas, prižiūrintis 450 ha augalininkystės ūkį, iškėlė klausimą: „Kada ūkininkams nebereikės klaidžioti biurokratijos labirintuose?“ Dabartiniai ūkininkai su pertekliniais biurokratiniais reikalavimais susiduria kone kiekviename žingsnyje. Jis pasakojo, kaip sunku yra smulkiesiems ūkininkams, norintiems pasinaudoti europine parama. „Jiems reikia prisiimti didelius įsipareigojimus, ypač jauniesiems ūkininkams, kuriems privaloma padidinti žemės plotus. Tai – nelogiška. Jos juk nėra. Kaip tą padaryti? Galėtų jiems žemę tėvai užrašyti. Tačiau tai – ūkio skaidymas. Ir vėl negerai. Dar vieną biurokratų pavyzdį papasakosiu: dalyvavau priemonėje, skirtoje smulkiesiems ūkiams, ir gruodžio mėnesį įsigijau frezą. Ar ją galėjau panaudoti tais pačiais metais? Nelogiška? Žiemą juk niekas nefrezuoja žemės. Tačiau tikrintojai į ūkį atvažiavo vasario mėnesį ir sustabdė paramos pinigų išmokėjimą iki to laiko, kol nepanaudojau frezos. Vienu žodžiu, jei dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) specialistai, tai jie turėtų žinoti, kas ir kada kaime daroma“, – dėstė G. Kanišauskas.

Apkarto gyvenimas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.